„Žalos be kaltės“ modelis: išeitis įstaigoms, bet ne medikams?

Giedrius Gaidamavičius
2021-06-10
„Rytoj gali teisti mane“ – tokiais žodžiais bei taikinius simbolizuojančiais rėmeliais nuotraukas socialiniuose tinkluose pastarosiomis dienomis vėl ženklino šalies medikai. Taip jie reagavo Kauno apygardos teismo sprendimą palikti lygtinę laisvės atėmimo bausmę dėl pacientės mirties pernai nuteistam Kauno klinikų chirurgui Žilvinui Saladžinskui. Savo ruožtu medikų atstovai teisėje pasigenda medicininės klaidos sąvokos bei pirštu duria į lūkesčių nepateisinusį „žalos be kaltės“ modelį.
„Žalos be kaltės“ modelis: išeitis įstaigoms, bet ne medikams?
Medikai Lietuvos teisinėje sistemoje pasigenda „medicininės klaidos“ sąvokos.

Teismo sprendimas sujudino medikus
Kauno klinikų chirurgą, profesorių Žilviną Saladžinską į teismą atvedusi istorija prasidėjo dar 2015-aisiais, pacientei atliekant storosios žarnos naviko šalinimo operaciją. Bylos duomenimis, operacijos metu gydytojas pažeidė blužnį, dėl ko įvyko jos kraujavimas. Blužnį teko skubiai šalinti, tačiau procedūros metu buvo pažeista kasa – kilo ūmus kasos uždegimas. Galiausiai, po operacijos pacientė mirė. Be to, bylos duomenimis, prieš operaciją chirurgas nepadarė visų būtinų tyrimų diagnozei patikslinti.   
 
Velionės artimieji Ž.Saladžinską kaltino aplaidumu ir prašė teismo iš jo penkeriems metams atimti teisę verstis chirurgo praktika, taip pat priteisti 240 tūkst. eurų neturtinę ir 13,5 tūkst. eurų turtinę žalą turinčias atlyginti sumas. Kaltinimą palaikė ir prokuratūra, prašydama gydytojui skirti lygtinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę bei dvejus metus uždrausti verstis mediko praktika.
 
Praėjusių metų kovą Kauno apylinkės teismas Ž.Saladžinską pripažino kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo ir pareigų neatlikimo. Chirurgui skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant pusantrų metų, taip pat 753 eurų bauda. Jam taip pat uždrausta dvejus metus dirbti medicinos įstaigose. Gydytojo darbovietė – Kauno klinikos – buvo įpareigota nukentėjusiems atlyginti 120 tūkst. eurų neturtinę žalą.
Nors Ž.Saladžinskas nuosprendį apskundė, praėjusią savaitę Kauno apygardos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tiesa, jis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

 
Tačiau būtent praėjusią savaitę nuskambėjęs Kauno apygardos teismo nuosprendis sukėlė didžiulį atgarsį šalies medikų bendruomenėje. Ypač ryškiai jis buvo matomas socialiniuose tinkluose, kur nuotraukas medikai paženklino taikinį simbolizuojančiais rėmeliais su užrašau „Rytoj gali teisti mane“ – esą už profesinę klaidą teisiamųjų suole gali atsidurti ir jie. Gydytojų nuomone, netyčinių klaidų sveikatos priežiūros sistemoje išvengti neįmanoma, todėl chirurgui Ž.Saladžinskui skirta bausmė yra neproporcinga. Dėl tokių sprendimų sveikatos sistemai esą kyla grėsmė prarasti kvalifikuotus specialistus, o patys medikai bijos dirbti ir galbūt netgi bandys slėpti savo klaidas, siekdami išvengti atsakomybės.
 
„Žalos be kaltės“ modelis nepateisina lūkesčių
Ar iš tiesų už pacientų sveikatą ir gyvybę kasdien kovojantys medikai yra neapsaugoti net ir nuo netyčinių klaidų pasekmių bei pasmerkti negailestingiems teismų nuosprendžiams? O gal tai tik perdėta baimė, kurią pakurstė kolegos situacija?
Praėjusių metų pradžioje įsigaliojus Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimams, Lietuvoje pradėtas taikyti vadinamasis „žalos be kaltės“ modelis. Pacientams jis turėjo pasitarnauti, siekiant greičiau ir paprasčiau gauti kompensaciją gydymo įstaigoje patyrus žalą, o gydytojams – padėti išvengti teisminių procesų bei kaltinimų.
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) pirmininkė Auristida Gerliakienė sako, kad pataisos bei kartu su jomis įsigaliojęs „žalos be kaltės“ modelis iki galo nepateisino medikų lūkesčių – net ir padarę netyčinę žalą pacientui, jie ir toliau lieka neapsaugoti nuo teisinių procesų.
 

„Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas buvo kuriamas, kad nukentėjusiems dėl medikų klaidų ligoniams ar jų artimiesiems turtinė ir neturtinė žala būtų atlyginama iš tam skirto fondo, o medikas nebūtų tampomas po teismus. To tikėjosi visa bendruomenė. Tačiau šiandien matome, kad įstatymas palankus gydymo įstaigai bei jos administracijai, o medikas kaip buvo atsakingas už betarpiškai teikiamą procedūrą, taip ir liko“, – sako Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė.

 
Anksčiau pretenzijos už galimai pacientui padarytą žalą buvo teikiamos gydymo įstaigai, kuri turėjo drausti savo civilinę atsakomybę draudimo bendrovėse. Būtent jos, pagal draudimo sutarties sąlygas, atlygindavo pacientų sveikatai padarytą žalą. Įsigaliojus „žalos be kaltės“ modeliui, pacientas dėl galimai padarytos žalos turi kreiptis į prie Sveikatos apsaugos ministerijos veikiančią komisiją. Šiai nustačius, jog pacientui buvo padaryta žala, ji yra atlyginama iš specialaus fondo (Valstybinės ligonių kasos administruojamos sąskaitos), į kurį gydymo įstaigos moka metines įmokas.
 
A.Gerliakienė sako, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimai „nuėmė“ atsakomybę nuo gydymo įstaigų, o jų administracijos nebėra motyvuotos analizuoti klaidų bei mokyti darbuotojus jų nekartoti.
„Idėja gera, tačiau pats modelis tobulintinas“, – taip „žalos be kaltės“ modelį vertina Seimo narė, konservatorė, buvusi medikė Jurgita Sėjonienė.
Politikės teigimu, norint, kad pacientai ar jų artimieji būtų labiau motyvuoti naudotis šiuo modeliu, reikėtų peržiūrėti žalos dydžio nustatymo metodiką, tobulinti išmokų apskaičiavimo formulę, kartu didinant ir pačias išmokas.
 
Pasak J.Sėjonienės, „žalos be kaltės“ atlyginimo modelis turi tarnauti ne kaip kaltų ieškojimo, bet klaidų identifikavimo, jų taisymo ir sistemos tobulinimo instrumentas.
„Žalos be kaltės“ modelio esmė turėtų būti tokia, kad nenustatinėjami kaltieji, bet ieškoma pačios klaidos, aiškinamasi, kodėl ji atsitiko ir taisoma, o ne kas nors baudžiamas ir kaltinamas“, – įsitikinusi politikė.

 
Pasigenda medicininės klaidos sąvokos
LMS pirmininkė A.Gerliakienė Lietuvos teisinėje sistemoje teigė pasigendanti „medicininės klaidos“ sąvokos.
„Jei ji būtų įteisinta, jau būtų šioks toks laimėjimas švelninant situaciją, atskiriant su aplaidumu ir tyčia susijusius atvejus nuo sisteminių klaidų ar nekompetencijos. Klaidos turi būti taisomos, o ne baudžiamos vadovaujantis sausa teisės raide“, – įsitikinusi A.Gerliakienė.
Kad tokia sąvoka turi būti įtvirtinta įstatymu, mano ir medicinos bei farmacijos teisės ekspertas Andrejus Rudanovas.
 
Teisininko teigimu, šiandien šalies medicinos specialistų teisinė apsauga, apskritai, palyginti su įstaigomis, yra silpna. Situaciją, pasak A.Rudanovo, pagerintų sisteminiai pokyčiai teisinio reguliavimo, darbo krūvių, finansavimo srityse.

 

„Kad medikas jaustųsi saugiai, o pacientas būtų patenkintas, taip pat abu žinotų, kad gali kreiptis ginti savo teisių ir interesų, ir gauti kokybiškas paslaugas, pokyčių turi įvykti ganėtinai daug ir jie turi būti pamatiniai, sisteminiai“, – įsitikinęs medicinos bei farmacijos teisės ekspertas Andrejus Rudanovas.

 
Dar viena A.Rudanovo įžvelgiama sveikatos priežiūros sistemoje egzistuojanti neigiama praktika – bet kokios neatitikties laikymas pažeidimu, už kurį taikomos sankcijos. „Kitaip tariant, jeigu gydytojas neteisingai užpildė medicinos dokumentus, bet tų dokumentų netinkamas užpildymas nesukėlė pacientui žalos, tai vis tiek yra laikoma teisės akto pažeidimu“, – tvirtina teisininkas, pridurdamas, kad tokie klausimai turėtų būti sprendžiami ne sankcijų, o analizės, mokymų, diskusijų ar kokybės vertinimo keliu.
 
Profesinė rizika – ne tik medikams
Jau anksčiau medikų bendruomenė kėlė klausimą dėl gydytojų ir slaugytojų atleidimo nuo baudžiamojo persekiojimo.
A.Rudanovo teigimu, apsaugoti medikų nuo baudžiamųjų bylų neįmanoma – sveikatos sistemoje egzistuoja atvejų, kur tikrai yra tyčinių veiksmų ar neatsargumo.
 
„Mes turime kalbėti ne apie tai, ar atleisti nuo baudžiamojo persekiojimo. Turime kalbėti, kad baudžiamojo persekiojimo pagrindai turėtų pasikeisti“, – sako A.Rudanovas, svarstydamas, jog apie baudžiamąją atsakomybę reikėtų kalbėti tik tada, kai, pavyzdžiui, kilus abejonėms, nebuvo atliktos būtinos procedūros, dėl ko kilo nepageidaujamos pasekmės. 
 
Medicinos teisės advokato Arūno Žliobos teigimu, medikai už padarytas klaidas teisimi pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius – už savo pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą dėl neatsargumo, jeigu dėl to asmuo patyrė didelę žalą (229 str.), arba, mirus pacientui, už neatsargų gyvybės atėmimą (132 str.).
 

„Baudžiamoji atsakomybė medikams taikoma ne kiekvienu „netyčinės klaidos“ atveju, bet tik tokios klaidos, kuri sukelia didelę žalą, ir praktikoje paprastai siejama su paciento mirtimi ar sunkiu sužalojimu“, – sako medicinos teisės advokatas Arūnas Žlioba.

 
Advokato nuomone, medikų nereikėtų eliminuoti iš minėtų Baudžiamojo kodekso straipsnių taikymo. Tai esą prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintai visų asmenų lygybei prieš įstatymą bei diskriminacijos profesiniu pagrindu draudimui, be to, su profesine rizika susiduria ne tik medicinos darbuotojai.  
 
„Mano pozicija – nuostata dėl neatsargaus gyvybės atėmimo turėtų būti taikoma visiems be išimties, neišskiriant medikų ar kitų žmonių, kurie dirba rizikingą darbą. Sako, kad medikas dirba rizikingą darbą, bet vairuotojas vairuodamas automobilį lygiai taip pat prisiima riziką“, – teigia A.Žlioba. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Virusas pasiglemžė ir gyvenimo džiaugsmą

    Virusas pasiglemžė ir gyvenimo džiaugsmą

    Šakių rajono gyventoja Rita (69 m.) tris mėnesius ligoninėje kovojo su COVID-19 infekcija. Grįžusi namo moteris suprato, ka...
    Hipotonikai vasaros nelaukia

    Hipotonikai vasaros nelaukia

    „Ne juokai yra visą gyvenimą pragyventi su žemu spaudimu. Kai pakyla virš šimto, jaučiuosi keistai“, &nd...

    Budinti vaistinė


    Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

    Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

    Natūralu, kad vasarą, daugiau laiko leisdami gryname ore ir aktyviau judėdami, imame prakaituoti gausiau nei įprastai. Tačiau svar...
    Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19

    Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19

    Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19, pirmadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė.

    razinka


    Sveika šeima


    Opinis kolitas: ar ligai turi įtakos mityba ir stresas?

    Opinis kolitas – autoimuninė liga, sukelianti lėtinį storosios žarnos uždegimą. Dabartinė medicina su opiniu kolitu padeda gyventi visavertį gyvenimą, o kiek svarbus paciento indėlis? Neretai šia liga sergantieji domisi, kiek jų savijautai ar ligos eigai įtakos turi mityba.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    „Lauktuvės“ iš Nepalo

    Kol Jungtinėje Karalystėje toliau plinta Delta vadinama koronaviruso atmaina, o šalies Vyriausybė rengiasi švelninti karantino ribojimus, Vakarų Europos žiniasklaida praneša apie naują COVID-19 mutaciją iš Nepalo. Mokslininkai sako, kad ją sunkiau veikia vakcinos. 

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Šešios dienos poliklinikose
    Henrikas Vaitiekūnas Šešios dienos poliklinikose
    Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (2)
    Henrikas Vaitiekūnas Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (2)
    Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (1)
    Henrikas Vaitiekūnas Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (1)

    Naujas numeris
























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica