- Gydytoja, plastinė chirurgija daugeliui asocijuojasi tik su grožiu. Vis dėlto tai yra gerokai platesnė sritis?
 
- Tai yra itin plati chirurgijos sritis, apimanti didžiąją dalį žmogaus organizmo, nuo galvos iki pat kojų pirštelių. Į šią sritį įeina atkuriamoji-rekonstrukcinė chirurgija, kai atliekamos operacijos dėl ligų arba traumos. Tokios operacijos daugiausiai yra atliekamos universiteto lygio ligoninėse, operacijos yra ilgos, dalyvauja dažnai ne vienos specialybės chirurgas. Daug metų dirbau Klaipėdos universiteto ligoninėje, kur didžiąją mano darbo dalį sudarė onkologinės operacijos, būtent odos vėžio chirurginis gydymas, rekonstrukcinės operacijos. Šiuo metu aktyviai dirbu privačiose klinikose, kur natūraliai didesnioji mano darbo dalis tapo estetinė plastinė chirurgija.
 
- Su kokiais norais pacientai šiandien dažniausiai praveria jūsų kabineto duris?
 
- Dažniausiai pacientai kreipiasi į mane dėl veido operacijų, būtent vokų plastinių operacijų, ausų korekcinių operacijų, veido plastikos, taip pat atlieku pilvo ir krūtų plastines operacijas, intymioji chirurgija taip pat sudaro nemažą darbo dalį.
Šiuolaikinėje plastinėje chirurgijoje jau seniai įsivyravo natūralumo tendencija. Jeigu operuojamas veidas, norima, kad paciento bruožai išliktų nepakitę, jau nebepageidaujamos ypač didelės krūtys ar lūpos. Nors operacijų mados priklauso ir nuo to, kokioje aplinkoje gyveni, – Amerikoje, Brazilijoje, Azijoje. Bet mes gyvename Europoje, mažoje šalyje, todėl mūsų pacientų poreikiai prisitaiko prie europinių estetinių standartų.
 
- Pastebima, kad vyrai vis drąsiau ateina pas plastikos chirurgus. Ar galite patvirtinti?
 
- Pastaruoju metu padaugėjo pacientų vyrų. Dažniausi nusiskundimai ir pageidaujamos operacijos būna dėl ginekomastijos korekcijos, vokų ir antakių pakėlimo operacijų ar nosies korekcijos, populiarėja plaukų persodinimo operacijos. Manau, tai gera tendencija, kad vyrai irgi pradėjo rūpintis savimi. Anksčiau buvo nuomonė, kad grožis ir sveikata – tik moterų dalykas.
 
- Vokų operacijas, regis, dabar darosi visi – juk neretai jas kompensuoja ligonių kasa…
 
- Jeigu operacija atliekama dėl voko ptozės, voko kraštas yra pakeliamas virš vyzdžio – akiplotis ir regos laukas ryškiai pagerėja. Tokias operacijas kompensuoja ligonių kasa, nes jos prisideda prie paciento sveikatinimo. Bet ar tokia operacija bus atlikta, sprendžia gydytojas, reikalingi išsamūs oftalmologiniai, o kartais ir neurologiniai tyrimai.
 
- Vaistai nuo nutukimo – viena karščiausių šių dienų temų. Ar ji pasiekė ir plastikos chirurgo kabinetą?
 
- Vis daugiau žmonių kreipiasi dėl didelio svorio numetimo po naudojamų vaistų arba atliktos skrandžio mažinimo operacijos. Dėl didelio kūno svorio netekimo susiformuoja odos-poodžio perteklinės klostės, kurios trukdo kūno higienai. Tada atliekamos perteklinių audinių šalinimo operacijos pilvo srityje, rankose ar kojose. Po operacijos pacientui yra patogiau gyventi, dažnai tik po tokių korekcinių operacijų pacientas išdrįsta apsirengti maudymosi kostiumėlį.
Numetus daug svorio, prarandamas riebalinis audinys veido srityje, dažnai tenka atlikti veido riebalinio audinio papildymo operaciją – lipofilingą. Veidas atrodo sveikesnis, ne toks pavargęs ar išsekęs.
 
- Turbūt ne vienas mano, kad estetinė chirurgija – lengvesnė už rekonstrukcinę…
 
- Noriu pabrėžti, kad estetinė chirurgija taip pat yra sudėtinga chirurginė specialybė. Didelę šios specialybės dalį sudaro psichologinis suvokimas ir išmanymas, ar tikrai konkrečiam žmogui reikalinga atlikti chirurginę intervenciją, ar atlikus operaciją paciento gyvenimas taps geresnis. Gal pacientui intervencija visai nėra reikalinga ir jis atvyko tik vedamas socialinių tinklų ar artimųjų spaudimo. Todėl pradėdama konsultaciją su pacientu dažnai klausiu, kaip seniai ir kodėl jis galvoja apie chirurginę operaciją. Svarbu, kad pacientas suprastų, jog mums kartu reiks nueiti visą kelią, kol pasieksime norimą rezultatą.
 
