- Kiek savivaldos rinkimuose vertiname vietos darbus, o kiek balsuojame pagal simpatijas ar pyktį dėl nacionalinės politikos?
 
- Nėra taip, kad žmonės, matydami premjerą, Seimo pirmininką ar partijos narį Seime, iš karto priimtų sprendimą, už ką balsuos savivaldos rinkimuose. Vis dėlto savivaldos ir Seimo rinkimai nėra visiškai atsieti: pavyzdžiui, valdžios turėjimas savivaldoje gali padėti organizuojant rinkimus vienmandatėje apygardoje.
Ypač mažose savivaldybėse daug kas priklauso ne tik nuo partijos, bet ir nuo to, kokius kandidatus ji iškelia į merus. Žmonės vieni kitus pažįsta, kažkas yra ir giminaičiai. Nacionalinės politikos fonas gali turėti įtakos, tačiau jis nėra lemiamas. Ne kartą matėme, kad partija, gerai pasirodžiusi Seimo rinkimuose, gali labai blogai pasirodyti savivaldos rinkimuose. Todėl ryšį tarp partijos populiarumo reitinguose ir jos galimybių laimėti konkrečioje savivaldybėje reikia vertinti rezervuotai.
 
- Visas dėmesys dažnai tenka merui. Ar pakankamai vertiname, kam patikime tarybos mandatus?
 
- Jeigu kandidatas į merus populiarus, didelė tikimybė, kad paskui save jis ištemps ir sąrašą į tarybą. Politikoje visada svarbus konkretus asmuo, veidas. Žmonės nori ne abstrakcijų, jie nori matyti, už ką balsuoja. Tarybos vaidmuo jiems galbūt atrodo antraeilis.
Mero galios dabar pakankamai didelės. Įstatyminės pertvarkos jo pozicijas sustiprino net iki tam tikrų paradoksų: meras nepriklauso tarybai, yra vykdomojoje valdžioje, tačiau organizuoja tarybos darbotvarkes ir vadovauja jos posėdžiams. Perkėlus panašų modelį į nacionalinę politiką, būtų taip, tarsi premjeras dalyvautų Seimo posėdžiuose ir jiems pirmininkautų.
Svarbu ir tai, ar partija sąraše turi stiprių kandidatūrų. Pavyzdžiui, kad Visvaldas Matijošaitis gali dar kartą laimėti rinkimus, turbūt mažai kas abejoja. Bet kaip atrodys Kauno tarybos sudėtis, ar konservatoriai nesustiprins savo pajėgumų taryboje – čia yra intriga. Nuo to priklausys ir Matijošaičio galia.
 
- Kodėl vieni merai perrenkami kadenciją po kadencijos? Ar rinkėjai patenkinti jų darbu, ar tiesiog neturi iš ko rinktis?
 
- Per 2023 metų rinkimus iš 60 merų perrinkti 38: 26 pirmajame ture, dar 12 antrajame. Perrenkamumo procentas aukštas ir net neraminantis. Kyla klausimas, kodėl žmonės neieško naujokų, nors nacionaliniuose rinkimuose jų paieškos yra beveik dar viena mūsų sporto šaka.
Savivaldoje yra tokia trinkelių demokratija. Žmonės žiūri paprastus dalykus: ar daugiau išasfaltuotų kelių, mažiau duobių, sutvarkyti šaligatviai, tinkamas apšvietimas. Turintis valdžią turi ir darbus, kuriais gali pasigirti. Jie padaryti už mokesčių mokėtojų pinigus, bet kas ten labai gilinasi.
Naujų lyderių savivaldoje surasti be proto sudėtinga. Naujų žmonių neatsiranda, o atsiradę neturi kažko, ką jau būtų padarę. Esamiems išlaikyti dominavimą tampa nesudėtinga.
Dar viena problema – mažose savivaldybėse pati savivaldybė neretai tampa darbdaviu. Nuo politinio užnugario gali priklausyti, ar tu turi darbo pasiūlymų, ar apskritai darbą. Tai jau ir demokratijos problemos. Neapsimetinėkime, kad jų savivaldoje nėra.
Ilgametis valdžios sutelkimas vieno asmens rankose, ypač kai jis turi palankią tarybos daugumą, ilgainiui kelia grėsmių. Turint daug valdžios sunku išlikti demokratiškam. Kodėl savivaldoje turėtų būti kitaip, nei matome pasaulyje?
 
- Vilniuje susikerta ir kasdieniai nepatogumai, ir dideli projektai. Kaip vertinate dabartinio mero galimybes laimėti?
 
- Valdas Benkunskas turi šansų, nes konkurencija silpna. Vilnius turi ir partiškumo elementą: Seimo rinkimuose gana stipriai balsuojama už Tėvynės sąjungą–Lietuvos krikščionis demokratus. Manau, tai jam padėjo ir praėjusiuose mero rinkimuose.
Nemanau, kad juo džiaugiasi visi. Tai, kas pastaruoju metu vyksta Vilniuje, man sunku pripažinti kaip labai gerėjantį gyvenimą mieste. „Pakentėkime, kol Vilnius išraustas“ užsitęsė tiek, kad vilniečiams nėra patogu.
Kai pamačiau antraštę, kad Vilniuje viešasis transportas ir taip beveik nemokamas, prisipažinsiu, žagtelėjau. Mielieji, jūs turbūt juo nevažinėjate. Kad viešojo transporto problemos būtų nors kiek išspręstos per pastaruosius ketverius metus, nepastebėjau, nors juo naudojuosi sistemiškai. Moksleiviai negali nuvažiuoti į mokyklą, nes neatvažiuoja autobusas, kursuojantis kartą ar du per valandą. Tai pagrįstas nepasitenkinimas.
Stadionas, nemanau, kad papuoš šitą tortą. Nelabai jis keičia mūsų kasdienį gyvenimą. Kampanijoje bus galima pasigirti pradėtomis statybomis, bet nemanau, kad eiliniam vilniečiui tai reikšmingiausias darbas.
Benkunskui politinės žvaigždės kol kas susidėlioja palankiai dėl konkurencijos stokos. Artūras Zuokas galbūt gali patekti į antrą turą, tačiau sunkiai įsivaizduoju, kad laimėtų su dabartine reputacija. Vytautas Sinica turi kilimo potencialą, bet reikės žiūrėti, kaip atrodys debatuose. Jeigu ateisi tik su migracijos korta, o apie miesto valdymą daug negalės pasakyti, įvaizdis kampanijos metu gali ir susilpnėti.
 
- Ką prieš rinkimus turėtų padaryti pats rinkėjas?
 
- Susipažinti su kandidato biografija Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje: ką dirbo, kur studijavo, kaip atrodo finansai, interesų deklaracijos. Jei iš biografijos nesuprantu, iš kur pas žmogų pinigai, man užsidega raudona lemputė. Skirti nors valandėlę debatams pažiūrėti: ar kandidatas atsako į klausimus, neišsisukinėja, nekalba nesąmonių. Galima atrasti potencialiai gerą kandidatą.
Darbus vertinti reikia ne tik pagal trinkeles. Jeigu nors kiek toleruojame korupciją, atveriame galimybes jai augti. Politikas turi tarnauti jį išrinkusiems žmonėms. Kiekvienas rinkėjas turi pasidaryti namų darbus ir nesitikėti, kad juos padarys kas nors kitas.
Turime būti kritiški politikams ir suprasti: ne iš jų malonės mes gyvenam, labiau jie gyvena iš mūsų malonės. Žmonės renka tuos, kurie jiems turi tarnauti ir būti atskaitingi.

---

 
Trumpa dosjė

Rima Urbonaitė yra viena žinomiausių Lietuvos politologių, Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė ir politikos apžvalgininkė. Viešojoje erdvėje ji atpažįstama dėl taiklios, konstruktyvios ir dažnai negailestingos Lietuvos politinių procesų bei sprendimų kritikos. Nuolatinė politinių aktualijų komentatorė įvairiose televizijos laidose, veda politines diskusijas ir interviu.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!