Žilvinas Šilėnas apie „Brexit“: „Gali būti juodžiausias scenarijus“

Deimantė Gruodė
2019-03-29
„Niekas netrukdo britams pasakyti, kad mes norime pasilikti, pavyzdžiui, gydytojus, inžinierius ir bankininkus, jeigu jie žiūrėtų naudos. Bet nereikia atmesti, kad britai gali pasielgti neracionaliai. Nes jei būtų elgęsi racionaliai, referendume būtų ne taip balsavę“, - sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas (37 m.).
Žilvinas Šilėnas apie „Brexit“: „Gali būti juodžiausias scenarijus“
„Pamenu, kalbėta, kad išstojus iš Europos Sąjungos britų sveikatos apsaugos sistemai bus galima skirti po šimtą penkiasdešimt milijonų per savaitę ar per mėnesį. Dabar gi aiškėja, kad tie pažadai nerealūs“, - sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

- Jei Didžioji Britanija vis dėlto išstotų iš Europos Sąjungos, koks likimas lauktų ten būriais traukiančių mūsų šalies medikų?
- Tai priklauso nuo to, ar Didžioji Britanija toliau leis laisvą darbo jėgos judėjimą, tai yra, jei Lietuvos medikai ir toliau galės važiuoti dirbti į Didžiąją Britaniją – realiai niekas nepasikeis. Ir atvirkščiai, jei Didžioji Britanija nebeleis laisvai įvažiuoti Lietuvos medikams dirbti, jų paklausa ar išvažiavimas sumažės. Bet vėlgi klausimas, ar jie pasiliks Lietuvoje, ar važiuos į kitas šalis, pavyzdžiui, į Norvegiją ar į Skandinavijos šalis, Vokietiją, kur darbo užmokestis kelis kartus didesnis. Tad atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, kas bus susitarta ir ar tie patys medikai norės važiuoti į kitas šalis, ne į Didžiąją Britaniją. Nes tikrai yra ne viena Europos Sąjungoje šalis, kuri moka daugiau medikams negu Lietuva.
Įdomu, ir kaip pasikeis sveikatos turizmas. Pastarasis turbūt vyksta atvirkščia kryptimi, tai yra iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą. Prieš keletą savaičių skaičiau, kaip britas pensininkas, kadangi jam atsibodo laukti eilėje, rodos, kelio sąnario operacijos, atvažiavo į Lietuvą, susimokėjo už gydymo paslaugas ir po to jam pagal susitarimus sveikatos draudimas kompensavo šešis tūkstančius svarų. Vėlgi, jei tokio tipo susitarimai ir kompensacijos išliks, atvykstamasis turizmas iš Didžiosios Britanijos galbūt ir nepasikeis.
 
- Kokią įtaką Brexit‘as turėtų studijuoti išvykstančiam mūsų jaunimui, ar „neužtrūktų“ studijų mainų programos?

- Jei važiuoja į tokius universitetus, kur yra Didžiosios Britanijos valstybės finansuojamos vietos ir lietuviai į jas patenka kaip europiečiai, jiems mokėti už mokslą nereikia. Didžiajai Britanijai iš tokių susitarimų pasitraukus, važiuojančiųjų mokytis skaičius, be abejo, sumažės, nes retas lietuvis gali sumokėti visą studijų kainą gerame šios šalies universitete. Kita vertus, jei kalbame apie išskirtinį segmentą – tą, kuris važiuoja į Didžiąją Britaniją ir moka visą kainą už mokslus, arba kurie tiek protingi, kad gauna stipendijas arba patys universitetai juos pasikviečia ir apmoka jų mokslus – niekas nesikeis.
 
- Ypač gąsdina sudėtinga situacija su vaistais, medicinine įranga: ar Brexit‘as šios sistemos neišbalansuos?
- Jei išliks principas, kad Didžioji Britanija pripažįsta Europos sertifikavimo standartus, medicininė įranga ir toliau iš Lietuvos galės būti eksportuojama į į šią šalį ir, atvirkščiai. O jei nesusitars ir reikės antrą kartą sertifikuoti, prekių judėjimui bus tam tikrų kliūčių bent kurį laiką.
 
- Praėjusį šeštadienį tūkstančiai Europos Sąjungos šalininkų iš visos Jungtinės Karalystės dalyvavo eitynėse Londone ir reikalavo surengti pakartotinį referendumą. Kaip galvojate, į ką tai išvirs?
- Problema ta, kad buvo žadėta, jog išstoti iš Europos Sąjungos bus paprasta ir bus tik geriau. Pamenu, kalbėta, kad išstojus iš Europos Sąjungos britų sveikatos apsaugos sistemai bus galima skirti po šimtą penkiasdešimt milijonų per savaitę ar per mėnesį. Dabar gi aiškėja, kad tie pažadai nerealūs. Todėl britai pasimetę, nes, viena vertus, kaip ir buvo demokratijos šventė - referendumas, kad ir maža persvara, pasakė: norime išstoti iš Europos Sąjungos. Kita vertus, dabar politikai nori atsižvelgti į rinkėjų valią, nors supranta, kad tai, kas buvo žadėta, yra neįmanoma. Taigi kyla klausimas: ar tai - rinkėjų valia, ar jie buvo suklaidinti? Lengvos išeities iš šios painiavos nėra. Bet koks sprendimas bus arba neatsižvelgiant į rinkėjų norus, arba pažeidžiant jų arba Didžiosios Britanijos ekonominius interesus. Tad lengvo, greito ar naudingo pasitraukimo tikrai nebus.
 