- Ar būna, kad pacientui pasakote „ne“?
 
- Būna. Dažniausios priežastys, kai atsisakome operuoti, – kai operacijos tikėtina nauda yra mažesnė negu galimos rizikos. Pakitimai yra nedideli, o operacijos apimtis nemaža, todėl yra rizika komplikacijoms, randėjimams ir nebūtinai pacientas gali būti patenkintas rezultatais.
Kaip pavyzdį pateikiu pacientui: jeigu reikia daryti operaciją dėl ūminio apendicito arba kaulų lūžio, vargu ar chirurgas aptarinės su jumis galimus estetinius rezultatus arba galimas komplikacijas, nes pasirinkimas ribotas – operaciją būtina atlikti. Estetinėje medicinoje būtinumo nėra.
Kita priežastis, kai nedarome operacijų, – nerealūs paciento lūkesčiai, arba jeigu mes tų lūkesčių negalėsime įgyvendinti, nes nėra tam chirurginių galimybių. Pavyzdžiui, pacientas pageidauja, kad po operacijos nebūtų randų. To pažadėti negali nė vienas chirurgas. Operacijų nedarome ir dėl kūno dismorfinio sutrikimo sindromo, sudėtingų gretutinių ligų, antsvorio arba rūkymo.
 
- Šiandien daug kas prieš operaciją pasitaria su dirbtiniu intelektu. Ar jaučiate tai savo praktikoje?
 
- Dabar jau beveik kiekvienas naudojasi dirbtinio intelekto suteikiamomis paslaugomis. Džiaugiuosi, kai pacientas pasidomi patarimais, kaip pasiruošti operacijai, kokios galimos rizikos. Jie taip atlieka namų darbus dar prieš ateidami konsultacijos, ir mes galime tiksliau aptarti rūpimus klausimus. Dažnai pacientai atvyksta įsitempę bei įsibaiminę. Bet kai aptariamos konkrečios jų baimės, to nerimo lieka mažiau.
Pastebėjau, kad socialiniuose tinkluose jau plinta DI sugeneruoti pacientai – realiai tokių žmonių nėra arba tokio rezultato negali suteikti konkreti operacija. Todėl svarbu turėti sveiką nuovoką ir aklai nepasitikėti socialiniais tinklais. Manau, dirbtinių atvaizdų socialiniuose tinkluose tik daugės.
 
- Dalis žmonių operuotis renkasi užsienio klinikas. Ar tenka susidurti su jų pacientais?
 
- Tokių pacientų atvyksta. Su vienais džiaugiamės rezultatais, o kitus gydome. Taip jau yra. Visada patariu pacientams rinktis kliniką, kurią galima būtų pasiekti per valandą. Gijimo procesas gali būti apsunkintas ir teks dažnai lankytis klinikoje. Nepagalvojama, kad po didelių operacijų reikalingi bent 3-5 pooperaciniai vizitai savo klinikoje. Lietuvoje yra tikrai saugu atlikti tokias operacijas, nes čia dirba gydytojai, turintys licencijas ir baigę mokslus, tikri savo darbo profesionalai. Užsienyje procedūrą gali atlikti ir nebūtinai tos specialybės gydytojas ar medikas, todėl visada pravartu pagalvoti, ar verta rizikuoti.
 
- Vieni sako, kad senti reikia oriai ir natūraliai, kiti renkasi chirurgo pagalbą. Ką nuoširdžiai patartumėte dvejojančiam?
 
- Neprieštarauju, nes visi mes nejaunėjame ir pokyčiai vyksta. Svarbu, kaip mes jaučiamės. Jeigu pokyčiai netrukdo žmogui gyventi, tada nereikia rinktis chirurgijos, ir nesvarbu, ką sako socialinė medija arba draugai. Tačiau jeigu pokyčiai kenkia sveikatai, jaučiamas net fizinis ar emocinis diskomfortas, siūlyčiau atvykti konsultacijai pas gydytoją ir pasitarti, kas neramina.

---

 
Dosjė

2003 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, medicinos gydytojos kvalifikacija.
2004–2008 m. – bendrosios chirurgijos rezidentūra (Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė).
2006–2009 m. – plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos rezidentūra (Santaros klinikos).
2008–2009 m. – Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūties chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytoja.
2009–2022 m. – Klaipėdos universitetinės ligoninės Dienos, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus gydytoja.
Nuo 2012 m. – plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja „Affidea“ klinikoje Klaipėdoje, nuo 2020 m. – ir „Northway“ medicinos centre Klaipėdoje.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!