VU Me­di­ci­nos fa­kul­te­tas: stu­den­tai ir dės­ty­to­jai - ly­gia­ver­čiai aka­de­mi­nės ben­druo­me­nės part­ne­riai

Evelina Machova
2020-05-14
Vil­niaus uni­ver­si­te­to Me­di­ci­nos fa­kul­te­tas (VU MF), skai­čiuo­jan­tis ke­lių šimt­me­čių is­to­ri­ją, pri­si­tai­ko prie šian­dien ky­lan­čių iš­šū­kių. In­ves­tuo­ja ne tik į aukš­tą mo­ky­mo ko­ky­bę, bet ir in­fra­struk­tū­rą, taip pat ska­ti­na kiek­vie­ną jau­ną žmo­gų kaip ly­gia­ver­tį part­ne­rį įsi­jung­ti į aka­de­mi­nę fa­kul­te­to ben­druo­me­nę. Anot dės­ty­to­jų, jų tiks­las, kad stu­den­tai bū­tų ne pa­sy­vūs klau­sy­to­jai, o ak­ty­viai do­mė­tų­si moks­lo nau­jo­vė­mis ir tam fa­kul­te­te su­kur­tos pui­kios są­ly­gos. „Mums, dės­ty­to­jams, bus sma­gu gir­dė­ti, kai apie ab­sol­ven­tus ge­ri at­si­lie­pi­mai skam­bės ne tik ba­lan­džio 27-ąją – Me­di­ci­nos dar­buo­to­jų die­ną. No­rė­tu­me, kad nuo­šir­džią pa­dė­ką jie iš­girs­tų kas­dien“, - sa­ko jie.
VU Me­di­ci­nos fa­kul­te­tas: stu­den­tai ir dės­ty­to­jai - ly­gia­ver­čiai aka­de­mi­nės ben­druo­me­nės part­ne­riai

Interviu:

Ko rei­kia, kad tap­tum ge­ru me­di­ku?

„Įsto­ti į Me­di­ci­nos fa­kul­te­tą - tik pir­mas žings­nis sie­kiant tap­ti me­di­ku. Kiek­vie­no jau­no žmo­gaus, pa­si­rin­ku­sio šį ke­lią, tiks­las - bū­ti ge­ru me­di­ku, ku­ri gerb­tų, ku­riam bū­tų dė­kin­gi iš­gel­bė­ti, pa­gi­ję pa­cien­tai. Kad taip nu­tik­tų, vi­sus il­gus stu­di­jų me­tus rei­kės ne­ma­žai pa­stan­gų ir lai­ko. Tam rei­kia nu­si­teik­ti“, - sa­ko Vil­niaus uni­ver­si­te­to Me­di­ci­nos fa­kul­te­to de­ka­nas prof. Al­gir­das Ut­kus.

- Nors daž­nai gir­di­me apie sun­kų me­di­kų dar­bą, per ma­žus at­ly­gi­ni­mus, me­di­ci­nos stu­di­jos daug me­tų yra vie­nos po­pu­lia­riau­sių. Kaip ma­no­te, koks pa­grin­di­nis mo­ty­vas, ska­ti­nan­tis jau­nus žmo­nes rink­tis šią pro­fe­si­ją?
- Ne­sve­ti­mas ide­a­liz­mas, no­ras pa­dė­ti žmo­nėms, iš­tik­tiems li­gos, ne­lai­mės. To­dėl ir stu­den­tų, ku­rie įsto­ję į Me­di­ci­nos fa­kul­te­tą, pa­si­jus­tų ne sa­vo vie­to­je, pa­si­tai­ko la­bai re­tai. Da­lis jų su šia pro­fe­si­ja pa­žįs­ta­mi nuo vai­kys­tės - tė­vai, se­ne­liai yra me­di­kai. Tai­gi au­go gir­dė­da­mi kal­bas apie li­go­nius, ma­tė, kaip tė­vai iš­gy­ve­no sėk­mes ir ne­sėk­mes, de­ri­no nak­ti­nius bu­dė­ji­mus ir moks­li­nių straips­nių ra­šy­mą, jau­tė ap­lin­ki­nių pa­gar­bą me­di­ko pro­fe­si­jai, ir tai tar­si ta­po jų gy­ve­ni­mo da­li­mi. Lie­tu­vo­je tu­ri­me ne­ma­žai me­di­kų di­nas­ti­jų pa­vyz­džių. Bet no­riu pa­neig­ti sklan­dan­tį mi­tą apie me­di­kų kla­ną, esą me­di­ci­ną dau­giau­siai stu­di­juo­ja me­di­kų vai­kai. Yra ir ki­to­kių pa­vyz­džių – gar­sių me­di­kų vai­kai tei­gia rin­kę­si to­li­mą nuo me­di­ci­nos pro­fe­si­ją, nes toks gy­ve­ni­mo bū­das kaip tė­vų jiems at­ro­do sun­kus bei ne­pri­im­ti­nas, nors ir la­bai kil­nus. Šiuo­lai­ki­nis jau­ni­mas sa­va­ran­kiš­kai pri­ima spren­di­mus, to­dėl im­pe­ra­ty­vūs tė­vų nu­ro­dy­mai - re­te­ny­bė.

