Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas (VU MF), skaičiuojantis kelių šimtmečių istoriją, prisitaiko prie šiandien kylančių iššūkių. Investuoja ne tik į aukštą mokymo kokybę, bet ir infrastruktūrą, taip pat skatina kiekvieną jauną žmogų kaip lygiavertį partnerį įsijungti į akademinę fakulteto bendruomenę. Anot dėstytojų, jų tikslas, kad studentai būtų ne pasyvūs klausytojai, o aktyviai domėtųsi mokslo naujovėmis ir tam fakultete sukurtos puikios sąlygos. „Mums, dėstytojams, bus smagu girdėti, kai apie absolventus geri atsiliepimai skambės ne tik balandžio 27-ąją – Medicinos darbuotojų dieną. Norėtume, kad nuoširdžią padėką jie išgirstų kasdien“, - sako jie.
Interviu:
Ko reikia, kad taptum geru mediku?
„Įstoti į Medicinos fakultetą - tik pirmas žingsnis siekiant tapti mediku. Kiekvieno jauno žmogaus, pasirinkusio šį kelią, tikslas - būti geru mediku, kuri gerbtų, kuriam būtų dėkingi išgelbėti, pagiję pacientai. Kad taip nutiktų, visus ilgus studijų metus reikės nemažai pastangų ir laiko. Tam reikia nusiteikti“, - sako
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Algirdas Utkus.
- Nors dažnai girdime apie sunkų medikų darbą, per mažus atlyginimus, medicinos studijos daug metų yra vienos populiariausių. Kaip manote, koks pagrindinis motyvas, skatinantis jaunus žmones rinktis šią profesiją?
- Nesvetimas idealizmas, noras padėti žmonėms, ištiktiems ligos, nelaimės. Todėl ir studentų, kurie įstoję į Medicinos fakultetą, pasijustų ne savo vietoje, pasitaiko labai retai. Dalis jų su šia profesija pažįstami nuo vaikystės - tėvai, seneliai yra medikai. Taigi augo girdėdami kalbas apie ligonius, matė, kaip tėvai išgyveno sėkmes ir nesėkmes, derino naktinius budėjimus ir mokslinių straipsnių rašymą, jautė aplinkinių pagarbą mediko profesijai, ir tai tarsi tapo jų gyvenimo dalimi. Lietuvoje turime nemažai medikų dinastijų pavyzdžių. Bet noriu paneigti sklandantį mitą apie medikų klaną, esą mediciną daugiausiai studijuoja medikų vaikai. Yra ir kitokių pavyzdžių – garsių medikų vaikai teigia rinkęsi tolimą nuo medicinos profesiją, nes toks gyvenimo būdas kaip tėvų jiems atrodo sunkus bei nepriimtinas, nors ir labai kilnus. Šiuolaikinis jaunimas savarankiškai priima sprendimus, todėl imperatyvūs tėvų nurodymai - retenybė.
Studentų, kurie įstoję į Medicinos fakultetą, pasijustų ne savo vietoje, pasitaiko labai retai.
- O kuo jus patraukė medicinos studijos?
- Kaip neretai nutinka, daug ką lemia atsitiktinumai arba sakoma, jog taip susiklostė gyvenimo aplinkybės. Mano profesinio kelio pasirinkimui iš dalies tai tinka. Bet pirmiausia noriu padėkoti tėvams už mano pasirinkimo palaikymą. Biologijos mokytojai, auklėtojai Zitai Vėžienei, kuri įskiepijo meilę biologijai ir ypač genetikai. Pradžioje tie Mendelio dėsniai su žaliais ir geltonais žirniais buvo kažkoks siaubas. Dėkoju visiems mokytojams, o šiandien dėkingas ir savo šeimai už palaikymą.
- Įsivaizduokime, kad turite abiturientams papasakoti, kuo patraukli genetiko specialybė. Ką jiems pasakytumėte?
Paskutiniais studijų metais internatūrą atlikau Panevėžio ligoninėje. Tuo metu joje vyko tarptautinė genetikų mokykla. Po šio renginio ligoninės administracija nusprendė, kad reikia įsteigti genetinio konsultavimo kabinetą. Pasiūlė mums, internams, įgyti gydytojo genetiko profesinę kvalifikaciją. Nė vienas iš jaunųjų kolegų nesusidomėjo, o aš nusprendžiau surizikuoti. Grįžęs su gydytojo genetiko diplomu, pirmuosius metus dirbau Panevėžio ligoninėje. Tuo metu Vilniuje buvo įkurtas Žmogaus genetikos centras ir vadovas prof. Vaidutis Kučinskas pakvietė prisijungti prie kolektyvo. Nuo tada dirbu Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedroje bei Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Medicininės genetikos centre. Šiandien mokslo ir medicinos pažangos neįsivaizduojame be genetiko, o genetiko darbas - ypač įdomus. Konsultuojame įvairaus amžiaus - nuo vaisiaus iki gilios senatvės - pacientus dėl įvairių genetinių patologijų, dėstome studentams, vykdome mokslinius tyrimus. Genetikos mokslo sparta milžiniška, todėl nuolat reikia domėtis pasaulyje atsirandančiomis naujienomis. Taigi, būti genetiku tikrai nenuobodu, o kas svarbiausia - labai įdomu.
Pasirinkimai, dėl kurių nesigailėsit
Šiuo metu daugelis abiturientų laukia žinių, kas bus su abitūros egzaminais, kartu galvoja, ir kokią profesiją pasirinkti. Jau daug metų VU MF populiariausios studijų programos - vientisoji medicina ir odontologija, taip pat kineziterapija bei medicinos biologijos magistro programa. Beje, pernai daug dėmesio sulaukė bendrai su Lietuvos muzikos ir teatro akademija vykdoma menų terapijos magistro programa. „Fakultetas siūlo daug įdomių studijų programų: medicinos, odontologijos, farmacijos; ergoterapijos, kineziterapijos, slaugos ir visuomenės sveikatos bakalauro; reabilitacijos, išplėstinės slaugos praktikos, sistemų biologijos, menų terapijos, medicinos biologijos ir medicinos genetikos magistro studijos. Ir nesvarbu, kurią jų pasirinksite, – tikrai nesigailėsite. Kiekviena jų svarbi, įdomi ir reikalinga visuomenei, turinti plačią pritaikomąją vertę“, - sako MF Studijų prodekanė prof. Vaiva Hendrixson.
Tiesa, medicinos studentų kasdienybė piešiama gana stereotipiškai: esą, išskyrus ligoninės ar bibliotekos, jie daugiau nieko nemato. Tačiau būsimasis medikas Tautvydas Petkus sako, kad suspėti galima žymiai daugiau. „Taip, medicinos studijos nėra lengvos, dažnai atima didžiąją dalį dienos. Tačiau Studentų atstovybės veikla yra vienas pavyzdžių, jog įmanoma dieną praleisti ne tik prie knygų, bet ir sprendžiant įvairias fakulteto problemas ar užsiimant kitais darbais. Juolab kad tiek Studentų atstovybė, tiek Vilniaus universitetas veiklų siūlo daug - tik sugebėk pasirinkti“, - įsitikinę T.Petkus.
Savo ruožtu fakulteto Komunikacijos skyriaus vadovė Lina Kocienė pastebi, jog tarp studentų itin populiari savanoriška veikla.
„Gyvenimą su sveikatos priežiūros sritimi sieti ketinantys jauni žmonės, dar besimokydami mokykloje išbando savo pašaukimą. COVID-19 pandemijos akivaizdoje savanorystė tapo neatsiejama Medicinos fakulteto studentų gyvenimo dalimi. Didžiuojamės tais, kurie drąsiai priima iššūkius, mokosi, o laisvą nuo studijų laiką dovanoja visuomenės labui“, - sako L.Kocienė.
Mokslinė veikla skatinama stipendijomis
Studijuojant mediciną svarbu ne tik įgyti teorinių bei praktinių žinių, bet ir dalyvauti įvairiose mokslinėse veiklose. Jos, pasak VU MF Mokslo skyriaus vadovės Lauros Sabaliauskienės, fakultete vyksta Studentų mokslinės veiklos tinklo rėmuose. Šis skirtas skatinti studentų kritinį mąstymą, gebėjimą atlikti tyrimus, rinkti, analizuoti ir perteikti informaciją. Kasmet rengiama konferencija, kurios metu pristatomi atlikti darbai. Dar viena mokslinės veiklos forma – jungtinės studentų mokyklos. Jos organizuojamos studentų iniciatyva, dažnai bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu. „Mokslo metų pradžioje organizuojamos mugės, kuriose studentai gali susipažinti su kiekvienos mokslinės grupės tematika, atliktais ar tik planuojamais darbais, pabendrauti su jų nariais. Be to, pademonstravus reikalingus gebėjimus, yra galimybė prisijungti prie jau patyrusių mokslininkų atliekamų tyrimų. Dėstytojai, pastebėję studentų gebėjimą vykdyti mokslinę veiklą, paragina prisidėti prie didelės apimties biomedicininių tyrimų bei projektų“, - sako L.Sabaliauskienė.
Faktas:
Šiuo metu Studentų mokslinės veiklos tinklą (SMVT) sudaro 38 studentų grupės, apimančios platų temų spektrą. Taip pat kuriasi naujos grupės. Iš viso SMVT veikloje dalyvauja apie 1400 studentų. Daugiausiai dalyvių turi akušerijos ir ginekologijos, skubios medicinos bei kardiologijos grupės.
