Siūlomos Farmacijos įstatymo pataisos, atveriančios kelią vaistinėse atlikti biocheminius tyrimus bei profilaktinę vakcinaciją, sulaukė aštrios kritikos: abejonių kelia ir numatytų paslaugų kokybės užtikrinimas, ir galimybė jas tinkamai gyvendinti.
Vėl išbandys Seimo barjerą
Naujas Farmacijos įstatymo pataisas įregistravę Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė ir jos pavaduotojas Antanas Matulas tikina, jog papildomos vaistinėse teikiamos paslaugos padidins reikalingų prevencinės medicinos pagalbos bei tyrimų prieinamumą.
Anot jų, tai pacientus paskatins labiau rūpintis sveikata, įspės apie galimai gresiančias ligas ir padės kontroliuoti jau esamų ligų eigą. Taip pat tikimasi pacientų eilių gydymo įstaigose sumažėjimo bei PSDF biudžeto lėšų taupymo.
Vaistinėms sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir apimtimi siūloma suteikti teisę ne tik atlikti biocheminius tyrimus, organizuoti suaugusiųjų profilaktinius skiepijimus, bet ir parduoti gyventojams imuninius vaistinius preparatus (vakcinas).
Beje, pernai Seime prastumti pataisos, suteikiančias teisę vaistinėms skiepyti pacientus, nepavyko. Dėl to D.Mikutienė apgailestavo.
Tyrimas – ne mygtuko paspaudimas
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Laboratorinės medicinos centro vadovės prof. Zitos Aušrelės Kučinskienės manymu, suteikus teisę vaistinėms atlikti biocheminius tyrimus, žmogus būtų tik atitolinamas nuo kokybiškos paslaugos. Be to, taip nuvertinamas kvalifikuotų laboratorinės medicinos specialistų daugiametis įdirbis.
„Kategoriškai prieštaraujame tokiems siūlymams. Tokiu būdu atliekamų tyrimų kokybė negalės būti užtikrinta: gydyti, išrašyti vaistų pagal juos neišeina. Toks tyrimas ne tik gali nesuteikti tinkamos informacijos, bet ir klaidinti. Vadinasi, tai yra tik tuščias žmonių pinigų paėmimas, nes vėliau tie pacientai vis tiek turės kreiptis į normalias laboratorijas. Tad taip žaisti žmogaus sveikata negalima.
Laboratorinis tyrimas nėra vien tik mygtuko paspaudimas. Tą turi atlikti darbą išmanantis specialistas atitinkančiose reikalavimus patalpose, naudojama aparatūra, kuriai turi būti atliekama kokybės kontrolė, kalibracija, kokybiški reagentai. Tokiam darbui po studijų baigimo rezidentus ruošiame ketverius metus“, – kalbėjo Lietuvos laboratorinės medicinos draugijos valdybos narė.
Vaistininkus siųs į kursus
Lietuvos Vaistinių asociacijos pirmininkė Elena Kvedarienė tikino, jog siūlomo įstatymo pataisų projekte nurodyta teisė atlikti tik tuos biocheminius tyrimus, kurie reikalingi farmacinės rūpybos programoms vykdyti.
„Pavyzdžiui, jei kalbėsime apie diabeto arba širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programas, tai būtų – kraujo paėmimas iš piršto gliukozės ir cholesterolio kiekiui nustatyti. Be to, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka bus apibrėžti reikalavimai patalpai, kur būtų atliekami tyrimai, vienkartinės priemonės ir kas tyrimus galėtų atlikti. Tą galės daryti ne visos vaistinės ir ne kiekvienas vaistininkas. Jis turės praeiti specialius kursus“, – kalbėjo asociacijos pirmininkė.
E.Kvedarienė sutiko, kad cholesterolio tyrimas, paimant kraują iš piršto nėra tikslus, tačiau sako nematanti grėsmės dėl tyrimų kokybės užtikrinimo. „Jei matysime, kad cukraus kiekis kraujyje jau pasiekė neleistiną ribą, toliau tokius pacientus siųsime išsitirti pas gydytojus specialistus, kur tiksliai bus nustatytas cukraus kiekis kraujyje“, – sakė ji.
Paklausta, ar taip nebus tuščiai atliekamas dvigubas darbas, Vaistinių asociacijos pirmininkė aiškino, kad patys žmonės nenori eiti į poliklinikas atlikti tyrimų, vaistinė yra arčiau namų, nėra eilių, jų darbo laikas ilgesnis.
Privalomos ir antišokinės priemonės
Dar prieš porą metų diskutuojant dėl galimybės skiepytis vaistinėse kai kurie specialistai įspėjo, kad tai ne vaistininko, o asmens sveikatos priežiūros paslauga, nes skiepas – intervencinė procedūra. Skiepijimai gali sukelti nepageidaujamų reakcijų – nuo alerginių iki anafilaksinio šoko.
Vakcinacijos galimybės vaistinėje idėjos neatmetė
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Infekcinių ligų centro direktorius prof. Arvydas Ambrozaitis: „Tokia praktika yra įteisinta ir sėkmingai vykdoma daugelyje pasaulio šalių. Teko JAV matyti norinčių profilaktiškai pasiskiepyti nuo gripo eiles prie vaistinių, net oro uoste įrengtą skiepų punktą.“
Pasak jo, toks sprendimas tik padidintų paslaugų prieinamumą, nes skiepijimosi nuo gripo apimtys šalyje yra labai mažos. „Be abejo, tą turėtų atlikti tik tam kompetenciją turintis specialistas, supažindintas su teorine galimybe, kaip išvengti anafilaksinio šoko, skiepų kabinete privalomos ir antišokinės priemonės. Tačiau realybėje anafilaksinio šoko galimybė yra labai maža“, – pastebėjo profesorius.
Komentaras
Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Žydrūnas Mineikis:
- Siūloma reglamentuoti vaistinėse atliekamus biocheminius tyrimus ir vakcinaciją, o nieko nekalbama apie vaistininko darbą. Tendencija tokia, kad daugumoje vaistinių didžiąją darbo dienos dalį būna tik vienas farmacijos specialistas. Daugiau jų dirba nebent didžiuosiuose prekybos centruose įsikūrusiose vaistinėse.
Kyla klausimas, kaip vienas specialistas sugebės atlikti naujai siūlomas papildomas paslaugas, kaip tuo metu galės apsaugoti savitarnos skyriuje padėtas prekes? Kiltų ir klientų nepasitenkinimas, nes užtruktų jų aptarnavimas. Tokiu atveju, matyt, vaistinėje turėtų dirbti bent du farmacijos specialistai. Vienas iš jų galėtų būti ir vaistininko padėjėjas. Tačiau dabar apskritai jaučiamas darbuotojų trūkumas.
Kita galima problema – patalpų procedūroms atlikti trūkumas. Daugybėje vaistinių jau dabar yra per mažai vietos, pavyzdžiui, persirengimo kambariai įrengti kartu su sandėliais. Tad per kiek laiko būtų išspręsta papildomų patalpų klausimas, kaip jos būtų įrengtos? Širmos įrengimas, matyt, nebūtų tinkamas sprendimas. Todėl tik kelios specializuotos vaistinės apskritai šias paslaugas ir sugebėtų teikti.
Esu diskutavęs su kolegomis apie jų pasirengimą atlikti numatomas tyrimų ir vakcinacijos procedūras – jie nesijaučia turintys tam kompetencijos. Kas prisiims atsakomybę, jei, pavyzdžiui, skiepijant pacientą ištiks anafilaksinis šokas?
Lieka neaišku, kaip ir kur reikėtų suvesti atliktų procedūrų atsakymų duomenis, kaip medikai naudosis vaistinėse atliekamų biocheminių tyrimų atsakymais. Abejonių, kad pirminės sveikatos priežiūrose, kaip tikimasi, sumažės pacientų srautai. Nelabai įsivaizduoju, kad vaistinė galėtų įsirengti didelę laboratoriją – tam reikia ne tik patalpų, bet ir daug lėšų.
Numatomos paslaugos – tai vienas būdų vaistinių tinklams užsidirbti pinigų. Atrodo, kad pastaruoju metu vaistinių pelnai nedidėja, todėl maža tikimybė farmacijos specialistui už atliktas papildomas paslaugas tikėtis didesnio atlyginimo. Darbdavys turi galimybių atlikti spaudimą savo darbuotojams – nurodyti reikiamų atlikti paslaugų skaičių ir pan.
Be to, lieka neaišku, kas farmacijos specialistams apmokės už kompetencijos pakėlimą. Jei įstatymas nurodo, kad vaistinė gali teikti biocheminių tyrimų atlikimo ir vakcinacijos paslaugas, tai vaistininkui gali būti pasakyta, kad tai yra jo problema.
Tarp kitko
ES valstybių, tokių kaip Airija, Anglija, Austrija, Belgija, Italija, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Portugalija, Švedija vaistinėse yra vykdomi sveikatos patikrinimai, t.y. platų spektrą apimančios tiek biocheminių, tiek fiziologinių parametrų nustatymo paslaugos, įskaitant ir gyventojų vakcinaciją (cholesterolio, gliukozės kiekio kraujyje nustatymas, testai nėštumui, alergijai ir t.t.).
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.JPG "Vilma Verygienė, Sonata Užupytė, Rūta Vyšniauskaitė ir Rasa Dikčiuvienė (taip pat į renginį negalėjusios atvykti Virginija Šneider ir Rasa Ščerba) darbą „Eurovaistinėje“ pradėjo prieš dvidešimt metų ir, kaip sakė renginio vedėjas, per tuos metus nė karto nesulaužė ištikimybės.")
.jpg)
Komentuoti: