- Kaip manote, Lietuvoje slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų atlyginimai yra pakankami kokybiškai dirbti ir gyventi oriai?
 

- Žinoma, kad jie nėra pakankami. Taip pat yra didelis – kelis ir daugiau kartų – skirtumas tarp didmiesčiuose ir rajonuose dirbančių slaugytojų. Tiesa, vis dažniau tenka matyti skelbimus, kai į rajonus kviečiami darbuotojai siūlant jiems didesnį darbo užmokestį nei trečio lygio ligoninėse.
 

- Stebint tokia situaciją, kokius reikėtų priimti sprendimus, kad slaugytojai tiek didžiuosiuose miestuose, tiek ir regionuose būtų patenkinti atlyginimais?
 

- Ilgą laiką tam tikri nustatyti darbo krūviai buvo tik rekomenduojami, todėl tai praktiškai neįpareigojo darbdavių jų laikytis. Šiandien jau visi sutariame, kad tai turi būti privalomas dydis, kurio negalima viršyti. Turiu pasakyti, kad diskusija vyksta arši, dalyvauja visos suinteresuotos pusės: ministerija, darbdavių ir darbuotojų atstovai. Krypčių veikimui tikrai yra ne viena.
 

Pirmiausia, žinoma, tai yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo įkainių perskaičiavimas pagal realias sąnaudas ir nuolatinė jų indeksacija. Kadangi didžioji dalis PSDF įkainio yra naudojama darbo užmokesčiui mokėti, todėl tai yra viena pagrindinių dedamųjų ir jam didinti. Valstybinė ligonių kasa kaip tik peržiūri ir perskaičiuoja slaugos įkainius, pritaikytus sunormuotam krūviui, geresnei paslaugos kokybei. 
 

Be to, vis dažniau girdime, kad galima būtų įvesti įvairias paciento priemokas, privačios kompanijos galėtų siūlyti papildomą sveikatos draudimą, iš jo galima būtų mokėti arba didesnį darbo užmokestį ar papildomus priedus darbuotojams. Žinoma, tą daro privataus kapitalo įmonės, tačiau ir jose slaugytojų darbo užmokestis nėra atitinkamas, įvertinus darbo krūvius ir darbo sąlygas. Svarstoma, ar nevertėtų tam tikrų specialybių padaryti „laisvomis“, tai yra, kad žmogus galėtų dirbti savarankiškai, turėdamas specialybės diplomą ir licenciją, bet nebūtinai būti įdarbintas įstaigoje. Atsakingos institucijos baiminasi, kad tokiu atveju nepavyks sukontroliuoti paslaugų kokybės. Bet, pripažinkime, kad ir dabar toks „verslo modelis“ yra paplitęs: darbuotojai teikia individualias paslaugas, tačiau jos niekur nėra apskaitomos. Tai – žala valstybei. O kokybės reikalavimus greitai sureguliuoja pati rinka. Todėl čia matau dideles galimybes tiek paslaugų plėtrai, tiek darbo užmokesčio bei pasiūlos ir paklausos rinkos reguliavimui. 
 

Ir dar viena galimybė – peržiūrėti bei pakeisti sveikatos draudimo sistemą, jos finansavimą iš esmės. Vis dažniau iš profesinių sąjungų girdime: nustatykite tam tikrus bazinius atlyginimų dydžius, kurių turėtų laikytis darbdaviai, tuomet atlyginimai būtų vienodi tiek didmiestyje, tiek rajonuose. Bet tuomet jau turėtume grįžti į biudžetinį finansavimą, tai yra planuoti atitinkamą biudžetą darbo užmokesčiui mokėti bei kitoms įstaigų išlaidoms padengti, o ne finansuoti per PSDF paslaugų spektrą. Tačiau šis kelias vis dar nėra populiarus tarp politikų, nes tuomet reikės iš esmės keisti visą sveikatos sistemos finansavimą.
 

- Iš kokių resursų Vyriausybė planuoja skirti didesnį finansavimą slaugos sričiai, konkrečiai didesniems slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų atlyginimams?
 

- Šiandien Šakos kolektyvinėje sutartyje yra suderėta su profesinėmis sąjungomis, kad darbo užmokestis skaičiuojamas nuo bazinio minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio. MMA didėja kasmet, ir pagal tai, kasmet kyla darbo užmokestis. Yra peržiūrimi PSDF įkainiai, kuriais apmokama už suteiktas sveikatos paslaugas. O slaugos įkainiai šiandien yra didinami ženkliai – taip yra siekiama, kad įstaiga suteiktų kokybiškesnę paslaugą, slaugytojui mažinant darbo krūvį, tačiau brangiau apmokant už slaugos paslaugas. Taip pat, nepamirškime, kad visos įstaigos turi ir vidines darbo užmokesčio mokėjimo tvarkas, pagal kurias skiria įvairius skatinamuosius priedus ir priemokas darbuotojams.
 

Taigi, ne tik valstybė stengiasi skirti didesnį dėmesį darbuotojų atlyginimų augimui, bet tai dažnai priklauso ir nuo darbdavio požiūrio į darbuotoją. Į tą, kuris sukuria didžiausią vertę įstaigoje. Ne brangūs prietaisai ir aparatai gydo ir slaugo, o darbuotojai. Investicija į darbuotoją – labiausiai atsiperkanti investicija.
 

- Užsienio šalių geroji praktika, ko iš jos galima būtų pasimokyti?
 

- Džiugu, kad mus vis dažniau konsultuoja lietuviai medikai, dirbantys užsienyje. Šalyse, kur medikai, įskaitant ir slaugytojus, uždirba daug, yra taikomas ir laisvosios mediko profesijos modelis. Tai yra, kad tu gali dirbti komandoje kaip jos narys, tačiau nebūti konkrečios įstaigos darbuotoju. Dirbi su individualia licencija. Lietuvoje tai būtų verslo liudijimo ar individualios veiklos atitikmuo. Tačiau kalbantis su tokiais darbuotojais supranti, kad tuomet jų atsakomybė yra ženkliai didesnė. Tikroji asmeninė, o ne kolektyvinė. Jų darbo lankstumas, mobilumas, gebėjimas greitai prisitaikyti prie bet kurios komandos ir pakitusių darbo sąlygų, savarankiškumo laipsnis priimant sprendimus didelis. Tokio darbo stiliaus mūsų slaugytojai dar nėra įvaldę. Dauguma jų vis dar patys save laiko tik gydytojo asistentais ir pagalbininkais, apie savarankišką sprendimų priėmimą ir profesijos savarankiškumą nesusimąsto, o yra tiesiog įpratę vykdyti gydytojo nurodymus.

---

Dosjė:
 

- 1988-1994 m. gydytoja pediatrė, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas;

- 1994-1997 m. gydytoja vaikų onkohematologė, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas;

- 1998 m. mokslų daktarė (biomedicinos mokslai, medicina), Vilniaus universiteto Onkologijos institutas;

- 2009 m. Medicinos gydytoja, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas;

- 1998-2002 m. Baltijos Amerikos Klinikos gydytoja pediatrė;

- 2000-2007 m. IĮ GIDA (vėliau, G. Bogdanskienės Vaisingumo centras) medicinos gydytoja embriologė (IVF laboratorija);

- 1998-2011 m. VU Onkologijos instituto mokslo darbuotoja;

- Nuo 2007 m. Baltijos Amerikos Klinikos medicinos gydytoja embriologė (IVF laboratorija);

- Nuo 2012 m. Nacionalinio vėžio instituto Biobanko vedėja, vyriausioji mokslo darbuotoja;

- Nuo 2016 m. VUL Santariškių klinikos, Vaisingumo technologijų ir lytinių ląstelių banko vyresnioji gydytoja embriologė;

- Iki 2021-ųjų Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė;

- Nuo 2021 m. sausio 4 – ministro pirmininko patarėja sveikatos ir neįgaliųjų klausimais.