„Mokslo metų pradžioje organizuojamos mugės, kuriose studentai gali susipažinti su mokslinių grupių tematikomis, atliktais ar tik planuojamais darbais, pabendrauti su jų nariais. Be to, pademonstravus reikalingus gebėjimus, yra galimybė prisijungti prie jau patyrusių mokslininkų atliekamų tyrimų“, - sako VU MF Mokslo skyriaus vadovė Laura Sabaliauskienė.
Beje, studentai yra skatinami už akademinius ir mokslinius pasiekimus. Pagrindinė priemonė - VU MF vardinė stipendija. Ji už ypač aukštus mokslo srities rezultatus studijuojantiesiems vientisųjų, bakalauro ir magistrantūros studijose skiriama kartą per metus. Stipendijos dydis kinta, priklausomai nuo finansinių galimybių, tačiau yra gerokai didesnis nei įprastos skatinamosios stipendijos ir gali svyruoti nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų. Taip pat kasmet fakulteto studentams už mokslinius pasiekimus skiriamos dvi vardinės stipendijos, mokamos iš privačių asmenų lėšų. Tai - Sophie Valentina Ambroza premija, skiriama vienam ikidiplominių studijų studentui ir vienam jaunajam tyrėjui iki 35 metų. Taip pat Džono ir Idos Valauskų stipendija už labai gerą mokymąsi. Pasak L.Sabaliauskienės, skiriant šias stipendijas atsižvelgiama į kandidatų akademinius pasiekimus ir mokslinę veiklą bei jos rezultatus.
Patogesnė infrastruktūra
Pasak dėstytojų, fakultete priimamų studentų skaičius didėja, todėl natūralu, jog tenka plėstis. Pernai VU MF suremontuotos ir atiduotos naudoti iš Chemijos ir geomokslų fakulteto perimtos patalpos. Rudenį buvo įrengta 50 darbo vietų Medicinos ir geomokslų skaitykla.
„Studentai turi erdvias bei modernias patalpas, draugišką aplinką, patogias darbo vietas. Skaitykloje taip pat yra įrengti du grupinio darbo kambariai. Leidinius galima skolintis ir grąžinti savitarnos pagrindu - tai gerokai palengvina studentų savarankiško darbo sąlygas. Jeigu tik bus poreikis, planuojama, kad skaitykla veiks visą parą. Skaityklos atidarymas sukūrė erdves, kuriose studentai gali leisti laiką tarp paskaitų - bendrauti ir kartu mokytis“, - sako bendrų reikalų ir plėtros prodekanas dr. Aleksas Pikturna.
„Medicinos ir geomokslų skaityklos atidarymas sukūrė erdves, kuriose studentai gali leisti laiką tarp paskaitų - bendrauti ir kartu mokytis“, - sako VU MF bendrų reikalų ir plėtros prodekanas dr. Aleksas Pikturna.
Be to, netoli Nacionalinio vėžio instituto tikimasi pradėti statyti fakulteto Mokslo centrą. „Naujai kuriama infrastruktūra - tai genetinių tyrimų centro, fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos specializuotų mokslinių laboratorijų patalpų kompleksas, atitinkantis aukščiausio lygio moksliniam ir eksperimentiniam darbui keliamus technologinius reikalavimus. Jame funkcionuos širdies chirurgijos, kardiologijos ir angiologijos centras su hibridinėmis ir universaliomis operacinėmis, vivariumu ir priklausiniais, neurologijos, neurochirurgijos, infekcinių, plaučių ligų, dermatologijos, alergologijos ir odontologijos, kitų klinikų specifinės mokslinės laboratorijos, vaistinė su ekstemporalių vaistų gamybos laboratorija. Projektas koreguojamas ir planuojama naujajame centre įkurti Simuliacinės medicinos centrą, kuris prisidės prie inovatyvios studijų proceso plėtros“, - sako dr. A.Pikturna.
Komentaras:
Studijų prodekanė prof. Vaiva Hendrixson:
- Esu Vilniaus universiteto „fanė“. Darbas jame - dinamiškas ir įdomus. Nuobodžiauti čia niekada netenka: kiekviena diena neša naujus iššūkius ir pasitenkinimo džiaugsmą juos įveikus. Smagu būti įvykių sūkuryje ir savo darbu prisidėti prie universiteto augimo. O koks džiaugsmas matyti gerą rezultatą! Tonuso suteikia nuolatinis bendravimas su išskirtiniais žmonėmis, su ambicingais ir reikliais studentais, patinka jiems dėstyti, matyti degančius, smalsius veidus.
