Liepė rasti stulpelį
„Viskas įvyko akimirksniu. Pamenu pravažiavome Kryžkalnį, kalbėjomės su vairuotoja, automobilį pradėjo mėtyti, smūgis,vertėmės ir nugarmėjome į griovį. Pirma mintis – gyva, rankoje telefonas, reikia kviesti pagalbą. Surinkau 112, juk šis numeris taip plačiai visur skelbiamas. Atsiliepė mergina. Greitai nupasakojau situaciją, kad įvyko avarija, kad kolegės būklė sunki. Buvau iš karto paprašyta patikslinti vietą. Kaip dabar prisimenu savo žodžius: „Esame neprivažiavus Endrijavo, bet tiksliai negaliu pasakyti kur.“ Pagalbą priėmė, nieko daugiau neklausinėjo. Apėmė baimė, nes aplink nė gyvos dvasios. Tikrai nemaniau, kad kas nors nuo kelio mus pamatys“, - pasakoja viena nukentėjusių medikių, kurios vardo ir pavardės dėl policijoje pradėto tyrimo neatskleisime.
Po kelių minučių netoli įvykio vietos sustojo automobilis. Jo vairuotojas padėjo medikei išlysti pro apsauginę tvorą. „Iš karto paklausiau, kur esame, pasakė, jog 60 kilometrų nuo Klaipėdos. Perskambinau į 112, patikslinau vietą, o jie man vėl tą patį: „Ieškokite autostradoje stulpelio, kuriame tikslai kilometre esate.“ Tamsu, pabėgau į vieną pusę, šalta, ranka kraujuoja, pabėgau į kitą, stulpelio nesimato. Gerai, kad sustojęs žmogus paėmė mano telefoną, sėdo į mašiną ir važiavo ieškoti to stulpelio. Dar sykį patikslinome vietą“, - pasakoja medikė.

Pagalba tik po valandos
Iš keturių mašina važiavusių moterų vienos būklė buvo itin sunki: buvo sąmoninga, tačiau jai skaudėjo nugarą, prasidėjo dusulys. „Nors pačios esame medikės, tokioje situacijoje niekuo negalėjome padėti. Tik apsikabinome ir maldavome, kad kvėpuotų. Juk nežinia, ar ją galima judinti, o ir pajudinus, reikia gerai imobilizuoti. O mes vidury miško! Kolegės būklė prastėjo. Reikia duoti deguonies, o jis būna tik greitosios pagalbos automobiliuose... Liko tik laukti. Po pusvalandžio ar šiek tiek daugiau atvažiavo policija, gaisrininkai, o greitosios kaip nėra, taip nėra... Mergaitė, kuri atsiliepė į mano skambutį, jaučiau, kad ir pati stresuoja, nes nė neįsivaizduoja, kaip papasakoti greitosios medikams, kur esame. Bet žinote, kas pikčiausia. Juk visuomet deklaruojama, kad skambinant 112 numeriu operatoriai mato, iš kur ateina iškvietimas. Bet ar tikrai? Vietą tikslinom kelis kartus, paskutinį kartą kalbėjau su greitosios medikais. Pagalbos sulaukėme po daugiau nei valandos. Ligoninėje kolegei diagnozuota, kad lūžo stuburo slankstelio ketera, krūtinkaulis... Viskas baigėsi, sakyčiau, gerai: žaizdos gyja, o prisiminimai blėsta. Bet prireikus pagalbos daugiau niekada neskambinčiau 112. Prisimenu, kad vos tik supratusi, kas įvyko, norėjau skambinti 118, kad tiesiogiai sujungtų su greitosios pagalbos stotimi, bet... pasirinkau 112“, - prisimena viena nukentėjusiųjų medikių.
Po įvykio ir greitosios pagalbos vėlavimo moteris kreipėsi į Klaipėdos bendrojo pagalbos centro skyriaus pavaduotoją, prašydama išsiaiškinti, kodėl greitoji pagalba pas jas atvyko tik po geros valandos. Pavaduotojas pažadėjo įvykį ištirti ir visą informaciją pranešti elektroniniu paštu. Praėjo daugiau nei mėnuo, bet žinių nukentėjusiosios vis dar negavo.
 
Ar tikrai saugiau?
Tiesa, yra ir kita galimybė. Kuomet prireikia medikų pagalbos, skambinti numeriu 033 - tiesiai į greitosios pagalbos stotį. Tuomet automatiškai paslaugų tiekėjas skambutį siųstų į artimiausią dispečerinę. O skambinant numeriu 112, operatoriui reikia pagalvoti, ne tik kokioje vietoje yra nukentėjusieji, bet ir į kurią GMP dispečerinę skambinti.
Žvelgiant į šio įvykio kvietimo chronologiją, kurią pateikė Greitosios pagalbos stotis, iš karto po įvykio atlikusi įvykio auditą, pasidaro neramu. Bendrasis pagalbos centras (BPC) kelis kartus tikslino vietą, ir net kelis kartus kvietė bei atšaukė greitosios pagalbos automobilius iš skirtingų Lietuvos miestų.
Skambučių protokolas rodo, jog sunku patikėti ir BPC deklaruojamomis galimybėmis, kad jie gali nustatyti skambinančiojo ir prašančiojo pagalbos buvimo vietą.

---

 
Mini interviu
Gali ar negali, BPC nustatyti vietą, iš kur skambina nukentėjęs žmogus? To pasiteiravome Bendrojo pagalbos centro viršininko pavaduotojo Tado Maroščiko.  

- Ar skambinant numeriu 112, jūsų operatoriai per savo sistemą gali nustatyti vietą, iš kur skambina žmogus?  
- Taip.

- O nukentėjusysis turi skambinti būtinai tik išmaniuoju mobiliuoju telefonu, kad jūs galėtumėte nustatyti jo buvimo vietą?
- Ne. Standartiškai gauname iš operatorių su kiekvienu skambučiu, ir visai nesvarbu, ar telefonas išmanus ar ne, ar su SIM kortele ar be jos, ir net nesvarbu, ar tai mobilus ar fiksuoto ryšio telefonas, iš visų ryšio operatorių gauname vietos nustatymo duomenis. Tiesa, jie yra su šiokia tokia paklaida.

- Pagal tuos gautus duomenis bent apytiksliai galite nustatyti vietą, iš kur skambina žmogus. Tarkim, jei papulčiau į avariją ir paskambinusi jums galėčiau pasakyti, tik kad esu kažkur kelyje Vilnius – Kaunas. Kokiu tikslumu galėtumėte nustatyti mano buvimo vietą?
- Jei, tarkim, papultumėte į avariją ant plento, mes matytumėme, priklausomai nuo ryšio padengiamumo, su paklaida maždaug dviejų kilometrų tikslumu. Tarkim, yra šimto kilometru ruožas, mes mėtytumėm tokį dviejų kilometrų spindulio apskritimą, kuriame jūs esate. Pirminiam iškvietimui šios informacijos pakaktų. Po to galima tikslinti vietą, jei šalia, tarkim, yra kilometrų stulpeliai, ar kokios iškabos kelyje, ženklai kitaip orientyrai. Tuomet tarp operatoriaus ir nukentėjusio vykta bendravimas. 

- Tai realiai jūs matytumėte, tarkim, kad į avariją papuoliau prie Kauno ir pagalbą siųstumėte tikslingai į tą vietą, o neieškotumėte visame kelyje Vilnius-Kaunas...
- Taip, žinoma.

Mhm... Viskas atrodo labai gražu. Bet realybėje nelabai veikia. Arba viršininkai nelabai žino, ką gali ir ko išmanioji jų sistema, ar tiksliau ką gali ir ko ne 112 skambučius priimantys operatoriai...
 
Tarp kitko
Vidaus reikalų ministerijos atstovų teigimu, dėl šio įvykio pradėtas tyrimas.