Stu­den­tų, ku­rie įsto­ję į Me­di­ci­nos fa­kul­te­tą, pa­si­jus­tų ne sa­vo vie­to­je, pa­si­tai­ko la­bai re­tai.

- O kuo jus pa­trau­kė me­di­ci­nos stu­di­jos?
- Kaip ne­re­tai nu­tin­ka, daug ką le­mia at­si­tik­ti­nu­mai ar­ba sa­ko­ma, jog taip su­si­klos­tė gy­ve­ni­mo ap­lin­ky­bės. Ma­no pro­fe­si­nio ke­lio pa­si­rin­ki­mui iš da­lies tai tin­ka. Bet pir­miau­sia no­riu pa­dė­ko­ti tė­vams už ma­no pa­si­rin­ki­mo pa­lai­ky­mą. Bio­lo­gi­jos mo­ky­to­jai, auk­lė­to­jai Zi­tai Vė­žie­nei, ku­ri įskie­pi­jo mei­lę bio­lo­gi­jai ir ypač ge­ne­ti­kai. Pra­džio­je tie Men­de­lio dės­niai su ža­liais ir gel­to­nais žir­niais bu­vo kaž­koks siau­bas. Dė­ko­ju vi­siems mo­ky­to­jams, o šian­dien dė­kin­gas ir sa­vo šei­mai už pa­lai­ky­mą.

- Įsi­vaiz­duo­ki­me, kad tu­ri­te abi­tu­rien­tams pa­pa­sa­ko­ti, kuo pa­trauk­li ge­ne­ti­ko spe­cia­ly­bė. Ką jiems pa­sa­ky­tu­mė­te?

Pas­ku­ti­niais stu­di­jų me­tais in­ter­na­tū­rą at­li­kau Pa­ne­vė­žio li­go­ni­nė­je. Tuo me­tu jo­je vy­ko tarp­tau­ti­nė ge­ne­ti­kų mo­kyk­la. Po šio ren­gi­nio li­go­ni­nės ad­mi­nist­ra­ci­ja nu­spren­dė, kad rei­kia įsteig­ti ge­ne­ti­nio kon­sul­ta­vi­mo ka­bi­ne­tą. Pa­siū­lė mums, in­ter­nams, įgy­ti gy­dy­to­jo ge­ne­ti­ko pro­fe­si­nę kva­li­fi­ka­ci­ją. Nė vie­nas iš jau­nų­jų ko­le­gų ne­su­si­do­mė­jo, o aš nu­spren­džiau su­ri­zi­kuo­ti. Grį­žęs su gy­dy­to­jo ge­ne­ti­ko di­plo­mu, pir­muo­sius me­tus dir­bau Pa­ne­vė­žio li­go­ni­nė­je. Tuo me­tu Vil­niu­je bu­vo įkur­tas Žmo­gaus ge­ne­ti­kos cen­tras ir va­do­vas prof. Vai­du­tis Ku­čins­kas pa­kvie­tė pri­si­jung­ti prie ko­lek­ty­vo. Nuo ta­da dir­bu Vil­niaus uni­ver­si­te­to Me­di­ci­nos fa­kul­te­to Žmo­gaus ir me­di­ci­ni­nės ge­ne­ti­kos ka­ted­ro­je bei Vil­niaus uni­ver­si­te­to li­go­ni­nės San­ta­ros kli­ni­kų Me­di­ci­ni­nės ge­ne­ti­kos cen­tre. Šian­dien moks­lo ir me­di­ci­nos pa­žan­gos ne­įsi­vaiz­duo­ja­me be ge­ne­ti­ko, o ge­ne­ti­ko dar­bas - ypač įdo­mus. Kon­sul­tuo­ja­me įvai­raus am­žiaus - nuo vai­siaus iki gi­lios se­nat­vės - pa­cien­tus dėl įvai­rių ge­ne­ti­nių pa­to­lo­gi­jų, dės­to­me stu­den­tams, vyk­do­me moks­li­nius ty­ri­mus. Ge­ne­ti­kos moks­lo spar­ta mil­ži­niš­ka, to­dėl nuo­lat rei­kia do­mė­tis pa­sau­ly­je at­si­ran­dan­čio­mis nau­jie­no­mis. Tai­gi, bū­ti ge­ne­ti­ku tik­rai ne­nu­obo­du, o kas svar­biau­sia - la­bai įdo­mu. 



Pa­si­rin­ki­mai, dėl ku­rių ne­si­gai­lė­sit


Šiuo me­tu dau­ge­lis abi­tu­rien­tų lau­kia ži­nių, kas bus su abi­tū­ros eg­za­mi­nais, kar­tu gal­vo­ja, ir ko­kią pro­fe­si­ją pa­si­rink­ti. Jau daug me­tų VU MF po­pu­lia­riau­sios stu­di­jų pro­gra­mos - vien­ti­so­ji me­di­ci­na ir odon­to­lo­gi­ja, taip pat ki­ne­zi­te­ra­pi­ja bei me­di­ci­nos bio­lo­gi­jos ma­gist­ro pro­gra­ma. Be­je, per­nai daug dė­me­sio su­lau­kė ben­drai su Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­ja vyk­do­ma me­nų te­ra­pi­jos ma­gist­ro pro­gra­ma. „Fa­kul­te­tas siū­lo daug įdo­mių stu­di­jų pro­gra­mų: me­di­ci­nos, odon­to­lo­gi­jos, far­ma­ci­jos; er­go­te­ra­pi­jos, ki­ne­zi­te­ra­pi­jos, slau­gos ir vi­suo­me­nės svei­ka­tos ba­ka­lau­ro; re­a­bi­li­ta­ci­jos, iš­plės­ti­nės slau­gos prak­ti­kos, sis­te­mų bio­lo­gi­jos, me­nų te­ra­pi­jos, me­di­ci­nos bio­lo­gi­jos ir me­di­ci­nos ge­ne­ti­kos ma­gist­ro stu­di­jos. Ir ne­svar­bu, ku­rią jų pa­si­rink­si­te, – tik­rai ne­si­gai­lė­si­te. Kiek­vie­na jų svar­bi, įdo­mi ir rei­ka­lin­ga vi­suo­me­nei, tu­rin­ti pla­čią pri­tai­ko­mą­ją ver­tę“, - sa­ko MF Stu­di­jų pro­de­ka­nė prof. Vai­va Hen­drix­son.

Tie­sa, me­di­ci­nos stu­den­tų kas­die­ny­bė pie­šia­ma ga­na ste­re­o­ti­piš­kai: esą, iš­sky­rus li­go­ni­nės ar bib­lio­te­kos, jie dau­giau nie­ko ne­ma­to. Ta­čiau bū­si­ma­sis me­di­kas Taut­vy­das Pet­kus sa­ko, kad su­spė­ti ga­li­ma žy­miai dau­giau. „Taip, me­di­ci­nos stu­di­jos nė­ra leng­vos, daž­nai at­ima di­dži­ą­ją da­lį die­nos. Ta­čiau Stu­den­tų at­sto­vy­bės veik­la yra vie­nas pa­vyz­džių, jog įma­no­ma die­ną pra­leis­ti ne tik prie kny­gų, bet ir spren­džiant įvai­rias fa­kul­te­to pro­ble­mas ar už­si­i­mant ki­tais dar­bais. Juo­lab kad tiek Stu­den­tų at­sto­vy­bė, tiek Vil­niaus uni­ver­si­te­tas veik­lų siū­lo daug - tik su­ge­bėk pa­si­rink­ti“, - įsi­ti­ki­nę T.Pet­kus.

Sa­vo ruož­tu fa­kul­te­to Ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus va­do­vė Li­na Ko­cie­nė pa­ste­bi, jog tarp stu­den­tų itin po­pu­lia­ri sa­va­no­riš­ka veik­la.

„Gy­ve­ni­mą su svei­ka­tos prie­žiū­ros sri­ti­mi sie­ti ke­ti­nan­tys jau­ni žmo­nės, dar be­si­mo­ky­da­mi mo­kyk­lo­je iš­ban­do sa­vo pa­šau­ki­mą. COVID-19 pan­de­mi­jos aki­vaiz­do­je sa­va­no­rys­tė ta­po ne­at­sie­ja­ma Me­di­ci­nos fa­kul­te­to stu­den­tų gy­ve­ni­mo da­li­mi. Di­džiuo­ja­mės tais, ku­rie drą­siai pri­ima iš­šū­kius, mo­ko­si, o lais­vą nuo stu­di­jų lai­ką do­va­no­ja vi­suo­me­nės la­bui“, - sa­ko L.Ko­cie­nė.

Moks­li­nė veik­la ska­ti­na­ma sti­pen­di­jo­mis

Stu­di­juo­jant me­di­ci­ną svar­bu ne tik įgy­ti te­ori­nių bei prak­ti­nių ži­nių, bet ir da­ly­vau­ti įvai­rio­se moks­li­nė­se veik­lo­se. Jos, pa­sak VU MF Moks­lo sky­riaus va­do­vės Lau­ros Sa­ba­liaus­kie­nės, fa­kul­te­te vyks­ta Stu­den­tų moks­li­nės veik­los tin­klo rė­muo­se. Šis skir­tas ska­tin­ti stu­den­tų kri­ti­nį mąs­ty­mą, ge­bė­ji­mą at­lik­ti ty­ri­mus, rink­ti, ana­li­zuo­ti ir per­teik­ti in­for­ma­ci­ją. Kas­met ren­gia­ma kon­fe­ren­ci­ja, ku­rios me­tu pri­sta­to­mi at­lik­ti dar­bai. Dar vie­na moks­li­nės veik­los for­ma – jung­ti­nės stu­den­tų mo­kyk­los. Jos or­ga­ni­zuo­ja­mos stu­den­tų ini­cia­ty­va, daž­nai ben­dra­dar­biau­jant su Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­tu. „Moks­lo me­tų pra­džio­je or­ga­ni­zuo­ja­mos mu­gės, ku­rio­se stu­den­tai ga­li su­si­pa­žin­ti su kiek­vie­nos moks­li­nės gru­pės te­ma­ti­ka, at­lik­tais ar tik pla­nuo­ja­mais dar­bais, pa­ben­drau­ti su jų na­riais. Be to, pa­de­monst­ra­vus rei­ka­lin­gus ge­bė­ji­mus, yra ga­li­my­bė pri­si­jung­ti prie jau pa­ty­ru­sių moks­li­nin­kų at­lie­ka­mų ty­ri­mų. Dės­ty­to­jai, pa­ste­bė­ję stu­den­tų ge­bė­ji­mą vyk­dy­ti moks­li­nę veik­lą, pa­ra­gi­na pri­si­dė­ti prie di­de­lės ap­im­ties bio­me­di­ci­ni­nių ty­ri­mų bei pro­jek­tų“, - sa­ko L.Sa­ba­liaus­kie­nė.

Faktas:

Šiuo me­tu Stu­den­tų moks­li­nės veik­los tin­klą (SMVT) su­da­ro 38 stu­den­tų gru­pės, ap­iman­čios pla­tų te­mų spek­trą. Taip pat ku­ria­si nau­jos gru­pės. Iš vi­so SMVT veik­lo­je da­ly­vau­ja apie 1400 stu­den­tų. Dau­giau­siai da­ly­vių tu­ri aku­še­ri­jos ir gi­ne­ko­lo­gi­jos, sku­bios me­di­ci­nos bei kar­dio­lo­gi­jos gru­pės.

„Mokslo metų pradžioje organizuojamos mu­gės, ku­rio­se stu­den­tai ga­li su­si­pa­žin­ti su moks­li­nių gru­pių te­ma­ti­ko­mis, at­lik­tais ar tik pla­nuo­ja­mais dar­bais, pa­ben­drau­ti su jų na­riais. Be to, pa­de­monst­ra­vus rei­ka­lin­gus ge­bė­ji­mus, yra ga­li­my­bė pri­si­jung­ti prie jau pa­ty­ru­sių moks­li­nin­kų at­lie­ka­mų ty­ri­mų“, - sa­ko VU MF Moks­lo sky­riaus va­do­vė Lau­ra Sa­ba­liaus­kie­nė.