Jeigu man dar kartą tektų rinktis studijas, nedvejodama rinkčiausi tik Vilniaus universitetą ir, be abejo, patį iškiliausią fakultetą – Medicinos. Nors studijos čia nelengvos, tačiau nepamirštamos. Fakultete dirba puikūs dėstytojai ir administracija, pasirengę konsultuoti kiekvieną studentą. Aktyviai veikia Studentų atstovybė, gyva mentorystė, įvairios paramos programos. Stengiamės, kad kiekvienas – dėstytojas ir studentas – jaustųsi lygiavertis fakulteto akademinės bendruomenės narys. Ugdome toleranciją, puoselėjame tarpkultūrinę aplinką. Medicinos fakultete studijuoja didžiausias universitete užsienio studentų skaičius. Jie sudaro šiek tiek daugiau nei septyniolika procentų visų mūsų studentų. Studijuodami drauge su užsienio piliečiais Medicinos fakulteto studentai turi puikią galimybę pažinti kitų šalių kultūrą. Studentams siūlome dalį studijų ar praktiką atlikti užsienio universitetuose bei ligoninėse. Skatiname juos ne tik studijuoti, bet ir aktyviai įsijungti į kitas veiklas. Universitete yra daugybė sporto, muzikos, teatro ir kitokių saviraiškos veiklų – kiekvienas gali rasti sau tinkamą. Medicinos fakulteto studentai ir dėstytojai yra smalsūs, drąsūs, aktyvūs, kūrybingi. Kviečiame prisijungti prie mūsų.
Komentaras:
Podiplominių studijų prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius:
- Priėmimas į rezidentūrą šiemet bus šiek tiek kitoks – motyvaciniams pokalbiams naudosime nuotolines priemones, tačiau, kalbant apie rezidentūros praktikos pradžią, tikimės, jog ji bus įprasta. Žinoma, galimi tam tikri pokyčiai lapkritį, kai tikėtina, jog bus nauja koronaviruso banga. Tačiau, nepaisant to, gydytojai rezidentais turės galimybę atlikti praktiką.
Iki šios epidemijos ilgą laiką populiarumo viršūnėje karaliavo kardiologija, dermatovenerologija ir siauresnio profilio, pavyzdžiui, plastinė rekonstrukcinė chirurgija. Tačiau tikimės, jog kaip ir kelerius pastaruosius metus augs susidomėjimas infekcinių ligų rezidentūros studijomis. Tai svarbi ir perspektyvi specialybė. Turime modernią infekcinių ligų ligoninę, kur gydomi ir COVID-19 sergantys pacientai. Matome didžiulį specialybių, pavyzdžiui, anesteziologų – reanimatologų, kurių vaidmuo itin svarbus šios epidemijos metu, poreikį. Dėl galimybių dirbti tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje populiarėja šeimos medicina. Kiekviena specialybė turi savo patrauklumą. Pasirinkusieji neurochirurgijos ar radiologijos specialybę turi galimybę mokytis iš aukščiausių Europos lygmens ekspertų. Esame sukaupę didelę patirtį ruošdami odontologus, kurie kaip puikūs specialistai vertinami ne tik Lietuvoje. Tai - didelis Odontologijos instituto nuopelnas. Kai kurios specialybės turi itin aukštus reitingus tarptautinėje erdvėje - pavyzdžiui, oftalmologija ar akušerija-ginekologija yra sertifikuotos ir laikomos geros kokybės pavyzdžiais. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į prioritetinę specialybę – vaikų gydytojus. O štai skubioji medicina - vienas sėkmingiausių projektų, atsiradęs prieš kelerius metus. Tikiu šia specialybe ir agituoju stoti, tai - puiki įvairių medicinos sričių simbiozė.
Na , o man universitetas yra inovatyvių sprendimų vieta. Pandemijos metu Vilniaus universiteto rektoriaus išsakyta pozicija, jog turime nedelsiant reaguoti į situaciją ir susidūrę su iššūkiu dirbti išvien, man ypač artima. Mokslo institucija visada turi talkinti valstybės interesams.
O kalbant apie pašaukimą... Nemanau, kad jį pajunti iš karto. Ypač, jei kalbame apie aštuoniolikmečius. Į mediciną stojama dėl įvairių priežasčių, kartais ir iš avantiūrizmo. Vis dėlto mediko darbas nėra tik baltas chalatas, blizgantis stetoskopas ir patogus krėslas. Būti mediku nelengva: pasitaiko ir nusivylimo, ir klaidų, ir nepasitikėjimo savimi. Tačiau kiekvienam jaunam žmogui siūlau pasavonoriauti ligoninėje, tarkim, kad ir priėmimo skyriuje. Tai leis suprasti, ar esate empatiškas. Šis pojūtis labai svarbus - be jo medicinoje nesiseks.
Komentuoti: