Krizė bado akis
Statistika negailestinga. Lietuvoje tragiškai trūksta stojančiųjų į visuomenės sveikatos specialybę. Vilniaus universitete (VU) šios studijos pernai pritraukė dvigubai mažiau jaunuolių nei praėjusiais metais. Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) irgi ne pyragai: per pastaruosius kelerius metus studentų tik mažėja. Klaipėdoje išvis juoda vėliava – čia bakalauro kursas apskritai nesusirinko.
 
Gal krizė kilo sugadinus sveikos gyvensenos specialistų įvaizdį? Nors valdantieji prieš porą metų žadėjo, kad pirmieji Europoje turėsime sveikos gyvensenos specialistus, rezultatas toks, kad vargu ar kuris studentas svajoja tapti antruoju Kiguoliu ar Kepeniu.
Patys studentai prideda, kad problemų nors kibiru semk: baugina netikrumas dėl ateities, varganos algos. Šiaip ar taip, visuomenės sveikatos mokslas kaip niekas kitas demonstruoja vyraujančias nuotaikas. Krizė ir nusivylimas galvose, širdyse ir fakultetuose.
 
Nuomonės įvairios
Šias studijas baigusiųjų nuotaikos – dviprasmiškos. Vieni piktinasi nepaklausia specialybe, kiti, atvirkščiai, giriasi, kad ji suteikė sparnus.
„Nusivyliau visuomenes sveikata. Mokytis Vilniaus universitete buvo sunku. Fakultetas turėjo tik dvi nemokamas vietas, tad mokėjau už mokslą kaip ir dauguma. Perspektyvos nėra. Arba darbas valstybiniame sektoriuje, kur karjerą daryti sunku, algos mažos. Pabaigusi mokslus kaip be specialybės jautiesi, o už mokslus sumokėta suma nežinia kada atsipirks“, - nusivylimą liejo prisistatyti nenorėjusi studentė.
 
O štai klinikos „Affidea Lietuva“ komunikacijos vadovas Paulius Stravinskas studijas vertina teigiamai. Stodamas jis nežinojo, kas laukia. „Kaip ir daugelis visuomenės sveikatą pasirinkau, nes neįstojau ten, kur norėjau pirmu numeriu – mediciną, - teigia Paulius ir pasakoja, kad tik nuo trečių mokslo metų išsiskyrė jų ir medicinos studentų keliai. - Prasidėjo specializuoti dalykai: aplinkos apsauga, sveika mityba, sveikatos stiprinimas... Jie leido plačiau pažvelgti į sveikatą ir apėmė jos vadybą. Būtent tai mane sudomino. Supratau, kad mediku turbūt nenoriu būti, tačiau vienaip ar kitaip norėčiau prisidėti prie sveikesnės visuomenės kūrimo. Ši specialybė puikiai tam tinka. Pasitaikydavo, kad klausdavau savęs: „na, kam viso šito reikia? ką tai turi bendro su mano studijų programa?“. Tačiau būdavo ir taip, kad į paskaitas, seminarus ar pratybas norėjosi bėgti, buvo įdomu.“
 
Paulius visuomenės sveikatos mokslus rekomenduoja tiems, kurie svajoja dirbti sveikatos srityje, tačiau nenori tiesioginio kontakto su pacientais. Pašnekovas džiaugiasi, kad dirba su sveikata susijusį darbą. „Dažnai tenka dalyvauti renginiuose ir skaityti pranešimus, rengti straipsnius apie sveikatą, jos stiprinimą, sveikatos politikos aspektus. Manau, baigusiems visuomenės sveikatą darbą rasti nesunku. Laukia įvairios institucijos. Magistro studijų metais pradėjau dirbti tuometiniame Vilniaus visuomenės sveikatos centre, vėliau teko darbuotis ir Sveikatos apsaugos ministerijoje“, - vardija privačioje įmonėje dabar dirbantis vyras. Jis pripažįsta, kad jaunimą nuo tokio darbo atbaido gana maži atlyginimai.
 
