- Sunku Lietuvoje plėtoti farmacijos verslą?
- Nė trupučio. Viskas priklauso nuo noro. O dar tiksliau, kiekvienas turi apsispręsti, kaip nori gyventi - patogiai ar turtingai.

- O tarp šių dviejų dalykų - didelis skirtumas?
- Be abejo. Patogiai gyveni, kai ateini į darbą aštuntą ryto ir penktą eini namo. Atsidarai alaus skardinę, pasižiūri televizorių, pašneki su draugu, prieš miegą pažiūri kokį nelabai įdomų filmą ir ryte viskas kartojasi nuo pradžių.
Jei nori būti turtingas, dvidešimt keturias valandas esi veikloje. Ne darbe, bet veikloje. Tiesa, būdamas turtingas gali nusipirkti laiko ir nedirbti to, kas neteikia džiaugsmo. Pavyzdžiui, aš nemėgstu pjauti žolės. Kadangi uždirbu, galiu pasamdyti žmogų, kuris ją nupjaus. Tokiu būdu nusiperku laiko mėgstamai veiklai.

- Esate mokslininkas ir verslininkas viename asmenyje, jei taip galima pasakyti. Kaip vertinate vis pasigirstančias kalbas, kad Lietuvoje mokslas ir verslas neranda bendros kalbos?
- Turbūt didžiausia problema, kad esame labai uždara ir konservatyvi tauta. Elementarus pavyzdys, nusipirko lietuvis sklypą, pasistatė namą ir iš karto apsitvėrė aukščiausia tvora. Svetur tokių dalykų nepamatysi, visi stengiasi būti atviri pasauliui, o mes – ne. Taip ir su mokslu bei verslu. Mums atrodo, kad mokslo ir verslo draugystė turi vykti tik tarp lietuvių. Aš taip nemanau. Kaip, beje, ir mūsų mokslo įstaigos turi virsti globaliomis, o ne tik būti lietuviškomis.
Lietuviai mokslininkai verslo draugytės gali ieškoti Vokietijoje, Prancūzijoje, Olandijoje ir daugelyje kitų šalių, kurioms reikia jų sukurtų naujų technologijų.

- Norite pasakyti, kad lietuviams verslininkams tokių dalykų nereikia?
- Aš skeptiškai žiūriu į tokius pasakymus, kad verslas ir mokslas blogai bendradarbiauja. Jei blogai bendradarbiauja, vadinasi nėra poreikio ir nėra tokio verslo, kuriam reikia mokslo. Mes dar labai jauna valstybė. Net neabejoju, kad po kelerių metų ir Lietuvoje verslas investuos į mokslininkų kuriamus produktus.
 
- Turbūt sutiksite, kad investicijos į mokslą, naujų technologijų išradimą reikalauja nemažų pinigų, ir natūralu, kad kiekvienas verslininkas tikisi greitos grąžos...
- Greito pelno nebūna. Arba, tiksliau, nori greito pelno, eik daryti langus arba duris. Prisimenate, prieš maždaug šešerius metus tai buvo labai populiaru. Klausimas, kuo tai baigėsi? Šiandien maždaug aštuoniasdešimt ar gal net ir visas devyniasdešimt procentų tokių firmų bankrutavo. Niekada gyvenime nereikia norėti greito pelno. Greitas pelnas buvo tik Gariūnų ir langų „biznyje“. Bet ar jie šiandien išliko?
Mano versle, farmacijos ir medicinos pramonėje - yra dešimt metų darbo, ir tik po to atsiranda pelnas. Bet norint to pasiekti reikia daug kantrybės ir užsispyrimo. Visiems sakau - neskubėkite būti turtingi.

- Į ką patartumėte investuoti?
- Visų pirma į savo „kilnojamąjį turtą“ – protą. Žinios nenuvertėja kaip nekilnojamas turtas. Butas, namas - ne turtas, kaip daugelis galvoja, o išlaidos. Nusipirkę „Porsche“ ar jachtą iš tikrųjų džiaugsitės vos dvi dienas. Kai nusipirksite ir kai parduosite. Žinios yra toks puikus turtas, kad net muitinė už jį neima muito mokesčio. Namą gali atimti bankas, mašiną gali pavogti, o jūsų „kilnojamojo“ turto niekas neatims. Na, nebent galvą kur kvailai persiskelsit. Taigi, išradingumas, atsirandantis normaliai naudojant tą „kilnojamąjį“ turtą, užtikrins, kad visuomet būsi pirmas. Visi nori būti pirmi, tačiau galvoja, kad didžiausias turtas yra pinigai. Absurdas! Reikia tik dviejų dalykų – „kilnojamojo“ turto ir laiko. Daugiau nieko.
 
- Kelis dešimtmečius Lietuvoje plėtojate farmacijos verslą. Tačiau pastaruoju metu, net iš sveikatos politikų tenka išgirsti, tik neįsižeiskite, kad farmacininkai yra didžiausi sukčiai, besistengiantys iš vargšo lietuvio nudirti devynis kailius. Pikta tai girdėti?
- Tiems, kurie taip kalba, pasiūlyčiau ateiti į farmacijos pramonę ir pažiūrėti, kaip vaistas sukuriamas. Kad naujas vaistas, kuris padėtų sergantiesiems, atsidurtų ant gydytojo stalo, reikia maždaug penkiolikos metų. Jo kaina nuo vieno iki dviejų milijardų dolerių. Vos vieno vaisto... Nemanau, kad sąžininga sakyti, jog farmacininkai, kurie tiek investuoja, kad padėtų žmogui, yra „brudai“ ir neparduoda vienos ampulės vos už dolerį. Tokia kaina įmanoma, jei į vaisto sukūrimą milijardus investuotų valstybė. Bet tai ilgas ir labai brangus procesas. Šioje industrijoje dirbu daug metų ir nenorėčiau, kad būtų mėtomasi tokiomis frazėmis. Farmacininkas gamina vaistą ir natūralu, kad investicijos turi atsipirkti, susidaryti pelnas, kad jis galėtų kurti dar vieną naują vaistą.

- Per kiek laiko atsiperka naujo vaisto sukūrimas? 
- Dvidešimt metų. Jei jis naujas, tokiam laikui išduodamas patentas ir tik tu turi teisę jį gaminti. Per šį laiką jis turi atsipirkti ir uždirbti pelną. Bet vaistas nekuriamas tam, kad uždirbtų, pagrindinė jo misija padėti.

- Turbūt didžiausias nesusipratimas visoje sveikatos sistemoje kyla dėl to, kad nuolat akcentuojama, jog ji nemokama, kas vargu ar realu.
- Čia susitarimo reikalas. Jei jau kas nors susitarė, kad bus nemokamai, ir darykim nemokamai. Bet man atrodo, kad truputį per anksti nutarėme, jog galime padėti žmogui nemokamai. Nemokamai gali daryti tik tos šalys, kurios yra pakankamai turtingos. Juk iš struktūrinių fondų niekas neduoda pinigų vaistams nusipirkti. Vadinasi turime daug uždirbti. Su giliu liūdesiu galiu pasakyti, kad tiek pinigų mes neuždirbame, kad galėtume turėti tokią pat nemokamą sveikatos apsaugos sistemą, kokia ji yra mokama, pavyzdžiui, Amerikoje, Anglijoje, ar Prancūzijoje. Nesame tokie turtingi, ir tai reiktų labai aiškiai bei atvirai pripažinti. Dalį paslaugų galime suteikti nemokamai, bet už kitą dalį reikia primokėti. Jei norim turėti normalų gydymą. Nebent nuspręstume, jog visus galime gydyti tiesiog briliantine žaluma. Nemokamas būna tik sūris pelėkautuose.
 
- O kas jus paskatino pradėti verslą farmacijos srityje?
- Pirmame aukšte turbūt matėte stiklines bičių skulptūrėles. O ar matėte kada nors, kad bitė išskirstų „just for fun“ paskraidyti? Ir aš nemačiau, nė vienos tokios.
Jos visada išskrenda ir grįžta su produktu. Aš, kaip mokslininkas, užsiiminėjau chemija, vėliau pasukau į biochemiją. Pasakysiu paprastai - esu už tokius mokslinius tyrimus, kurie leidžia kurti inovacijas, iš inovacijų - produktus, tuos produktus realizuoti ir iš to gauti aiškią pridedamąją vertę.
Lietuviai turi nebijoti grįžti su produktu. Mes lietuviai baisiai mėgstam užsiiminėti procesais. Pradedam ir nebaigiam, prirašom strategijų ir nieko neįvykdom. Reikia nebijoti keistis.
Pažiūrėkite, kiek mes Lietuvoje turime prisirašę strategijų! Blogiausia, kad visi – ir versle, ir valstybės valdyme, ir gyvenime – prisirašo krūvas strategijų, bet neturi strateginės drausmės. Drausmė yra strategijos, kurią pasirašei, vykdymas. Strategijos nesukursi per valandą ar per dieną, ji kuriama mėnesius, metus, tad jei jau priėmei, būk malonus – vykdyk! Nesvarbu, su kokiomis kepurėmis atėjai į valdžią, – jei strategija buvo parašyta, nors ir praėjusių dviejų ar keturių Seimų, jei ji tebegalioja, privalai vykdyti. To valstybėje ir versle nėra, ir, mano galva, tai labai blogai.
 
- Manau jums vertėtų pasikviesti šalies politikus pokalbio, nes kai tik keičiasi valdžia, prasideda naujos reformos. Tiesa, jos dažnai būna neįgyvendintos, nes pirma dvejus metus kuriame strategiją, o po to netikėtai baigiasi kadencija. Nesvarstėte galimybių eiti į politiką?
- Ne, stengiuosi nuo jos laikytis kiek įmanoma toliau. Buvau pasikvietęs Premjerą Algirdą Butkevičių. Jam patiko įmonės strateginė drausmė ir vertybės, sakė pritaikys ir savo darbe. Strategijų galim prikurti pačių įvairiausių, svarbiausia, kad jų laikytumėmės. Strategijai turi būti atlikta analizė, sudėlioti skaičiai, numatytas poveikis 50 metų į priekį. Kiekvienas žmogus privalo turėti gyvenimo strategiją. Jei jis nežino, ką darys po penkerių metų, kuo bus, tikrai nėra gerai.
 
- Tad ar Lietuvoje yra talentingų žmonių ir dėl ko jums labiausiai skauda širdį? 
- Be abejo, yra daug talentingų žmonių. Nereikia galvoti, kad mes, lietuviai, esame neprotingi. Patikėkite, pasaulio aš esu matęs – mes, lietuviai, labai protinga tauta. Turime tokio keisto konservatizmo, labai sunkiai keičiamės. Dirbam sunkiai, nors reikėtų efektyviai ir ne dėl pinigų, nes jų visuomet trūks. O širdį skauda kai žiūriu į šalies pensininkus, kai jie skaičiuoja kapeikas parduotuvėje, kad galėtų nusipirkti maisto. Pragyventi už 800 litų neįmanoma. Tai manau yra didžiausia valstybės problema. 

---

Dosjė:
Lietuvos chemikas, biotechnologas, profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, UAB „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas.
Šiuolaikinės genų inžinerinės farmacijos pradininkas Lietuvoje, 157 mokslinių publikacijų autorius, 32 išradimų, 35 patentų bendraautoris. Sukūrė vaistų gamybos technologijų, pagrįstų genų inžinerijos metodais, padėjo biofarmacijos pramonės pamatus Lietuvoje, steigė ir vystė biotechnologines vaistų kūrimo ir gamybos kompanijas, sulaukusias tarptautinio pripažinimo.
Prof. V.A.Bumelio ir jo vadovaujamų mokslininkų sukurtas interferonas vėžiui ir hepatitams gydyti buvo pirmas rekombinantinių baltymų pagrindu pagamintas vaistas, registruotas buvusioje Sovietų Sąjungoje, Rytų ir Vidurio Europoje, ir penktas iš šešių tokio pobūdžio preparatų pasaulyje. Kitas profesoriaus ir jo kolegų sukurtas vaistas nuo vėžio „TevaGrastim“ yra pirmasis lietuviškas preparatas, kuriuo gydomi Europos Sąjungos ir kitų šalių ligoniai.
 
Apdovanojimai:
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinas (2001 m.).
Lietuvos Respublikos ministro pirmininko A. Kubiliaus apdovanotas padėkos laišku ir atminimo medaliu, skirtu Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio progai, už asmeninį indėlį plėtojant ir stiprinant Izraelio valstybės ir Lietuvos Respublikos ryšius  (2010 m.).
Verslo šlovės galerijos apdovanojimas (Junior Achievement, 2010 m.).
„Profesijos riteris“ (Lietuvos pramonininkų konfederacija, 2009 m.).
Šv. Kristoforo statulėlė „Už atkaklumą siekiant pažangos“ (2008 m.).
Už mokslo pritaikymą versle įteikta „Gyvybės medžio“ statulėlė (2008 m.).
Prof. V. A. Bumelio vadovaujamai UAB „Sicor Biotech“ nominacijoje „Metų inovacija“ įteiktas Švedijos verslo apdovanojimas (2008 m.).