Vilniaus vicemerė: man būtų sunku įžvelgti vadovo kaltę

Deimantė Gruodė
2020-05-21
„Mums pavaldžiose gydymo įstaigose apsilankančių pacientų srautai vis didėja ir dabar siekia iki penkiasdešimt procentų. Visgi srautus suvaldyti, idant virusas nepatektų į įstaigas, - nemenkas iššūkis“, - sako Vilniaus miesto vicemerė Edita Tamošiūnaitė. Su vicemere, atsakinga už sveikatos apsaugos sritį, kalbamės tiek apie koronaviruso židinį Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, tiek apie planinių konsultacijų ir operacijų atnaujinimą sostinės gydymo įstaigose.
Vilniaus vicemerė: man būtų sunku įžvelgti vadovo kaltę
„Kiekviena įstaiga, jos vadovas ir mes, kaip savivaldybė, suinteresuoti, kad būtų kuo preciziškiau laikomasi visų reikalavimų ir nurodymų siekiant užkirsti virusui kelią“, - sako Vilniaus miesto vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

- Kaip vertinate dabartinę situaciją Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, kur yra kilęs koronaviruso židinys – situacija kontroliuojama?
- Anot klinikinės ligoninės vadovo, situacija valdoma, laikomasi visų saugumo reikalavimų. Aišku, tai yra nemalonus atvejis, bet niekas nuo to, deja, nėra apsaugotas. Juos tikrino Visuomenės sveikatos centras, bet kokių nors rašytinių pastabų nepateikė.

- Nacionalinis visuomenės sveikatos centras dėl galimų infekcijos kontrolės pažeidimų minėtoje gydymo įstaigoje net kreipėsi į prokuratūrą. Ar jūs turite priekaištų šios įstaigos vadovams ir darbuotojams?
- Man būtų sunku įžvelgti vieno ar kito vadovo kaltę. Įsivaizduokite, centras tikrino, bet pažymos, mano žiniomis, nei ligoninė nėra gavusi, nei aš, kaip sveikatos sritį kuruojanti vicemerė. Savalaikės pastabos, siūlymai, kaip reikia dar labiau laikytis saugos reikalavimų, įstaigos vadovams būtų naudingos. Kiekviena įstaiga, jos vadovas ir mes, kaip savivaldybė, suinteresuoti, kad būtų kuo preciziškiau laikomasi visų reikalavimų ir nurodymų siekiant užkirsti virusui kelią.
Aš visgi laukčiau Visuomenės sveikatos centro pažymos, kur epidemiologai pateiktų aiškias, konkrečias pastabas ir siūlymus. Profesionalų vertinimai ir rekomendacijos – itin reikalingi.

Beje, sveikatos įstaigų veiksmų planai kovai su COVID-19 buvo paruošti dar vasario mėnesio antroje pusėje. Su įstaigų vadovais apie tai esame diskutavę ne vieną kartą. Klinikinė ligoninė viena pirmųjų sustabdė planines operacijas, ir tai buvo padaryta daug anksčiau, nei paskelbtas karantinas. Kiekvienas mūsų suvokia problemos sudėtingumą ir svarbą.
 
- Kokia situacija su pacientų srautais kitose gydymo įstaigose, kur jau atnaujinamos planinės konsultacijos ir operacijos? 
- Įstaigos laikosi visų nurodymų. Kai kur veikla atnaujinta praėjusią savaitę, nuo pirmadienio – Karoliniškių ir Lazdynų poliklinikose. Tad dabar pamažu pereinama nuo nuotolinių konsultacijų prie fizinio kontakto. Gydymo įstaigose apsilankančių pacientų srautai didėja: praėjusią savaitę sudarė dvidešimt trisdešimt procentų, dabar siekia iki penkiasdešimt procentų. Stengiamės suvaldyti situaciją, bet srautai daugiau nei po dviejų mėnesių karantino savivaldybei pavaldžiose sveikatos priežiūros įstaigose yra dideli. Registratorės sulaukia begalės skambučių iš norinčių kuo greičiau patekti pas gydytojus. Tad tuos srautus suvaldyti, idant virusas nepatektų į įstaigas, - nemažas iššūkius. Turime užtikrinti ir, aišku, laikytis visų būtinųjų reikalavimų bei nedelsiant reaguoti, jei būtų nustatyti susirgimo atvejai.
 
- Kaip vertinate sveikatos apsaugos ministro ir operacijų vadovo Aurelijaus Verygos žodžius, kad tokie koronaviruso židiniai ligoninėse kyla, nes medikai nemoka teisingai naudoti apsaugos priemonių?
- Sunku vertinti. Galvoju, kad medikai tikrai yra profesionalūs ir apsaugos priemonėmis naudotis moka. Aš tyriausi mobiliajame punkte - buvo preciziškai laikomasi saugumo reikalavimų. Bet svarbu nepamiršti, kad medikai priskiriami didesnės rizikos grupei. Matome, kad ir kitose medicinos įstaigose, ypač slaugos ligoninėse, židiniai buvo daug dažniau nei kur kitur. Bet, mano nuomone, tai nėra aplaidumas.
 
- Kada visu pajėgumu gydymo įstaigos grįš prie planinių paslaugų?
- Kol kas sunku atsakyti. Jei anksčiau buvo planuota, kad nuo pirmadienio, tai yra gegužės 18 dienos, matome, kad dar yra per anksti atnaujinti planines operacijas. Klinikinėje ligoninėje, aišku, planinių operacijų reikės palaukti, kol bus suvaldytas viruso židinys.
Artimiau metu stengiamasi kuo daugiau teikti nuotolinių konsultacijų. Mūsų poliklinikos planuoja, kad jų teikimas taps tam tikra darbo norma. Pacientui, ateinančiam į polikliniką, vizito laikas yra ilgesnis, nes po kiekvieno apsilankymo reikia išvėdinti kabinetus, dezinfekuoti durų rankenas ir paviršius. Suprantama, srautai yra mažesni, negu buvo iki karantino.
 

- Viešųjų pirkimų tarnyba tiria dešimt su virusu susijusių pirkimų. Abejonių kelia milijoninės sutartys įsigyjant asmens apsaugos priemones ir medicininę įrangą, skirtą kovai su koronavirusu. Kaip vertinate pasirodžiusią informaciją, jog savivaldybė iš medicinine įranga iki šiol neprekiavusios įmonės daugiau nei už ketvirtį milijono eurų siekė įsigyti dešimt dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų iš anksto sumokėjusi visą sumą?
- Viešą informaciją, kuri yra pasirodžiusi, vertinu vienareikšmiškai blogai. Nėra tokių atvejų, kuomet galima nesilaikyti teisės aktų ar viešųjų pirkimų. Tikėkimės, kad teisėsaugos institucijos ir Viešųjų pirkimų tarnyba atsakingai tai įvertins. Tie dalykai turi būti įvykdyti pagal teisės raidę. Kaip sakiau, informacija, kuri pasirodė dėl viešųjų pirkimų, privalo būti ištirta ir atsakingos institucijos turi pateikti išvadas. Aišku, buvo ekstremali situacija, kada čia ir dabar reikėjo tiek apsaugos priemonių, tiek dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų. Bet visgi tai neleidžia piktnaudžiauti, jeigu tai buvo daroma, ar nesivadovauti viešųjų pirkimų teisės aktais.

 
Dosjė
Gimė 1976 m. vasario 28 d. Jauniūnuose.
1998 m. baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą ir įgijo lietuvių filologijos bakalauro kvalifikaciją.

2004 m. Vilniaus pedagoginio universiteto Pedagogikos ir psichologijos fakultete įgijo edukologijos (švietimo vadybos) magistro laipsnį.
2011 m. baigė Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo fakultetą ir įgijo viešojo administravimo magistro laipsnį.
Nuo 1998 m. iki 2001 m. dirbo lietuvių kalbos mokytoja Vilniaus r. Maišiagalos vidurinėje mokykloje.
Nuo 2002 m. iki 2007 m. – Vilniaus r. Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos direktorė.
Nuo 2007 m. iki 2009 m. dirbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir ugdymo departamento direktoriaus pavaduotoja.
Nuo 2009 m. iki 2011 m. vadovavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo departamento Kūno kultūros ir sporto skyriui.
Nuo 2011 m. iki 2013 m. dirbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja.
Nuo 2013 m. sausio 11 d. paskirta švietimo ir mokslo viceministre.
Nuo 2015 m. Vilniaus miesto tarybos narė.
Nuo 2017 m. eina Vilniaus miesto mero pavaduotojos pareigas.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    VUL Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkas, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas (45 m.) tikina, nors nėra nei virusolo...
    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Kaunietė Justė dar neseniai dėl netaisyklingo sąkandžio buvo varžoma komplekso. Patikėjimo savimi ir savo šypsena merginai ...

    Budinti vaistinė


    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

    Sveika šeima


    Jei gali vaikščioti – gali ir šokti

    Kas sakė, kad baletas tik jaunoms nendrėms? Choreografė Neringa Kirklienė, vedanti šias šokių pamokas suaugusiems ir senjorams, įsitikinusi – šokti baletą niekada ne per vėlu. Elegancijos ir gracijos mokytis gali bet kokio amžiaus ir bet kokio kūno sudėjimo žmonės.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Vakcinų nuo COVID-19 lenktynės. Kas laimi?

    Šaltojo karo metais turėjome ginklavimosi varžybas, o šiemet – kuo tikriausias vakcinų lenktynes. Pagrindiniai žaidėjai tie patys – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija. Tik šį kartą tikslas iš pirmo žvilgsnio atrodo kilnus – kuo greičiau sustabdyti koronaviruso plitimą.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica