Ar galima sujungti dvi ligonines neturint aiškaus plano? Vilniaus miesto savivaldybė įrodė, kad galima – Taryba greituoju būdu pritarė pavyzdingai dirbančios Šv. Roko slaugos ligoninės prijungimui prie sunkiai finansiškai besiverčiančios Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, nors detalus reorganizacijos planas Tarybai bus pristatytas tik po kelių mėnesių. Politikai kritikuoja: „Kuo didesnis monstras, tuo mažiau dėmesio pacientui.“
Įtikino ne visus
Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėja Viktorija Turauskytė bandė įtikinti Tarybą, kad reforma susijusi su ilgalaikės priežiūros modelio kūrimu Lietuvoje: dabartines sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas siekiama transformuoti į nuolatinę kompleksinę priežiūrą. „Sujungus ligonines bus pagerintas paslaugų prieinamumas po suteiktų stacionarinio aktyvaus gydymo paslaugų klinikinėje ligoninėje, kai reikalingas tolesnis ilgalaikis gydymas“, – kalbėjo vedėja.
Tarp kitų žadamų pokyčių – „centralizuotai perkamas medicinos inventorius, vaistai ir kitos priemonės, racionaliau valdomi žmogiškieji ištekliai, efektyviau išnaudojamos esamos transporto priemonės“.
Visgi pristačiusi reformos kontekstą, vedėja pripažino, kad kol kas trūksta esminių elementų: „Nėra numatyto stacionarinės ilgalaikės priežiūros paslaugų lovų normatyvo tūkstančiui gyventojų ir nėra aiškus stacionarinės ilgalaikės priežiūros paslaugų įkainis. Ilgalaikės priežiūros koncepcija dar iki šiol nėra išgryninta.“
Tarybos narys Povilas Pinelis tokį skubotumą įvertino kritiškai: „Kuo didesnis monstras, tuo mažiau dėmesio pacientui, – replikavo jis. – Vien formaliai sujungus ligonines, kaip sumažės eilės? Jūs žadate geresnį paslaugų prieinamumą, bet nematau jokių planų didinti etatų skaičių ar pritraukti daugiau specialistų.“
V.Turauskytei vėl užsiminus apie greitesnį pacientų judėjimą, P.Pinelis apgailestavo atsakymo į savo klausimą neišgirdęs.
Griežtai kalbėjo ir tarybos narys Jaroslavas Kaminskis, sprendimą pavadinęs „pritemptu“. „Biurokratinė našta nesumažės. Sakote: darbo vietų kūrimas, gydytojai... Iš kur mes juos imsime? Žinau, kad gydytojai iš Antakalnio eina dirbti į Šv. Roko ligoninę ir atvirkščiai – taip jie turi galimybę užsidirbti. Jeigu sujungsime, jie nebeužsidirbs“, – argumentavo J.Kaminskis.
Jis pasiūlė alternatyvų planą: „Racionaliau būtų į kapitališkai suremontuotą Antakalnio gatvės 124 galą perkelti Vilkpėdę. Vilkpėdėje – padėtis tragiška: ten neįmanoma net įeiti į ligoninę. Geriau spręskime šią problemą, o ne kurkime dirbtinius monstrus.“
Kas turės pirmenybę?
„Švento Roko slaugos ligoninė turi turbūt geriausią vardą Vilniuje. Ir daugelis trokšta, kad jų artimieji ten atsidurtų, – atkreipė dėmesį tarybos narys Almantas Stankūnas ir išreiškė susirūpinimą dėl paslaugų prieinamumo po reorganizacijos, – jeigu pacientas gulėjo Lazdynų ligoninėje, jo šansai patekti į Švento Roko slaugos ligoninę labai sumažėja – juk aišku, kad pirmenybė bus teikiama Vilniaus miesto klinikinės ligoninės pacientams. Tada formuosis eilės, visi veršis atsigulti būtinai į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę, kad vėliau galėtų pasinaudoti Švento Roko ligoninės paslaugomis.“
„Tikrai taip nebus, – kategoriškai patikino V.Turauskytė. – Paslaugos ir toliau bus prieinamos visiems vilniečiams iš visų gydymo įstaigų. Savivaldybės taryba yra patvirtinusi specialią tvarką, pagal kurią stacionare besigydantys senjorai turi pirmumo teisę patekti į savivaldybei pavaldžias palaikomojo gydymo ir slaugos įstaigas. Šią tvarką tikrai norime išlaikyti.“
Vedėja pridūrė, kad planuojama įdiegti išankstinę pacientų registracijos sistemą. Tiesa, pastarasis klausimas dar derinamas su Sveikatos apsaugos ministerija.
Kelia klausimų dėl skaidrumo
Į tarybos narės Nerijos Stasiulienės klausimą, kiek dabar yra slaugos lovų ir kiek jų bus po sujungimo, V.Turauskytė aiškaus atsakymo pateikti negalėjo. Ji miglotai užsiminė, kad lovų „yra virš dviejų šimtų“ ir „tikimės, kad tikrai nesumažės“.
Padėtį mėgino gelbėti meras Valdas Benkunskas: „Matome, kad administracijai skirtų patalpų poreikis mažėja. Bet, aišku, reikės padaryti pertvarkas, kad galėtume ir palatas, ir tas lovas papildomai įrengti.“
Po posėdžio „Lietuvos sveikatai“ tarybos narė Edita Tamošiūnaitė, balsavusi prieš sprendimą jungti ligonines, teigė: „Neišgirdome jokių atsakymų, kaip viskas vyks. Nematau jokios realios naudos šiame projekte. Klinikinė ligoninė turi ir didelį filialą Antakalnyje, statomas operacinių blokas. Kam dar prijungti slaugos ligoninę? Tikrai nemanau, kad tokio „monstro“ kūrimas bus efektyvus. Optimizacijos daromos, kai norime sustiprinti paslaugas, pagerinti prieinamumą – turi būti apčiuopiama nauda. Bet čia tikrai ne tas atvejis.“
Tarybos narė įsitikinusi, kad savivaldybė tik žaidžia pacientų gerovės korta, o projektas gimė kitais tikslais. „Suprantu, kad tikrai ne Sveikatos skyriuje kilo ligoninių jungimo klausimas. Tikriausiai toks sprendimas yra „nuleistas iš viršaus“. Valdantieji balsuoja ir nesigilina. Galbūt jie yra sukirtę rankomis ir paprasčiausiai spaudžia mygtukus“, – sprendimą kritikavo E.Tamošiūnaitė.
Atotrūkis tarp finansinių rodiklių
Valstybinė ligonių kasa informuoja, kad pagal Šv. Roko ir Vilniaus miesto klinikinės (VMKL) ligoninių pateiktus duomenis, 2022 m. šių įstaigų finansinis rezultatas buvo teigiamas. 2023 m. VMKL baigė su neigiamu finansiniu rezultatu, kuris iš PSDF lėšų sudarė -1 mln. Eur, tai yra apie 2 proc. per tą patį laikotarpį šios įstaigos gautų pajamų iš PSDF.
Pagal VMKL pateiktų finansinės veiklos ataskaitų duomenis, 2023 m., palyginti su 2022 m., įstaigos sąnaudos, vertinant PSDF lėšas, padidėjo 2,5 mln. Eur, o pajamos sumažėjo 0,7 mln. Eur.
Pagal Šv. Roko ligoninės pateiktus duomenis, ligoninės pajamos iš PSDF išaugo 1,3 mln. Eur, arba 26 proc., o sąnaudos – 0,9 mln. Eur. Tai lėmė teigiamo finansinio rezultato augimą.
V.Turauskytė „Lietuvos sveikatai“ paneigė, kad ligoninių sujungimas galėtų būti bandymas „pastatyti ant kojų“ finansiškai prasčiau besiverčiančią klinikinę ligoninę: „Klinikinė ligoninė tikrai pasitempė per keletą metų. Nereikia pamiršti, kad tai buvo pagrindinė
kovidinė ligoninė. Paslaugos buvo prasčiau teikiamos būtent dėl šios priežasties. Tie dalykai labai greitai užsimiršta... Mūsų tikslas tikrai nėra vienos ar kitos įstaigos lėšomis ką nors gerinti. Apskritai, norime pagerinti ir teritorijos, ir infrastruktūros dalykus, ką galėtume padaryti sujungus šias dvi ligonines.“
Konkurso neskelbė
Kalbos apie ligoninių jungimą sklando nuo tada, kai pernai liepą Vilniaus miesto savivaldybė VMKL vadovę Aušrą Bilotienę-Motiejūnienę nusprendė paskirti laikinai vadovauti ir Šv. Roko ligoninei.
Buvęs ilgametis Šv. Roko ligoninės vadovas Robertas Prokurotas, prieš kiek daugiau nei pusmetį tapęs direktorės patarėju, pasakoja, kad pasibaigus kadencijai jis buvo paskirtas laikinai vadovauti įstaigai. „Tačiau vadovaujantis teisės aktais, laikinai vadovauti galima ne ilgiau kaip metus, – aiškina jis. – Kadangi, matyt, buvo kažkokie planai, A.Bilotienė-Motiejūnienė paskirta laikinąja direktore. Žmogus toje srityje nedirbęs – būtų sunku, tai man pasiūlė dirbti jos patarėju.“
V.Turauskytė tikino, kad naujo vadovo konkursas nebuvo skelbiamas dėl neaiškios ilgalaikės priežiūros paslaugų situacijos: „Trūksta mums patiems susigaudymo dėl ilgalaikės priežiūros ateities. Negalėjome skelbti konkurso ir išsakyti lūkesčių naujam vadovui, kai patys nežinome, kokia kryptimi judės reforma. Kadangi abi įstaigos yra Antakalnio rajone, viename medicinos miestelyje, nusprendėme, jog klinikinės ligoninės vadovė galėtų laikinai vadovauti ir Šv. Roko ligoninei.“
Pastaruoju metu nedažnai viešumoje pasirodanti A.Bilotienė-Motiejūnienė, paklausta, ar nustebo sulaukusi kvietimo vadovauti antrai įstaigai, atrašė lakoniškai: „Pasiūlymas tapti Šv. Roko ligoninės vadove buvo didelis įvertinimas ir, žinoma, tam tikras iššūkis.“
Neaiškus darbuotojų likimas
Tarybos posėdyje nuskambėjo ir klausimas apie darbuotojų likimą. „Norėčiau išgirsti skaičių, kiek žmonių neteks darbo dėl šito sujungimo“, – atsakymų prašė P.Pinelis.
„Mes dabar atėjome su prašymu pritarti, o visas sąlygas derinsime keturis mėnesius su darbuotojais, vertinsime poreikį, krūvį“, – atsakė V.Turauskytė. Ji pridūrė, kad „mūsų tikslas nėra atleisti darbuotojų. Jeigu jie norės, jeigu ir reikės, pasiūlysime kitas darbo vietas“.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas buvo atviresnis: „Negalime turbūt pažadėti, kad nė vienas žmogus nebus atleistas. Savivaldybės ir savivaldybės įstaigų resursai turi būti naudojami efektyviai. Kalbame apie viešuosius pinigus, kuriuos išleidžiame, o darbuotojai turi dirbti, ne tik būti įdarbinti.“
„Pokytis beveik visada kelia nerimą, įtampą, sukuria tam tikrą neapibrėžtumo jausmą, nesvarbu, ar jis vyktų asmeniniame gyvenime, ar darbinėje aplinkoje. Tą suprasdami ir rūpindamiesi, kad darbuotojai žinotų, kas vyksta, kodėl pokytis reikalingas, kaip jis vyks, aktyviai, atvirai su jais bendraujame dabar ir darysime tai ateityje. Svarbu užtikrinti proceso skaidrumą bei aiškumą“, – teigia dviejų įstaigų vadovė A.Bilotienė-Motiejūnienė.
Buvęs ilgametis Šv. Roko ligoninės vadovas Robertas Prokurotas prisipažįsta atsakymų taip pat dar neturintis: „Kol nematai aiškaus plano, čia kaip šakėmis per vandenį braukti – galima daug prifantazuoti. Kol kas sunku ką nors teigti. Mums buvo pasakyta, kad nė vienas neliks be darbo. Kol aš ramus sėdžiu, tai ir žmonės ramūs.“
Paklaustas apie savo vaidmenį po reorganizacijos, pašnekovas gūžteli pečiais: „Sunku pasakyti, dar niekas neaišku. Bus žiūrima su kiekvienu atskirai – kažkam pasiūlymai tiks, kažkam netiks. Bet reikia tikėti... Tiesa, sakoma, kad tikėjimas yra kai ko motina…“
Gydymo įstaigų administracijos iki balandžio 30-osios įpareigotos parengti ir su savivaldybės administracija suderinti Šv. Roko ligoninės reorganizavimo sąlygų aprašą, kuris vėliau bus pristatytas Vilniaus miesto tarybai.
Už sprendimą balsavo 30 tarybos narių, prieš – 5, susilaikė 9.
Komentaras
Vilniaus miesto tarybos narys, Gydytojų vadovų sąjungos prezidentas doc. dr. Kęstutis Štaras, balsavęs už sujungimą:
.JPG)
- Visuomenė sensta, medicinos kokybė gerėja, o sergančiuosius prižiūrinčiųjų namuose mažėja – dalis emigravę. Vienišiems reikalinga ir slauga, ir globa. O Vilnius neturi pakankamai slaugos lovų.
Yra sunkių pacientų, kuriems reikia įvairių specialistų konsultacijų. Dabar jie vežiojami į skirtingas gydymo įstaigas, pavyzdžiui, hemodializei. Kai bus viena įstaiga, pacientui nebereikės niekur vykti, paslaugas gaus vietoje – bus patogiau, paprasčiau. Sujungus Šv. Roko ir Vilniaus miesto klinikinę ligonines, administracinės patalpos galės būti pritaikytos papildomoms slaugos lovoms.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: