Profesinė sąjunga išgirdo ir įvertino aplinkybes
 
Klaipėdos miesto poliklinika dar neseniai buvo per slenkstį bylinėtis teisme su Valstybine ligonių kasa (VLK). Tokio žingsnio gydymo įstaiga buvo priversta griebtis nesuradusi bendro sutarimo su darbuotojų profesine sąjunga dėl Vyriausybės prisiimtų trišalių įsipareigojimų vykdymo. Reikiamų sutarčių su pakankamu finansavimu iš VLK negavusi ir dėl to įsipareigojimų negalėjusi vykdyti poliklinika neturėjo kitos išeities, kaip tik ginčą spręsti teisiniu keliu. Mat dantis rodė ir Valstybinė darbo ginčų komisija, kurią profsąjungiečiai ir užsiundė, prieš tai net nepabandę derybų kelio.
 
Iš visų pusių spaudžiamai įstaigai buvo grasinama net bankrotu, nepaisant jos pagrindinio veiklos tikslo – teikti gyventojams sveikatos priežiūros paslaugas. Poliklinika savo ruožtu labiausiai siekė, kad darbuotojai gautų jiems priklausantį atlyginimą, o pacientai – jiems priklausančias nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas. Žiniasklaidos taršomai poliklinikai kovoti ir už gyventojų, ir už darbuotojų interesus lengva nebuvo. Nepavydėtina įstaigos situacija narstyta ir Seimo Sveikatos reikalų komitete. Čia, analizuojant poliklinikos ginčuose iškeltas problemas, pajudinti ir gilesni sveikatos sistemos vandenys – kolektyvinė šakos sutartis, kurios įsipareigojimus kone visos šalies gydymo įstaigos vargiai sugeba pavežti.
 
Šiandien Klaipėdos miesto poliklinikos vyr. gydytojas dr. Jonas Sąlyga atsikvepia. Situaciją išvairuoti su profesine sąjunga pavyko: šalys susitarė ginčą spręsti taikos būdu ir ateityje pirmiausiai bendradarbiauti.
 
„VšĮ Klaipėdos miesto poliklinika ir Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga po konstruktyvių derybų susitarė taikiai užbaigti profesinės sąjungos inicijuotus ginčus. Šis susitarimas rodo, kad net ir esant skirtingoms pozicijoms atviras dialogas, tarpusavio supratimas ir pagarba gali padėti rasti abiem pusėms priimtinus sprendimus.
 
Poliklinika nuosekliai laikosi požiūrio, kad darbuotojai yra didžiausia įstaigos vertybė. Kasdienis jų darbas, profesionalumas ir atsakomybė už pacientų sveikatą yra poliklinikos veiklos pagrindas. Todėl, nepaisant sudėtingų finansinių aplinkybių ir teisinių nesutarimų, įstaigai buvo svarbu ieškoti sprendimo, kuris leistų užbaigti ginčus ir išsaugoti konstruktyvius darbo santykius“, – bendradarbiavimo svarbą pabrėžia J.Sąlyga.
 
Kaip aiškina vyr. gydytojas, derybų metu poliklinika išsamiai pristatė finansinę situaciją, sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo iššūkius ir įstaigos realias galimybes vykdyti prisiimamus įsipareigojimus. Anot jo, poliklinikos finansinės galimybės yra glaudžiai susijusios su Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, paslaugų įkainiais ir apmokamomis paslaugų apimtimis. Todėl sprendimai dėl darbo užmokesčio turi būti vertinami ne tik darbuotojų lūkesčių, bet ir realių įstaigos finansinių galimybių bei būtinybės užtikrinti nepertraukiamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą kontekste.
 
„Poliklinika džiaugiasi, kad profesinė sąjunga galiausiai išgirdo ir įvertino šias aplinkybes“, – pagaliau nurimus profsąjungiečių aistroms kovoti iki bankroto bylos atsipučia vadovas. Taip pat, įsivyravus taikai, vadovas dėkoja poliklinikos steigėjai Klaipėdos miesto savivaldybei, kaip viešosios įstaigos savininkei ir viešųjų sveikatos priežiūros paslaugų organizatorei, už realią bei konstruktyvią pagalbą, ieškant problemos sprendimų.
 
Savo ruožtu įstaiga išklausė profsąjungos atstovų išsakytus argumentus ir darbuotojų interesus.
 
Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos teisininkas Jurijus Martinaitis, atstovavęs Klaipėdos miesto poliklinikos darbuotojų interesams ir teisme, aiškina, jog darbuotojai gavo tai, kas juos tenkina.
 
„Dabar išspręstu konfliktu patenkinti visi. Nėra nusivylusių darbuotojų. Neliko konflikto ir su ligonių kasa. Ginčą nutraukėme visu kompleksu“, – tvirtina savo pasiekęs darbuotojų atstovas. J.Martinaitis patikina, kad deryboms su poliklinikos administracija pakako vos vieno susitikimo.
 
