Veterinarijos studentų karantinas nuo gyvūnų neatskyrė

Giedrė Montvilaitė
2020-11-23
Daug kalbama apie medikų ruošimą nuotoliniu būdu. Abejojama jo efektyvumu. Tačiau pamirštama, kad praktinių įgūdžių lavinimas – bene esminis studijų tikslas ne tik būsimiesiems žmonių gydytojams. Veterinarinės medicinos studentams lygiai taip pat svarbu savo rankomis pajausti, kaip atrodo realus darbas su gyvūnais. Panašu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademija iš pirmojo karantino pasimokė – šiandien užsiėmimai gyvūnų klinikose vyksta. 
Veterinarijos studentų karantinas nuo gyvūnų neatskyrė
Karantino apribojimai, anot dėstytojų, iš dalies pagerino sąlygas studentams įgyti praktinių įgūdžių. Mat dabar vienu metu dirba mažesnės studentų grupės. Todėl natūraliai kiekvienam atsiranda daugiau galimybių prisiliesti prie gyvūnų ir atlikti daugiau procedūrų pačiam.

Antroji banga studentams ramesnė

„Dažnai iš aplinkinių girdžiu, kad pandemijos metu studentai gali būti ramūs. Jiems nereikia sukti galvos dėl tokių dalykų kaip prarastos darbo vietos, verslų išnykimas. Jie gali ramiai mokytis. Tačiau studijuodami tokią specialybę kaip veterinarinė medicina karantino metu jaučiame nerimą dėl apribotų kontaktinių paskaitų, praktinių įgūdžių trūkumo“, - L.S. pasakoja LSMU Veterinarijos akademijos studentų asociacijos (LSMU VASA) tarybos pirmininkė Ieva Jezepčikaitė.

 
Mergina prisimena, kaip pavasarį viskas netikėtai apsivertė. LSMU buvo viena paskutiniųjų aukštojo mokslo įstaigų, perėjusi prie nuotolinio mokymo. Pasak ketvirtakursės veterinarinės medicinos studentės, tuo metu viskas atrodė nerimtai. Studentai buvo nusiteikę, kad po kelių savaičių poilsio jie vėl grįš į normalų ritmą. Tačiau veltui. „O štai apie antrąją viruso bangą šnekėjome jau ilgai. Manėme, kad vėl uždarys aukštąsias mokyklas ir vėl liūdnai sėdėsime prie kompiuterių ekranų“, - sako ji.
 
Tačiau dabar situacija švietimo srityje švelnesnė nei pavasarį. LSMU Veterinarijos akademijos studentai jaučiasi ramesni. Gyvenimas jiems nesustojo. Pirmo karantino metu išmoktos pamokos, naudojantis kompiuterinėmis programomis dabar praverčia. Darbai vyksta sklandžiau, sutaupoma laiko ir energijos. Antrojo karantino metu studentai džiaugiasi universiteto suteiktomis sąlygomis mokytis mišriu būdu. Taip iš jų nėra atimama galimybė gauti praktinių įgūdžių. „Dabar į mokslą žiūrime kitaip – iš kiekvieno kontaktinio užsiėmimo stengiamės pasiimti kuo daugiau žinių. Smagu išeiti iš namų, pamatyti vieni kitus, bendrauti su grupiokais ir dėstytojais“, - studentų nuotaikomis dalijasi I.Jezepčikaitė. Prie naujo mokymosi būdo, kai derinamos nuotolinės studijos su kontaktiniais susitikimais, prisitaikyti jau išmoko tiek dėstytojai, tiek studentai. Kaip teigia LSMU VASA atstovė, mišraus studijų modelio sėkmingumą liudija tai, kad laikas jiems netapo priešu. Neatsiliekama nuo numatytų planų.

 
Tiesa, studentų amžina problema – motyvacijos trūkumas – niekur nedingo. Nuotolinės teorinės paskaitos išbando daugelio studentų ryžtą ir gebėjimą susikoncentruoti. Sėdėti prie kompiuterio ekrano ir klausytis maždaug dvi valandas trunkančių paskaitų sudėtingiau nei gyvai auditorijoje. Tačiau dėmesio nesutelkusiems ar viduryje paskaitos „pasidavusiems“ technologijos – tikros gelbėtojos. Paskaitos yra įrašomos, todėl jų įrašus studentai gali perklausyti dar ir dar kartą. Tol, kol pavyksta susidėti į galvą ar bent į užrašų knygelę dėstomą medžiagą.  
 
Daugiau kontakto su gyvūnais 
Gali nuskambėti paradoksaliai, tačiau karantino apribojimai iš dalies pagerino sąlygas studentams įgyti praktinių įgūdžių. Tai patvirtina paskaitas apie stambiųjų gyvūnų vidaus ligas dėstantis profesorius ir kartu veterinarijos gydytojas LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikoje Ramūnas Antanaitis. „Dabar vienu metu dirba mažesnės studentų grupės. Todėl natūraliai kiekvienam atsiranda daugiau galimybių prisiliesti prie gyvūnų ir atlikti daugiau procedūrų pačiam“, - sako jis.
 
Pandemijos metu gyvūnai nenustojo sirgti. Įvairios nelaimės ir susirgimai – neklausia pandemijos leidimo. Gyvūnų klinikoje, pasak jos gydytojo, karantino metu „ekstra atvejų“ ne tik nesumažėjo, bet gal net padaugėjo. „Per pirmąjį karantiną, pavasarį buvo veršiavimosi sezonas, todėl natūralu, kad jo metu padaugėjo iškvietimų į ūkius“, - situaciją prisimena R.Antanaitis. Tiesa, dėl susiklosčiusios padėties šalyje, kai reikia riboti kontaktus ir išlaikyti socialinį atstumą, į tokius iškvietimus dabar studentai važiuoja itin negausiai. Jie daugiau dirba su gyvūnais, atvežtais arba gyvūnų klinikos transportu atsivežtais gyvūnais. Iki pandemijos į ūkius važiuodavo 8-9 žmonės, o dabar vyksta tik 2-3.
 

Paklaustas, ar Stambiųjų gyvūnų klinikoje jaučiama įtampa dėl viruso, R. Antanaitis patikina – panikos ar kažkokios baimės užsikrėsti čia nėra. „Pas mus klinikoje jau keletą metai yra įvesti aukšti biosaugos reikalavimai. Judėjimo srautai, patekimas ir išėjimas į kliniką irgi ribojamas“, - kodėl darbe kolektyvas jaučiasi saugus paaiškina profesorius. Taigi pandemija klinikos darbo labai neišderino.

 
Komentaras 
LSMU Veterinarijos fakulteto dekanė prof. dr. Vita Riškevičienė:


Kovo mėnesį universitetas padarė poros savaičių pertrauką nuo studijų. Studentams tai buvo kaip ir pavasario atostogos. O tuo metu dėstytojai mokėsi naudotis programomis, kurios vėliau gelbėjo vedant nuotolines paskaitas. Esu be galo dėkinga universiteto dėstytojams, nes jie įdėjo nepaprastai daug darbo. Per tą laikotarpį ir mokėsi, ir kūrė. Toji kūryba tęsiasi ir iki dabar.
Pavasario semestras buvo vykdomas nuotoliniu būdu. Paskaitos, seminarai, laboratoriniai, praktiniai darbai buvo vizualizuojami. Studentams per kamerą buvo demonstruojama, kaip padaryti klinikines užduotis. O šie, savo ruožtu, jas atlikinėjo namuose, patys filmuodami tiesiogiai.
 
Praktikos stygių jaučiantiems studentams vasarą buvo suteikta galimybė registruotis praktikai gyvūnų klinikose. Tokiu būdu jie galėjo dar kartą pamatyti tai, ką matė kompiuterio ekrane. Taip pat praktiškai atilikti tai, kas nebuvo įmanoma mokantis per nuotolį. Didelė dalis studentų šia proga pasinaudojo.
Taigi, dabar situacija yra valdoma. Dėstytojai jau priprato prie naujos darbo specifikos, tiesa, tam tenka skirti daugiau laiko. Tikėtina, aukoti ir asmeninį. Tačiau nusiskundimų iš dėstytojų pusės negirdėti.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai
! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    „Šiuo metu tikrai yra didžiulis gydytojų reabilitologų poreikis. Todėl įstaigų vadovai, siekiantys aukšto lygi...
    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    „Kuo daugiau veiklos, tada nėra kada dejuoti! Išmokau suprasti organizmo signalus ir rasti laiko poilsiui, supratau, ...

    Budinti vaistinė


    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

    razinka


    Sveika šeima


    Šuo su breketais – nauja odontologų kasdienybė

    Sakoma, koks šeimininkas – toks ir šuo. Stebint prastus Lietuvos gyventojų dantų būklės rodiklius, augintinių burnos problemų komentuoti nebereikia. Veterinarijos gydytoja odontologė Ernesta Vercinskaitė-Pagojė sako, kad net 90 proc. šeimininkų augintinių burnos bėdų nepastebi ir pagalbos kreipiasi per vėla...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    „Titaniko“ II ateitis: fiasko ar bravo?

    „Titanikas“ II gali sukurti taiką. Šis gali tapti taikos laivu visoms pasaulio valstybėms“, – sako ekscentriškasis australų verslininkas Clive Palmeris. Pastarasis savųjų planų sukurti istorinio tragiško likimo laivo repliką nepamiršo. Jis prisimena ne tik romantinę Džeko ir Rouzės ...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Ar gudresnis valgo skaniau?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

    Naujas numeris