- Kaip Nacionalinis kraujo centras ruošiasi dienai X? Kokios užduotys jums deleguojamos galimų grėsmių atveju?
 
- Oro pavojus, galimos kitos provokacijos verčia ruoštis ir saugoti darbuotojus, kad jie gydymo įstaigoms toliau galėtų saugiai tiekti kraują. Galimų grėsmių kontekste Kraujo centras tampa pakankamai karštu tašku. Mes, kaip ir gydymo įstaigos, negalime išsigąsti, išsilakstyti ar nutraukti veiklos. Noriu pažadėti, kad to nebus. Dirbti įprastomis apsukomis negalėtume, bet svarbiausioms įstaigoms ir operacijoms kraują tiektume ir ekstremalių situacijų metu, neapeinant kariuomenės. Tą galiu pažadėti be abejonių. Glaudžiai bendradarbiaujame su Lietuvos kariuomene, esame pasirašę sutartį, kartu dalyvaujame mokymuose. Kariškiems tikslams ėmėme kaupti „vaikštantį“ kraujo banką. Ruošiame ir infrastruktūrą: šiuo metu įrenginėjame tris požemines patalpas, kuriose būtų galima tirti kraują, atskirti komponentus, taip pat jį sandėliuoti. Tai bus minimaliai įrengtos, saugios vietos po žeme su ventiliacija, vandentiekiu, atsarginiais pasitraukimo keliais. Pirmoji vieta kaip tik šią savaitę jau įrengta – bus krikštynos.
 
- Kraujo centre atliekamos ir kitos rimtos renovacijos.
 
- Keturiuose Lietuvos miestuose renovacijas jau atlikome. Patalpos įrengtos pagal Europos Komisijos gaires, o Vilniuje dar liko dvi didžiausios. Netrukus turėtume gauti statybos leidimą ir vasarą pradėti Žolyno gatvėje esančių pastatų renovaciją, kuri tęsis trejus metus. Taip pat šalia pastatėme nemenką priestatą su robotizuota plazmos kamera, baigiame ten įrengti patalpas. Darbuotojams nebereikės su slidininkų kostiumais eiti į minus trisdešimt laipsnių temperatūros šaltį ir ten rankomis rūšiuoti plazmos. Kartu tai ir žmogiškosios klaidos minimizavimas, taip pat sumažinsime šaldytos plazmos dūžių riziką. Darbą atliks lubomis važinėjantys robotai.
Simboliška, kad kaip tik po trejų metų baigiasi mano antroji kadencija, tad įstaigą naujam vadovui perleisiu visiškai atnaujintą. Bus gražus mano darbų pabaigos įprasminimas. Įstaigą perleisiu materialiai gerai aprūpintą, su sutvarkyta infrastruktūra. Paskui save uždarysiu duris didžiuodamasis, ką su komanda padarėme. Visos renovacijos atliekamos tik iš mūsų uždirbamų lėšų.
 
- Šiemet gavote nusipelniusio sveikatos apsaugos darbuotojo vardą.
 
- Tai tikrai sušildė. Džiaugiuosi, kad tai mato bei įvertina ir donorai. 2019 metais, kai pradėjau čia savo veiklą ir įstaigos reformavimą, darbo sąnaudos be atlyginimų siekė 8,5 milijono eurų, o pernai tos pačios sąnaudos siekė 4,7 milijono eurų. Darbuotojų atlyginimo fondą per tą laiką pavyko pakelti beveik 64 procentais. Tai – įspūdinga, žinant, kad nuo 2009 metų kraujo komponentų įkainis nebuvo didintas nė karto.
 
- Kalbant apie pasiruošimą grėsmėms, kaupiate kraujo atsargas?
 
- Ketiname plėsti „vaikštančio“ kraujo banko gretas. Žmonių, turinčių O minus ir O plius kraujo grupę bei žemą antikūnų titrą, tai yra iki minus 256, kraują be atmetimo reakcijos kitiems galima perpilti tiesiai, dar šiltą. Tokia transfuzija atliekama karinių veiksmų metu, kai po ranka nėra nei kraujo komponentų, nei konservuoto kraujo. Kraujas pilamas iš kario kariui. Žmonių su šia grupe yra net 40 procentų populiacijos. Testuojame savo „vaikštančių“ kraujo banko donorų kraują, sąraše jų turime 12 tūkstančių. Jų kraujas tiriamas dėl hepatito, ŽIV viruso ir kitų infekcinių žymenų. Tiesa, ekstremaliomis sąlygomis kario kariui perpiltas kraujas nėra ištiriamas. Tuomet yra vadovaujamasi taisykle, kad mažesnė blogybė yra perpilti galimai infekuotą kraują ir turėti šansą išgyventi, nei mirtinai nukraujuoti.
 
- Nors konservuotas kraujas –jokia naujiena, apie jo panaudojimą kalbama vis aktyviau.
 
- Jis dažniau naudojamas kariniuose konfliktuose, kuomet po ranka nėra kraujo komponentų. Ikihospitalianiame lygyje per vadinamąją auksinę valandą panaudoti konservuotą kraują yra patogu, galima išgelbėti paciento gyvybę. Nugabentas į ligoninę pacientas toliau transfuzuojamas kraujo komponentais. Nors konservuotą kraują bandoma naudoti ir civiliniame lygmenyje, tai daugiau bandymai. Pacientui nekenkia, tačiau ar tai geriau, nei gydyti kraujo komponentais, kažin. Tai labiau šių dienų mada. Jei prireiktų, Lietuvos kariuomenei konservuoto kraujo pristatytume.
 
- Nacionalinis kraujo centras pernai organizavo mokslinę praktinę konferenciją apie racionalų kraujo suvartojimą. Gydymo įstaigas ir operuojančius chirurgus skatinote kraują taupyti. Būdų, kaip tai padaryti yra: neperpilti pacientams kraujo, kai nėra būtinybės, operacijų metu naudoti vieną kraujo maišą, laiku suleisti tam tikrą preparatą, mažinantį kraujavimą. Išgirstos pamokos naudos davė?
 
- Kai kurios ligoninės apie racionalesnį kraujo suvartojimą ėmė mąstyti. Ypač norėčiau pagirti Klaipėdos universiteto ligoninę, kuri po kelių mėnesių pati ta tema organizavo konferenciją. Idėjas pakvietė pristatyti ir mūsų centro atstovus. Ministerijoje šiuo klausimu yra suburta darbo grupė. Jie turi parengti racionalaus kraujo vartojimo rekomendacijas. Prie kraujo suvartojimo mažinimo prisidedame ir mes, pasiūlę aštuonis žingsnius. Tikiuosi, kad jau greitai galėsime rekomendacijas išdalinti ligoninėms bei stebėti, kaip joms sekasi tai įgyvendinti. Dalykai greitai nevyksta, žmonės – gana inertiški, tad didelių stebuklų nesitikime. Kita vertus, nuoširdžiai stengdamiesi dirbti rezultatą pasiekti galime. Pavyzdžiui, viena estų rekomendacijų ligoninėms – pirmą transfuziją startuoti nuo vieno, o ne nuo dviejų kraujo maišelių, kaip Lietuvoje dažniausiai daroma. Estijoje 56 procentų transfuzijų atvejų pradedamos nuo vieno kraujo maišelių. Lietuvoje tokios statistikos neturime, tačiau įtarčiau, kad apie 90 procentų atvejų transfuzijų startuoja nuo dviejų maišelių.
 
- Pagalbos šauksmą dėl senkančių kraujo atsargų girdime gana dažnai. Kada įjungiate aliarmo signalą ir kreipiatės donorų pagalbos? Sunku palaikyti jų aktyvumą?
 
- Pernai turėjome rekordą – daugiau negu 77 tūkstančių kraujo donacijų. Paprastai į visuomenę kreipiamės pagalbos, kai nebeturime rezervo. Stengiamės jo turėti bent trims dienoms. Geresniu laiku ir daugiau. Kai rezervas mažesnis nei trys dienos, kviečiame donorus, taip pat jais tapti, kad ligoninėms netektų stabdyti suplanuotų operacijų.
Be to, ligoninių kraujo bankų darbuotojai į mus kreipiasi, kai numato didesnį planinių operacijų skaičių, iš anksto mus apie tai informuoja, pasitariame, kad operacijų atidėti netektų ir viskas vyktų numatytu laiku.
Paprastai į visuomenę per metus tenka kreiptis du kartus: žiemą, praėjus geram mėnesiui ar pusantro po švenčių. Žmonės mėgsta kilnius darbus padaryti iki Kalėdų.
Kitas sunkesnis periodas ištinka vidurvasarį, kai dauguma žmonių atostogauja, ištuštėja miestai, išvažinėja studentai. Atostogų metu kraujo donorystė iš galvos tiesiog išeina. Dėl to stengiamės priminti, kad mes dirbame ne tik savo centruose, bet ir keliaujame po Lietuvą. Išvykas galima sekti mobiliojoje programėlėje „Mano kraujas“ arba mūsų tinklalapyje kraujodonoryste.lt
Gera žinia, kad gyventojai visada sureaguoja į pagalbos šauksmą. Už tai dar nėra buvę, kad gydymo įstaigos pritrūktų kraujo suplanuotoms procedūroms.
 
- Pasitaikė ir paradoksali situacija – prasidėjus karui Ukrainoje, donorų prašėte kraujo nebeaukoti.
 
- Tuomet kraujo centrus donorai tiesiog užplūdo, teko juos stabdyti. Paradoksas. Per visas žiniasklaidos priemones žmonių prašėme, kad nebeitų aukoti kraujo, idant netektų jo utilizuoti. Kraujas sugenda: kraujo eritrocitus, kurių poreikis yra didžiausias, galime laikyti 42 dienas, tačiau paprastai ilgiau nei dvi savaites jie pas mus šaldytuvuose neišbūna – sunaudojame greitai iki paskutinio lašo. O trombocitai galioja 5 dienas. Mažai jų ir gaminame, kadangi poreikis nėra didelis. Užšaldyta kraujo plazma galioja trejus metus.  
Dosjė
2007 08 – 2011 12 – Teisės magistras, Mykolo Romerio Universitetas.
2008 06 – 2019 08 – UAB Akių lazerinės chirurgijos centro projektų vadovas.
2011 07 – 2019 08 – Baltijos medicina direktorius.
Nuo 2019 08 01 – Nacionalinio kraujo centro direktorius.
Nuo 2024 04 25 – Europos kraujo aljanso Ekstremaliųjų situacijų planavimo grupės pirmininkas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!