Kaip aiškina J.Sąlyga, abipusis išklausymas leido pasiekti susitarimus ir pasirinkti taikų ginčo užbaigimo kelią, užuot toliau investavus laiką, žmogiškuosius išteklius ir lėšas į teisminius procesus.
 
„Mums svarbiausia – žmonės, kurie kasdien rūpinasi mūsų pacientais. Vertiname savo darbuotojus ir suprantame jų lūkesčius. Kartu turime atsakingai vertinti ir įstaigos finansines galimybes, nes nuo jų priklauso ne tik darbo užmokesčio sprendimai, bet ir galimybė užtikrinti kokybiškas, prieinamas bei nepertraukiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Džiaugiamės, kad kalbėdamiesi ir girdėdami vieni kitus radome taikų sprendimą. Tikime, kad pagarbus dialogas yra tvirčiausias pagrindas toliau bendradarbiauti darbuotojų, pacientų ir visos bendruomenės labui“, – apie įstaigos vertybes kalba pašnekovas.
 
Poliklinikos vertinimu, pasiektas susitarimas yra svarbus žingsnis, stiprinant socialinį dialogą, mat darbdavio ir profesinės sąjungos pozicijos ne visada sutampa. Tačiau nesutarimai, administracijos įsitikinimu, neturi tapti kliūtimi bendradarbiauti. Priešingai – konstruktyvios derybos suteikia galimybę geriau suprasti vieniems kitų atsakomybę, interesus ir veiklos aplinkybes.
 
Kaip tikina J.Sąlyga, poliklinika ir toliau sieks derinti darbuotojų interesus su atsakingu įstaigos finansų valdymu, konstruktyviai bendradarbiauti su darbuotojų atstovais ir ieškoti sprendimų, kurie būtų tvarūs, pagrįsti realiomis galimybėmis ir orientuoti į ilgalaikę įstaigos veiklos kokybę.
 
„Klaipėdos miesto poliklinika dėkoja profesinei sąjungai už dialogą ir tikisi, kad pasiektas susitarimas taps pagrindu tęsti bendradarbiavimą, grįstą tarpusavio pagarba, pasitikėjimu ir bendru tikslu – rūpintis darbuotojais bei pacientais“, – taikos tiltą tiesia J.Sąlyga.


 
Tikisi tarpinstitucinio bendradarbiavimo
 
Nepaisant šalių ketinimų bendradarbiauti, Klaipėdos miesto poliklinikos administracija pabrėžia valstybinių institucijų vaidmens svarbą.
 
„Darbuotojų darbo užmokesčio klausimai negali būti atsieti nuo bendro sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo. Todėl itin svarbus konstruktyvus bendradarbiavimas su Valstybine ligonių kasa ir Sveikatos apsaugos ministerija, ieškant ilgalaikių sprendimų, kurie leistų suderinti darbuotojų teisėtus lūkesčius, sveikatos priežiūros įstaigų finansinį tvarumą ir pacientams teikiamų paslaugų prieinamumą.
 
Darbuotojų darbo užmokesčio augimas turi būti grindžiamas ne tik aiškiais susitarimais, bet ir realiais, tvariais finansavimo sprendimais. Tik nuoseklus visų sistemos dalyvių dialogas gali padėti užtikrinti, kad didesni įsipareigojimai darbuotojams būtų suderinami su galimybe nepertraukiamai teikti pacientams būtinas sveikatos priežiūros paslaugas. Poliklinika tikisi, kad ir toliau bus ieškoma bendrų sprendimų dėl sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo bei darbuotojų darbo sąlygų gerinimo, atsižvelgiant į realius įstaigų poreikius ir jų finansines galimybes“, – lūkesčius sveikatos sistemos kūrėjams kelia J.Sąlyga.
 
Ėmėsi aršios praktikos
 
J.Martinaitis pripažįsta, kad šalims susitarti padėjo arši derybinė taktika.
„Ginčas nė vienai šaliai nebuvęs malonus. Įdirbį davė ir poliklinikos advokatė, kuri padėjo teisiškai įvertinti situaciją ir suvokti, kokios yra ginčo perspektyvos“, – užkulinius atveria pašnekovas.
 
Anot jo, kovoti už darbuotojų interesus teko ir nacionaliniu lygiu.

„Man teko viešai pasisakyti ir į problemą mėginti atkreipti visuomenės dėmesį. Klaipėdoje atrodė, kad niekas nė nevyksta. Keista, kad Klaipėdoje tuo metu buvo rašoma, jog kažkoks politikas bylinėjasi su savo bendrija, ir tai be galo svarbu, o kad poliklinika turi tokio masto ginčą, nė užuominos nebuvo. Matyt, savivaldybėje buvo tylima tyčia. Nenorėjo kelti to į viešumą. Teko ir griežtesnių žodžių pasakyti, kad negalima taip su žmonėmis elgtis“, – pasakojo Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos teisininkas Jurijus Martinaitis.

 
„Mačiau, kad savivaldybė ginčo metu bando laikytis nuošalyje. Nors tai – savivaldybės garbės reikalas. Tai ji yra poliklinikos dalininkė. Bet tos problemos visiškai nesprendė. Maža to, tiesiog atsiraukė lyg nieko nežinotų. Tokį požiūrį pamatęs supratau, kad aš galiu ir kitaip…“ – jėgą demonstruoja pašnekovas, patikinęs, kad pastarąjį metodą jau yra sėkmingai išmėginęs kitame konflikte.
 
Profsąjungiečiai, siekdami atkreipti į save dėmesį, ėmėsi aršios taktikos. „Ginčą išspręsti ėjome lengvesniu keliu. Tiesa, buvo ir šiurkštesnis kelias. Bet kuris iš darbuotojų, negavęs darbo užmokesčio, turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. O tokios bylos išsisprendžiamos per mėnesį, – gyrėsi rankose kozirį turėjęs J.Martinaitis. – Teko imtis skausmingų pareiškimų. Neabejotinai suprantu poliklinikos reikšmę Klaipėdos mastu, bet aiškinti, kad galime per mėnesį jai iškelti bankroto bylą? Nemanau, kad savivaldybė tai leistų. Rastų lėšų, juk jų reikėjo nedaug, tad sprendimas neabejotinai būtų priimtas greitai… Bet to nedrįsau daryti. Tik paaiškinau: žiūrėkite, jei jūs mus varysite į medį, mes dar ne visus resursus išnaudojome…“
 
Pašnekovas tikina, kad galandamus peilius sukišti į stalčius padėjo ir žiniasklaida: „Kai jau pradėjo apie tai rašyti, supratome, kad visgi tą klausimą reikia spręsti gražiai.“
 
Priekaištavusiems dėl pernelyg griežtos profsąjungiečių pozicijos, esą tai yra šantažas, J.Martinaitis atkerta: „Taip, tai – teisinis šantažas. Bet taip yra galima. Įstatymas tą leidžia. Kai tik bet kuris profsąjungos darbuotojas pasakys: „Jurijau, darom“, aš eisiu ir darysiu. Patikėkite. Aš atstovauju darbuotojų interesams.“

---

 
Komentaras
 
A.Vaitkus: poliklinika bus tarp geidžiamiausių nuotakų
 
Ginčą su profsąjungiečiais Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus (nuotr.) vadina politine kampanija. O kalbas, esą savivalda demonstratyviai nesivelia į ginčą – užgina darbais: „Dvejų trejų metų laikotarpiu ši poliklinika bus viena geidžiamiausių nuotakų Lietuvoje jaunesniems medikams“, – gydymo įstaigos potencialu neabejoja meras, aktyviai investuojantis į įstaigos „prisikėlimą“.
 
Jis grįžta prie skausmingos įstaigos istorijos. „Ši storija turbūt paskutinių penkiasdešimties metų senumo, o šiandieną žmonės, kurie neseniai užėmė aukšto lygio pareigas, atsibudo ir pradėjo domėtis, kaip sekasi Klaipėdos miesto poliklinikai… Man atėjus į mero pareigas, su kolegomis iš miesto tarybos radome polikliniką, prie kurios penkiasdešimt metų nebuvo prisiliesta. Daiktas gulėjo numestas į šoną ir turėjo pats egzistuoti. Tad nelengva per metus ar net per kelerius jį padaryti naują ir gražų. Be to, poliklinikoje radome medikus, kuriems patiems jau reikėjo medicinos pagalbos. Kalbu apie fizinį amžių. O pastarosios problemos baigiasi teismais – yra priimtos aiškios kriminalinio pobūdžio nuobaudos. Taigi, situacija yra nepavydėtina, bet šiandieną poliklinika tvarkosi su savo finansais“, – apie padėtį komentuoja meras.
 
Jo tvirtinimu, atsitiesti imama savivaldybei investuojant į infrastruktūrą ir jaunųjų medikų pritraukimą.
 
„Įdomiai skambėjo Sveikatos komitete ir buvo mano konkretus atsakymas į klausimą: mere, ką darote, kad pritrauktumėte medikus? Užduodu atvirkštinį klausimą – kas ką padarė iš šalies aukščiausios valdžios, kad nereikėtų merams vargti, pritraukiant vienos arba kitos srities specialistų? Tai klausimas valdžiai, o ne miesto merui, nuo kurio reikėtų pradėti diskutuoti apie situaciją Klaipėdos miesto poliklinikoje.
 
Mes šiandieną jau esame parengę poliklinikos infrastruktūros sutvarkymo projektą. Šiandien poliklinikos vadovo dėka jau turime pritrauktų jaunųjų medikų, kurie tiki poliklinikos ateitimi. Sutvarkius polikliniką, tokių medikų, neabejojame, bus vis daugiau. Jau yra paskelbtas konkursas poliklinikos darbams, rengiamas projektas. Turime aiškią viziją, kaip poliklinika turi atrodyti“, – užtikrintai kalba meras.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!