Dėl skaičių nesijaudina
VU Medicinos fakulteto Komunikacijos skyriaus vadovė Lina Kocienė dėl žlugusios visuomenės sveikatos programos per daug neišgyvena. „Tendencijos keičiasi kasmet, nieko neįprasto. Sumažėjus stojančiųjų į visuomenės sveikatą, mūsų universitete padidėjo priėmimai į kineziterapiją. Pernai atnaujinome slaugos bakalauro programą, ten irgi buvo daug stojančių. Tikėtina, kad netrukus populiarumo rodyklė ir vėl atsisuks į visuomenės sveikatos mokslus.“
 
Šią studijų programą L.Kocienė vadina tarpdiscipliniškiausia fakultete: „Studentai mokosi sveikatos mokslų, politikos, komunikacijos, vadybos ir kitų įdomių dalykų. Nors pernai priėmėme mažiau studentų, jų motyvacija ir balai aukštesni. Fakultete daug dirbame su studijų kokybe, matyt, tai atsispindi ir priėmimuose.“
Anot L.Kocienės, kalbos apie sunkumus ieškant darbo - iš piršto laužtos: „Dažniausiai jaunieji specialistai dirba jau paskutiniais studijų metais. Programa leidžia studijas derinti su darbu, skatina mokytis ir iš karto pritaikyti žinias. Dauguma absolventų dirba visuomenės sveikatos priežiūros tarnybose, visuomenės sveikatos biuruose, ligoninių ir poliklinikų administracijose, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centre, Sveikatos apsaugos ministerijoje ir kitur.“
Svajonių šalyje Amerikoje visuomenės sveikata tapo pelningu verslu, o Lietuvoje jauniesiems specialistams šviečiasi perspektyva už mažą algą papildyti valdininkų gretas. Galbūt problema ne tiek programos, o valstybės požiūris? Specialistai labai reikalingi, tačiau jų potencialas neišnaudojamas.

---

 
Komentaras
Klaipėdos universiteto Visuomenės sveikatos katedros vedėja, gydytoja kardiologė, prof. dr. Sigutė Norkienė:

- Universitetas turi kovoti dėl studentų, tačiau tai, kas buvo rašoma spaudoje, ne visai tiesa. Bakalauro studijų programą sutrumpinome iki trejų metų, kad taptų patrauklesnė. Katedroje turime apie 200 studentų. Ir lietuvių, ir užsieniečių. Dirbame visu tempu, o studentai patenkinti. Daug magistrantų renkasi sveikatos ugdymo ir sveikatos priežiūros vadybos studijas.
 
Pagal ministro įsakymą visuomenės sveikatos biurų darbuotojai nuo 2024 m. privalės turėti aukštąjį išsilavinimą. Jį įgyti siūlome pirmieji pasitelkę pasaulinę praktiką. Į visuomenės sveikatos bakalaurą priimame vyresnius nei 23-ejų studentus, kurie turi praktinės patirties. Atsižvelgiame į žmogaus žinias, įgytas neformaliai ir užskaitome kai kuriuos kreditus. Juk būna, kad žmogus dešimtmetį dirba sveikatos biure ir neturi aukštojo išsilavinimo. Užtat turi patirties. Tokia tvarka pas mus priimtos jau devynios studentės.
Štai tokiais būdais gaiviname visuomenės sveikatos bakalaurą. Tikimės, kad kitais metais patrauksime studentus.
 
Mums sunku ne dėl to, kad specialybė visai neįdomi. Bloga pati stojimo tvarka. Jeigu per pirmą stojimo etapą nesusirenka dešimt studentų, programą uždaro. Pernai per pirmą etapą buvo gal šeši-aštuoni studentai. Vėliau atsirastų daugiau, kai kas ir iš kitur perstoja. Bet programa jau uždaryta. Mes patys užkertame studentams kelią.
Su kolegomis iš Vilniaus ir Kauno dirbame prie studijų programos naujinimo. Norime, kad žmonės turėtų, kur dirbti. Juk pabaigę visuomenės sveikatą, išmano mitybos, sveikos gyvensenos principus. Jie gali papildyti gydytojus, kurie darbais apsikrovę iki negalėjimo. Pavyzdžiui, manęs, kardiologės, kartais klausia dalykų, kuriuos puikiai išmano visuomenės sveikatos specialistai. Bijome juos prileisti prie žmogaus! Tikimės, kad po programos korekcijų tai pasikeis iš esmės.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!