- Ką dabar patartumėte ten gyvenantiems tautiečiams, kurie nerimauja dėl rytojaus, išgyvena nežinomybę?
- Patarčiau neatmesti, kad gali būti juodžiausias scenarijus. Britai gali pasielgti neracionaliai. Teoriškai niekas netrukdo Didžiajai Britanijai pasilikti visų profesijų žmones, kurių jie nori. Kitas pavyzdys: jei nori dirbti Jungtinėse Amerikos Valstijose, gali gauti darbo vizą, nors nesi šalies pilietis. Lygiai taip pat ukrainiečiai gali gauti darbo vizą ar leidimą dirbti Lietuvoje, nors Ukraina – ne Europos Sąjungos narė.

 
- Tad, ar britai patys sau nepasidarys meškos paslaugos šalyje sukeldami darbo jėgos krizę?
- Logiškai žiūrint, niekas netrukdo britams pasakyti, kad mes norime pasilikti, pavyzdžiui, gydytojus, inžinierius ir bankininkus, jeigu jie žiūrėtų naudos. Kita vertus, nereikia atmesti varianto, kad britai gali priimti neracionalų sprendimą dėl tų pačių Europos Sąjungos piliečių tik dėlto, kad jiems šiuo metu taip atrodo. Dar nereikia atmesti galimybės, kad britai gali išsiųsti tuos produktyvius žmones iš šalies patys nuo to nukentėdami, bet vis tiek tai padarydami.
Esu gyvenęs Didžioje Britanijoje kelerius metus. Jų mentalitete dar nuo devyniolikto amžiaus yra užsilikusių nuostatų, kai britai buvo ne Europos, o pasaulio valstybė arba ne Europos, o pasaulio jėga.
Kodėl britai balsavo už Brexit‘ą? Vieni iš tikrųjų norėjo būti, kaip jie sako, nepriklausomi nuo Briuselio. Kiti ketino trauktis iš Europos Sąjungos, kad galėtų šalyje kurti socializmą, treti – svajojo apie nevaržomą kapitalizmą. Socialistai Briuselį mato kaip kapitalistinę jėgą, o kapitalistai - kaip socialistinę. Socialistai pyksta, kad jeigu jie norėtų subsidijuoti britų pramonę, Briuselis to neleistų. Dėlto ir nori trauktis. Dešinieji ar kapitalistai nori trauktis iš Europos Sąjungos, nes mano, kad visokios Europos taisyklės ir reguliavimai kenkia šalies verslo interesams. Tai yra ne šventa dviejų politinių jėgų sąjunga ir to pasekmė buvo kelių procentų persvara referendumo balsavime.


 
Dosjė
Žilvinas Šilėnas (g. 1981 m. lapkričio 29 d. Šiauliuose) – Lietuvos ir Šiaulių miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
2005 m. baigė Veslijano universitetą (Konektikutas, JAV), ekonomistas.
Nuo 2006 m. VŠĮ „Lietuvos laisvosios rinkos institutas“ ekspertas konkurencijos, energetikos ir transporto politikos srityse, nuo 2011 m. gruodžio mėn. – instituto prezidentas.
2011 m balandžio – gruodžio mėn. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys.
2005 m. rugsėjo – 2006 vasario mėn. Šiaulių Didždvario gimnazijos Tarptautinio bakalaureato diplomo programos ekonomikos ir žinojimo teorijos mokytojas.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    „Šiuo metu tikrai yra didžiulis gydytojų reabilitologų poreikis. Todėl įstaigų vadovai, siekiantys aukšto lygi...
    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    „Kuo daugiau veiklos, tada nėra kada dejuoti! Išmokau suprasti organizmo signalus ir rasti laiko poilsiui, supratau, ...

    Budinti vaistinė


    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

    razinka


    Sveika šeima


    Išmanusis muilas – švarioms linksmybėms

    Kad ir kiek žalos pridarė pandemija, tikėjome, kad šio to ir išmokė: rankų higienos taisykles mintinai galėjo išpyškinti ir suaugęs, ir pradinukas. Pasibaigus pandemijai, geriems įpročiams iškilo grėsmė būti užmirštiems. Laimei, higienos įgūdžių svarbos nepamiršta Lietuvos sveikatos mo...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Dirbtinį intelektą pasitelks vaistams gaminti

    Nuo „Chat GPT“ iki virtualių asistentų – dirbtinis intelektas (DI) tampa itin svarbiu šiuolaikinio žmogaus gyvenimo atributu. Didesnę reikšmę jis įgauna ir medicinoje. Panaudojimo spektras itin platus: DI bus galima pasitelkti tiek atliekant tyrimus ar chirurgines procedūras, tiek ir gaminant vaistus.&...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Ar gudresnis valgo skaniau?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

    Naujas numeris