Be­je, stu­den­tai yra ska­ti­na­mi už aka­de­mi­nius ir moks­li­nius pa­sie­ki­mus. Pa­grin­di­nė prie­mo­nė - VU MF var­di­nė sti­pen­di­ja. Ji už ypač aukš­tus moks­lo sri­ties re­zul­ta­tus stu­di­juo­jan­tie­siems vien­ti­sų­jų, ba­ka­lau­ro ir ma­gist­ran­tū­ros stu­di­jo­se ski­ria­ma kar­tą per me­tus. Sti­pen­di­jos dy­dis kin­ta, pri­klau­so­mai nuo fi­nan­si­nių ga­li­my­bių, ta­čiau yra ge­ro­kai di­des­nis nei įpras­tos ska­ti­na­mo­sios sti­pen­di­jos ir ga­li svy­ruo­ti nuo ke­lių šim­tų iki tūks­tan­čio eu­rų. Taip pat kas­met fa­kul­te­to stu­den­tams už moks­li­nius pa­sie­ki­mus ski­ria­mos dvi var­di­nės sti­pen­di­jos, mo­ka­mos iš pri­va­čių as­me­nų lė­šų. Tai - Sop­hie Va­len­ti­na Amb­ro­za pre­mi­ja, ski­ria­ma vie­nam iki­dip­lo­mi­nių stu­di­jų stu­den­tui ir vie­nam jau­na­jam ty­rė­jui iki 35 me­tų. Taip pat Džo­no ir Idos Va­laus­kų sti­pen­di­ja už la­bai ge­rą mo­ky­mą­si. Pa­sak L.Sa­ba­liaus­kie­nės, ski­riant šias sti­pen­di­jas at­si­žvel­gia­ma į kan­di­da­tų aka­de­mi­nius pa­sie­ki­mus ir moks­li­nę veik­lą bei jos re­zul­ta­tus.

Pa­to­ges­nė in­fra­struk­tū­ra


Pa­sak dės­ty­to­jų, fa­kul­te­te pri­ima­mų stu­den­tų skai­čius di­dė­ja, to­dėl na­tū­ra­lu, jog ten­ka plės­tis. Per­nai VU MF su­re­mon­tuo­tos ir ati­duo­tos nau­do­ti iš Che­mi­jos ir ge­o­moks­lų fa­kul­te­to per­im­tos pa­tal­pos. Ru­de­nį bu­vo įreng­ta 50 dar­bo vie­tų Me­di­ci­nos ir ge­o­moks­lų skai­tyk­la.



„Stu­den­tai tu­ri erd­vias bei mo­der­nias pa­tal­pas, drau­giš­ką ap­lin­ką, pa­to­gias dar­bo vie­tas. Skai­tyk­lo­je taip pat yra įreng­ti du gru­pi­nio dar­bo kam­ba­riai. Lei­di­nius ga­li­ma sko­lin­tis ir grą­žin­ti sa­vi­tar­nos pa­grin­du - tai ge­ro­kai pa­leng­vi­na stu­den­tų sa­va­ran­kiš­ko dar­bo są­ly­gas. Jei­gu tik bus po­rei­kis, pla­nuo­ja­ma, kad skai­tyk­la veiks vi­są pa­rą. Skai­tyk­los ati­da­ry­mas su­kū­rė erd­ves, ku­rio­se stu­den­tai ga­li leis­ti lai­ką tarp pa­skai­tų - ben­drau­ti ir kar­tu mo­ky­tis“, - sa­ko ben­drų rei­ka­lų ir plėt­ros pro­de­ka­nas dr. Alek­sas Pik­tur­na.

„Me­di­ci­nos ir ge­o­moks­lų skai­tyk­los ati­da­ry­mas su­kū­rė erd­ves, ku­rio­se stu­den­tai ga­li leis­ti lai­ką tarp pa­skai­tų - ben­drau­ti ir kar­tu mo­ky­tis“, - sa­ko VU MF ben­drų rei­ka­lų ir plėt­ros pro­de­ka­nas dr. Alek­sas Pik­tur­na.

Be to, ne­to­li Na­cio­na­li­nio vė­žio ins­ti­tu­to ti­ki­ma­si pra­dė­ti sta­ty­ti fa­kul­te­to Moks­lo cen­trą. „Nau­jai ku­ria­ma in­fra­struk­tū­ra - tai ge­ne­ti­nių ty­ri­mų cen­tro, fi­zio­lo­gi­jos, bio­che­mi­jos, mik­ro­bio­lo­gi­jos ir la­bo­ra­to­ri­nės me­di­ci­nos spe­cia­li­zuo­tų moks­li­nių la­bo­ra­to­ri­jų pa­tal­pų kom­plek­sas, ati­tin­kan­tis aukš­čiau­sio ly­gio moks­li­niam ir eks­pe­ri­men­ti­niam dar­bui ke­lia­mus tech­no­lo­gi­nius rei­ka­la­vi­mus. Ja­me funk­cio­nuos šir­dies chi­rur­gi­jos, kar­dio­lo­gi­jos ir an­gio­lo­gi­jos cen­tras su hib­ri­di­nė­mis ir uni­ver­sa­lio­mis ope­ra­ci­nė­mis, vi­va­riu­mu ir pri­klau­si­niais, neu­ro­lo­gi­jos, neu­ro­chi­rur­gi­jos, in­fek­ci­nių, plau­čių li­gų, der­ma­to­lo­gi­jos, aler­go­lo­gi­jos ir odon­to­lo­gi­jos, ki­tų kli­ni­kų spe­ci­fi­nės moks­li­nės la­bo­ra­to­ri­jos, vais­ti­nė su eks­tem­po­ra­lių vais­tų ga­my­bos la­bo­ra­to­ri­ja. Pro­jek­tas ko­re­guo­ja­mas ir pla­nuo­ja­ma nau­ja­ja­me cen­tre įkur­ti Si­mu­lia­ci­nės me­di­ci­nos cen­trą, ku­ris pri­si­dės prie ino­va­ty­vios stu­di­jų pro­ce­so plėt­ros“, - sa­ko dr. A.Pik­tu­rna.

Komentaras:
 
Stu­di­jų pro­de­ka­nė prof. Vai­va Hen­drix­son:



- Esu Vil­niaus uni­ver­si­te­to „fa­nė“. Dar­bas ja­me - di­na­miš­kas ir įdo­mus. Nuo­bo­džiau­ti čia nie­ka­da ne­ten­ka: kiek­vie­na die­na ne­ša nau­jus iš­šū­kius ir pa­si­ten­ki­ni­mo džiaugs­mą juos įvei­kus. Sma­gu bū­ti įvy­kių sū­ku­ry­je ir sa­vo dar­bu pri­si­dė­ti prie uni­ver­si­te­to au­gi­mo. O koks džiaugs­mas ma­ty­ti ge­rą re­zul­ta­tą! To­nu­so su­tei­kia nuo­la­ti­nis ben­dra­vi­mas su iš­skir­ti­niais žmo­nė­mis, su am­bi­cin­gais ir reik­liais stu­den­tais, pa­tin­ka jiems dės­ty­ti, ma­ty­ti de­gan­čius, smal­sius vei­dus.
Jei­gu man dar kar­tą tek­tų rink­tis stu­di­jas, ne­dve­jo­da­ma rink­čiau­si tik Vil­niaus uni­ver­si­te­tą ir, be abe­jo, pa­tį iš­ki­liau­sią fa­kul­te­tą – Me­di­ci­nos. Nors stu­di­jos čia ne­leng­vos, ta­čiau ne­pa­mirš­ta­mos. Fa­kul­te­te dir­ba pui­kūs dės­ty­to­jai ir ad­mi­nist­ra­ci­ja, pa­si­ren­gę kon­sul­tuo­ti kiek­vie­ną stu­den­tą. Ak­ty­viai vei­kia Stu­den­tų at­sto­vy­bė, gy­va men­to­rys­tė, įvai­rios pa­ra­mos pro­gra­mos. Sten­gia­mės, kad kiek­vie­nas – dės­ty­to­jas ir stu­den­tas – jaus­tų­si ly­gia­ver­tis fa­kul­te­to aka­de­mi­nės ben­druo­me­nės na­rys. Ug­do­me to­le­ran­ci­ją, puo­se­lė­ja­me tarp­kul­tū­ri­nę ap­lin­ką. Me­di­ci­nos fa­kul­te­te stu­di­juo­ja di­džiau­sias uni­ver­si­te­te už­sie­nio stu­den­tų skai­čius. Jie su­da­ro šiek tiek dau­giau nei sep­ty­nio­li­ka pro­cen­tų vi­sų mū­sų stu­den­tų. Stu­di­juo­da­mi drau­ge su už­sie­nio pi­lie­čiais Me­di­ci­nos fa­kul­te­to stu­den­tai tu­ri pui­kią ga­li­my­bę pa­žin­ti ki­tų ša­lių kul­tū­rą. Stu­den­tams siū­lo­me da­lį stu­di­jų ar prak­ti­ką at­lik­ti už­sie­nio uni­ver­si­te­tuo­se bei li­go­ni­nė­se. Ska­ti­na­me juos ne tik stu­di­juo­ti, bet ir ak­ty­viai įsi­jung­ti į ki­tas veik­las. Uni­ver­si­te­te yra dau­gy­bė spor­to, mu­zi­kos, te­at­ro ir ki­to­kių sa­vi­raiš­kos veik­lų – kiek­vie­nas ga­li ras­ti sau tin­ka­mą. Me­di­ci­nos fa­kul­te­to stu­den­tai ir dės­ty­to­jai yra smal­sūs, drą­sūs, ak­ty­vūs, kū­ry­bin­gi. Kvie­čia­me pri­si­jung­ti prie mū­sų.

 Komentaras:
 
Po­dip­lo­mi­nių stu­di­jų pro­de­ka­nas prof. Vy­tau­tas Ka­siu­le­vi­čius:

- Pri­ėmi­mas į re­zi­den­tū­rą šie­met bus šiek tiek ki­toks – mo­ty­va­ci­niams po­kal­biams nau­do­si­me nuo­to­li­nes prie­mo­nes, ta­čiau, kal­bant apie re­zi­den­tū­ros prak­ti­kos pra­džią, ti­ki­mės, jog ji bus įpras­ta. Ži­no­ma, ga­li­mi tam tik­ri po­ky­čiai lap­kri­tį, kai ti­kė­ti­na, jog bus nau­ja ko­ro­na­vi­ru­so ban­ga. Ta­čiau, ne­pai­sant to, gy­dy­to­jai re­zi­den­tais tu­rės ga­li­my­bę at­lik­ti prak­ti­ką.

Iki šios epi­de­mi­jos il­gą lai­ką po­pu­lia­ru­mo vir­šū­nė­je ka­ra­lia­vo kar­dio­lo­gi­ja, der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gi­ja ir siau­res­nio pro­fi­lio, pa­vyz­džiui, plas­ti­nė re­konst­ruk­ci­nė chi­rur­gi­ja. Ta­čiau ti­ki­mės, jog kaip ir ke­le­rius pas­ta­ruo­sius me­tus augs su­si­do­mė­ji­mas in­fek­ci­nių li­gų re­zi­den­tū­ros stu­di­jo­mis. Tai svar­bi ir per­spek­ty­vi spe­cia­ly­bė. Tu­ri­me mo­der­nią in­fek­ci­nių li­gų li­go­ni­nę, kur gy­do­mi ir COVID-19 ser­gan­tys pa­cien­tai. Ma­to­me di­džiu­lį spe­cia­ly­bių, pa­vyz­džiui, anes­te­zio­lo­gų – re­a­ni­ma­to­lo­gų, ku­rių vaid­muo itin svar­bus šios epi­de­mi­jos me­tu, po­rei­kį. Dėl ga­li­my­bių dirb­ti tiek Lie­tu­vo­je, tiek ir už­sie­ny­je po­pu­lia­rė­ja šei­mos me­di­ci­na. Kiek­vie­na spe­cia­ly­bė tu­ri sa­vo pa­trauk­lu­mą. Pa­si­rin­ku­sie­ji neu­ro­chi­rur­gi­jos ar ra­dio­lo­gi­jos spe­cia­ly­bę tu­ri ga­li­my­bę mo­ky­tis iš aukš­čiau­sių Eu­ro­pos lyg­mens eks­per­tų. Esa­me su­kau­pę di­de­lę pa­tir­tį ruoš­da­mi odon­to­lo­gus, ku­rie kaip pui­kūs spe­cia­lis­tai ver­ti­na­mi ne tik Lie­tu­vo­je. Tai - di­de­lis Odon­to­lo­gi­jos ins­ti­tu­to nuo­pel­nas. Kai ku­rios spe­cia­ly­bės tu­ri itin aukš­tus rei­tin­gus tarp­tau­ti­nė­je erd­vė­je - pa­vyz­džiui, of­tal­mo­lo­gi­ja ar aku­še­ri­ja-gi­ne­ko­lo­gi­ja yra ser­ti­fi­kuo­tos ir lai­ko­mos ge­ros ko­ky­bės pa­vyz­džiais. Taip pat no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį į pri­ori­te­ti­nę spe­cia­ly­bę – vai­kų gy­dy­to­jus. O štai sku­bioji me­di­ci­na - vie­nas sėk­min­giau­sių pro­jek­tų, at­si­ra­dęs prieš ke­le­rius me­tus. Ti­kiu šia spe­cia­ly­be ir agi­tuo­ju sto­ti, tai - pui­ki įvai­rių me­di­ci­nos sri­čių sim­bio­zė. 

Na , o man uni­ver­si­te­tas yra ino­va­ty­vių spren­di­mų vie­ta. Pan­de­mi­jos me­tu Vil­niaus uni­ver­si­te­to rek­to­riaus iš­sa­ky­ta po­zi­ci­ja,  jog tu­ri­me ne­del­siant re­a­guo­ti į si­tu­a­ci­ją ir su­si­dū­rę su iš­šū­kiu dirb­ti iš­vien, man ypač ar­ti­ma. Moks­lo ins­ti­tu­ci­ja vi­sa­da tu­ri tal­kin­ti vals­ty­bės in­te­re­sams.
O kal­bant apie pa­šau­ki­mą... Nema­nau, kad jį pa­jun­ti iš kar­to. Ypač, jei kal­ba­me apie aš­tuo­nio­lik­me­čius. Į me­di­ci­ną sto­ja­ma dėl įvai­rių prie­žas­čių, kar­tais ir iš avan­tiū­riz­mo. Vis dėl­to me­di­ko dar­bas nė­ra tik bal­tas cha­la­tas, bliz­gan­tis ste­tos­ko­pas ir pa­to­gus krės­las. Bū­ti me­di­ku ne­leng­va: pa­si­tai­ko ir nu­si­vy­li­mo, ir klai­dų, ir ne­pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi. Ta­čiau kiek­vie­nam jau­nam žmo­gui siū­lau pa­sa­vo­no­riau­ti li­go­ni­nė­je, tar­kim, kad ir pri­ėmi­mo sky­riu­je. Tai leis su­pras­ti, ar esa­te em­pa­tiš­kas. Šis po­jū­tis la­bai svar­bus - be jo me­di­ci­no­je ne­si­seks.



Visą priedą „Alma Mater 2020“ skaitykite čia:


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Žmonės po organų transplantacijų pasmerkti mirčiai: gyvybiškai svarbių vaistų priemokos drastiškai išaugo, generikų – nėra

    Žmonės po organų transplantacijų pasmerkti mirčiai: gyvybiškai svarbių vaistų priemokos drastiškai išaugo, generikų – nėra

    Pacientams po organų transplantacijos atstovaujanti Lietuvos asociacija „Gyvastis“ dar nuo šių metų kovo mėnesi...
    Antanas Gvazdaitis: „Baisu sulaukti užleistų pacientų antplūdžio“

    Antanas Gvazdaitis: „Baisu sulaukti užleistų pacientų antplūdžio“

    Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos vadovas, doc. dr. gydytojas neurochirurgas Antanas Gvazdaitis (68 m....

    Budinti vaistinė


    „Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą

    „Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą

    Šaltuoju metu dažniau sergama peršalimo ligomis, pagrindinio šalies vaistinių tinklo „Eurovaistinė&ldqu...
    Vaistinės skambina pavojaus varpais: regionuose trūksta daugiau nei 140-ties kvalifikuotų vaistininkų

    Vaistinės skambina pavojaus varpais: regionuose trūksta daugiau nei 140-ties kvalifikuotų vaistininkų

    Pasaulyje ir Lietuvoje siaučiant COVID-19 pandemijai, į papildomas fronto linijas kartu su medikais stojančių vaistininkų ima krit...

    Sveika šeima


    Spa namuose. Pradėkite nuo kūno žemėlapio

    Užkardą grožio centrams uždėjęs kranktinas, SPA ritualus verčia susikurti namuose. Jei skirtingos veido zonos daugeliui ne naujiena, kūno odos žemėlapis, ko gero, pažįstamas tik grožio specialistams.

    Sveikatos horoskopas


    Lapkričio 23 - 29 d.

    Avi­nas
    Pir­ma­die­nį ri­bo­ki­te ka­vos ir juo­do­sios ar­ba­tos kie­kį, dau­giau ger­ki­te van­dens. Ant­ra­die­nį jau­si­tės žva­lūs ir ku­pi­ni tei­gia­mų emo­ci­jų. Penk­ta­die­nį bus jaut­rūs re­gos or­ga­nai. Savaitgalį stiprinkite imuninę sistemą.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kinija: pandemija plinta per šaldytą produkciją?

    Nuo pandemijos pradžios Kinija kaip įmanydama mėgina eliminuoti koronavirusą iš šalies, tačiau nedidelių židinių vis dar pasitaiko. Pastaruoju metu - dažniausiai įmonėse, kurios importuoja šaldyto maisto produkciją iš užsienio. Kinijos mokslininkai kelia versiją, kad koronavirusas gali plisti per ša...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas?
    Agnė Gaižauskienė Ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas?
    Kiekvienam teks nuvykti...
    Henrikas Vaitiekūnas Kiekvienam teks nuvykti...
    Leonardas Cohenas ir jausmai
    Palmira Rudalevičienė Leonardas Cohenas ir jausmai

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica