Plės paslaugų spektrą
 
„Su tokia modernia įranga ir plačiu paslaugų spektru galėtume pasiekti aukštą lygį“, – tarybos narius tikino Vilniaus rajono centrinės poliklinikos direktorius E.Navickas, pristatydamas ambicingą planą perimti veiklos taip ir nepradėjusio „Sostinės medicinos centro“ patalpas bei infrastruktūrą.
 
Nuomojamų patalpų plotas siekia daugiau nei 9 tūkst. kvadratinių metrų, iš kurių 7,7 tūkst. būtų pritaikyti gydomajai paskirčiai. Centras aprūpintas moderniausia medicinine įranga, įskaitant du magnetinio rezonanso aparatus, baro kamerą, moderniausią endoskopinę įrangą. Skelbta, kad investicija į centrą siekė apie 40 mln. eurų.
 
Tarp planuojamų paslaugų – ambulatorinė chirurgija, dienos chirurgija, oftalmologinės, dermatologinės, ortopedinės paslaugos. Ypatingas dėmesys būtų skiriamas sritims, kuriose paslaugų prieinamumas yra itin prastas tiek Vilniaus mieste, tiek Lietuvoje.
 
Planuose – ir visiškai naujos paslaugos: miego sutrikimų diagnostika bei gydymas, hemodializės procedūros, skausmo klinika, aviacijos medicina. Centre taip pat būtų teikiamos stacionarinės paslaugos, įskaitant palaikomąjį gydymą ir demencija sergančių asmenų dienos stacionarą.
 
Finansai kelia abejonių
 
Prakalbęs apie finansus E.Navickas juos dėliojo milijonais: vien per pirmuosius dvejus metus prognozuojamos išlaidos siektų 4,5 mln. eurų: pirmaisiais metais – 1,6 mln. eurų, antraisiais – 2,9 mln. eurų. Vilniaus rajono savivaldybės prašoma padengti nuomos ir įrangos išpirkimo kaštus pradiniu laikotarpiu.
 
„Dveji metai turėtų būti pakankamas laiko tarpas pasiekti lūžio tašką, kad perimama įstaiga galėtų tapti rentabili“, – tikino Vilniaus rajono poliklinikos vadovas. Tačiau ne visi tarybos nariai žiūri į projektą optimistiškai.
 
Artūras Želnys išsakė susirūpinimą dėl galimų finansinių sunkumų ir priminė rajono komunalinių įmonių patirtį: „Rajono valdančioji dauguma jau 20 metų vadovauja įmonėms, kurios nuolat dirba su milijoniniais nuostoliais. Nesinorėtų, kad po trejų metų vėl ateitumėte į tarybą prašyti kompensacijų už vandenį ar šildymą.“
 
Finansinė projekto pusė kėlė abejonių ir kitiems rajono politikams. Stasys Mušeikis atkreipė dėmesį į dar vieną riziką – dabartinę poliklinikos situaciją: „Jeigu centrinė poliklinika aptarnauja vilniečius, o ne rajono gyventojus, tai ar neišvengsime tų pačių problemų ir ateityje?“ Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu rajono poliklinikoje prisirašę tik 30-35 proc. rajono gyventojų.
 
Waldemar Urban domėjosi rizikų valdymu po 10 metų: „Kas bus, jeigu savininkas nepratęs sutarties arba pratęs savivaldybei nepatrauklia kaina?“ Jis taip pat kėlė klausimą dėl įrangos panaudojimo efektyvumo.
 
E.Navickas patikino, kad derybos dėl nuomos termino dar nepradėtos: „Mes turime pirminį pasiūlymą, kurį jau analizavome ir matome, kur galima būtų pasiekti palankesnių rezultatų.“ Direktorius užsiminė, kad svarstoma galimybė sutartį pasirašyti neterminuotai, siekiant išvengti rizikos po dešimtmečio netekti patalpų, jei veikla būtų sėkminga.


 
Kaip pritraukti medikus?
 
„Įranga yra šiuolaikiška, unikali Baltijos šalyse, vadinasi, ir specialistų kvalifikacija turėtų būti aukšta. Ar šioje vietoje nepritrūks finansų? – klausė Kristina Boroško. Ji priminė ankstesnio centro savininko poziciją: D.Dundulis atvirame interviu žadėjo prisidėti savo lėšomis ir užtikrinti konkurencingą atlyginimą specialistams. – Ar nemanote, kad reikės prisidėti papildomai ne tik įrangai išpirkti, centro patalpoms nuomoti, bet ir papildomai atlyginimams mokėti?“
 
Tačiau E.Navickas turi savo viziją. Jis paaiškino, kad nuo sausio 1 d. poliklinikoje įdiegta nauja darbo užmokesčio sistema, orientuota į rezultatus: „Kai darbo užmokesčio sistema veikia ne principu „tiesiog atėjau į darbą“, bet „atlikau darbą ir gavau apmokėjimą“, mes jau tampame konkurencingi Vilniaus mieste.“
 
Direktorius pripažino, kad privatus sektorius, imdamas priemokas ir jas naudodamas tiek pelnui, tiek atlyginimų priedams, turi tam tikrą pranašumą. Tačiau, jo teigimu, Vyriausybės planuose numatyta, kad visos nacionalinėje sveikatos sistemoje dalyvaujančios įstaigos teiktų paslaugas be priemokų. „Per šiuos metus turėtume pakliūti į tą palankų konkurencingumą“, – aiškino E.Navickas.
 
Tarybos narys Tadeuš Andžejevski atkreipė dėmesį į kitą svarbų aspektą – sutartis su Valstybine ligonių kasa: „Dabartinis savininkas susidūrė su problema, kad negalėjo pasirašyti sutarčių brangiesiems tyrimams būtent su ligonių kasa. Ar mums nekils panašių trikdžių?“ Jį taip pat domino, ar pavyks išlaikyti ankstesnio savininko prioritetą – ne tiek siekti pelno, kiek pagelbėti žmonėms.
 
„Mūsų tikslas nebuvo pelnas, mūsų tikslas buvo darbas. Tai buvo didelis labdaringas projektas, kurio mums neleido daryti“, – tuomet kalbėjo D.Dundulis, kurio sprendimą stabdyti projektą paskatino prezidento Gitano Nausėdos vetuotos įstatymo pataisos, kurios būtų leidusios privačioms klinikoms išduoti siuntimus valstybės kompensuojamoms paslaugoms.
 
E.Navickas nesistengė nuslėpti rizikų. Jis pripažino, kad sutartys dėl brangių tyrimų yra vienas pagrindinių iššūkių, tačiau pažadėjo kitame tarybos posėdyje pristatyti konkrečius sprendimus: „Iki to laiko su jūsų leidimu galėčiau jau išsiaiškinti ir teisinę bazę, ir pristatyti konkrečiai, kokiu būdu galėtume įveiklinti ten esančią brangią įrangą ir nepatirti to paties fiasko, kokį patyrė ankstesnis savininkas.“
 
Prioritetas – rajono gyventojams
 
Netrukus posėdyje užvirė dar aštresnė diskusija. Tarybos nariai klausė, kam iš tiesų tarnaus šis modernus centras, ir kaip užtikrinti, kad jis prioritetą teiktų būtent rajono gyventojams?
 
E.Navickas pristatė planą diegti išmanią pacientų registracijos sistemą, kuri automatiškai identifikuotų rajono gyventojus pagal specialias korteles ir suteiktų jiems pirmenybę. „Mūsų tikslas – kad būtent Vilniaus rajono gyventojai kiek įmanoma greičiau gautų palankesnes paslaugas“, – pabrėžė direktorius. Planuojama, kad sistema automatiškai registruotų pacientus vizitams, o turintys rajono gyventojo kortelę galėtų naudotis vadinamojo „žaliojo koridoriaus“ principu.
 
Kristina Baroško iškėlė klausimą dėl šios prioritetizacijos etinių aspektų: „Kai mes pasiimame tokią unikalią įrangą, kurios galbūt ir Santaros klinikos mums pavydėtų, ar nebus tai viešo intereso pažeidimas, kažkoks savanaudiškumas?“
 
Į tai E.Navickas atsakė primindamas konstitucines teises: „Mūsų konstitucinė teisė yra nemokamas gydymas. Manau, kad tikrai čia pažeidimų nebus.“ Jis taip pat pabrėžė, kad Santaros klinikos turi visą reikalingą įrangą ir vyksta nuolatinis atsinaujinimas, įskaitant investicijas į ciklotronus ir pozitronų gydymą, kas kainuoja dešimtis milijonų.
 
Ragino pasinaudoti galimybe
 
„Tai tokia galimybė, kuri gali nepasikartoti nei per 10, nei per 20 metų“, – posėdžio metu pabrėžė tarybos narys Martynas Motuzas, kviesdamas kolegas įvertinti projekto svarbą. Jo nuomone, nors rizikų yra, sveikatos priežiūros paslaugų kokybę būtų galima „pakelti į visai kitą lygį“ ne tik Vilniaus rajono, bet ir valstybės kontekste.
 
Jam pritarė tarybos narys Tadeuš Andžejevski: „Turime unikalų šansą perimti didžiausią ir brangiausią Lietuvoje kliniką. Matome didelį potencialą ir naudą mūsų gyventojams.“ Jis ypač pabrėžė slaugos lovų svarbą – ši paslauga šiuo metu itin sunkiai prieinama.
 
Tarybos narė Janina Šokaitienė, ragindama balsuoti už projektą, priminė, kad „sveikata kainuoja brangiai. Tačiau žmonėms svarbiausia laiku gauti sveikatos priežiūros pagalbą, o ne laukti metų metus ar galbūt net visai nesulaukti eilės“.
 
Projekto naudą įžvelgė ir ilgametė Vilniaus rajono merė Marija Rekst, ir dabartinis savivaldybės meras Robert Duchnevič. Jis trumpai pakomentavo, kad pradžioje pasiūlymas atrodė kaip „sunkiai įmanoma misija“, tačiau kai tarybos nariai patys apsilankė klinikoje, pamatė, kad „projektas yra tikrai vertas dėmesio“.
 
Po ilgų diskusijų tarybos nariai vienbalsiai nusprendė projektą svarstyti toliau. Iki kitų posėdžių E.Navickas įsipareigojo pateikti detalesnę finansinę analizę, rizikų vertinimą ir konkrečius sprendimus dėl brangių tyrimų apmokėjimo. Galutinis sprendimas Taryboje bus priimtas kovo pabaigoje.

---

 
Komentaras
Verslininkas Dainius Dundulis:

Buvo greičiausi
 
- Teigiamai vertinu ir džiaugiuosi, kad prieštaraujančių nebuvo – vadinasi, Vilniaus rajono tarybos nariams šis projektas patiko. Tai – didelis mūsų darbo įvertinimas ir džiaugiuosi, kad klinika pagaliau pradės gyventi.
 
Kai pradėjome dėlioti planus, pats tikrai netikėjau, kad visa tai perims viešasis sektorius. Bet vėliau pamąsčiau – o kodėl ne? Pasiūlėme, ir ne viena valstybinė įstaiga susidomėjo šiuo centru. Vilniaus rajono poliklinika buvo greičiausia.
 
Siūlome tokią nuomos kainą, kuri yra gerokai žemesnė nei rinkos – vargu ar rastumėte Lietuvoje kitą įmonę, kuri sutiktų nuomoti tokiomis sąlygomis. Nerimauti dėl 10 metų nuomos termino neverta – mes patys norime, kad nuomos terminas būtų ilgesnis. Taigi, norai sutampa.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!