Į traukinį nespėjo
„Mano pirmagimis gimė 2017-ųjų rugsėjį, norėjome jį paskiepyti nuo meningokoko, tačiau vakcinos kaina tuo metu tikrai nebuvo viena prieinamiausių. Kaip tik tada pradėta kalbėti apie meningokoko vakcinas. Mes su vyru vis laukėme to, galbūt papulsime į vėlesnį skiepijimą. Skiepą nuo praėjusių metų liepos 1 d. kompensavo, bet mūsų sūnus į tą grupę jau nebepateko. Teko sukti galvą, ar skiepysime išvis, nes tuo metu jau laukėme antro vaiko ir suma nepasikeitė, nors ir įskiepijamų vakcinų dozių skaičius kaip vyresniam vaikui sumažėjo“, – pasakojo Rita (vardas pakeistas – red. past.).

Nors sausį gimęs antras vaikas šį mėnesį jau gaus pirmą meningokoko skiepą, moters manymu, neteisinga, kad neleidžiama paskiepyti ir vyresniųjų. „Susiklosčius tokiai situacijai, kad nėra daug norinčių skiepytis, bent nuspręstų, kad galėtų skiepytis tie vaikai, kuriuos tėvai nori paskiepyti. Vakcina vis tiek stovi, o jomis mažai kas naudojasi. Tai tik dar kartą įrodo, jog jei negali skiepo vaikui nupirkti, tai geriau vaiko neturėti arba nenorėti skiepyti“, – kalbėjo ji.
 
Vakcinų pertekliaus nejaučia
Valstybinė ligonių kasa, dar metų pradžioje raginusi aktyviau skiepyti atžalas, tvirtina, kad vakcinavimo apimtys auga. Tačiau realybė tokia, kad iš užpirktų 90 tūkst. dozių iki kovo 1 d. buvo panaudota vos 14 500. Pabrėžiama, kad vakcina atvežama dalimis, o užpirkta pernai nuo jos pagaminimo datos galioja 3 metus.
„Vakcinų pertekliaus neturime, tikrai neteisinga sakyti, kad jos išmetamos ir nepanaudojamos. Deja, vakcinos perleisti kitiems vaikams negalima, nebent tai būtų tos pačios amžiaus grupės vaikas“, – sakė Antakalnio poliklinikos III Šeimos gydytojų skyriaus vedėja Izabelė Juškienė.
 
Paklausta, ar tėveliai skuba skiepyti atžalas, gydytoja sutiko, kad procentas didesnis, bet tikrai nėra antplūdžio, kurio buvo galima tikėtis, kai reikalauta skiepo kompensavimo. „Dabar tėveliai išsigando, nes pamatė, kas nutinka nevakcinuojant nuo tymų, raudonukės, kiaulytės, rimčiau pradėjo žiūrėti ir į kitas vakcinas. Iki tymų protrūkio tėvai labiau baimindavosi vakcinų, motyvuodami, kad gal vaikas paaugs, nors šis skiepas kūdikėliams labiausiai ir reikalingas. Vaikams iki dviejų metų amžiaus reikia trijų dozių, vyresniems – užtenka dviejų. Todėl dėl finansinių sumetimų vaikus tėvai vakcinuoja nuo dvejų metų, nes tada reikia tik dviejų vakcinos dozių. Viena dozė vidutiniškai kainuoja apie 80 eurų“, – aiškino gydytoja.
Nors didžiausia rizikos grupė susirgti yra kūdikiams ir vaikams iki 5 metų amžiaus, SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Nerija Kuprevičienė pabrėžė, kad visos skiepijančios šalys, įtraukdamos B tipo meningokokinės infekcijos vakcinas į nacionalinius skiepijimų kalendorius, pasirinko skiepyti kūdikius iki 1 metų amžiaus.

---

 
Komentaras
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas prof. Vytautas Usonis:

- Tai labai keistas reiškinys – kai už vakcinas reikėjo mokėti, žmonės ėjo, skiepijosi ir mokėjo didelius pinigus. Kai vakcina tapo nemokama, požiūris pasikeičia. Vakcinos tikrai nelieka, ji bus sunaudota. Suprantu šeimas, kurių vaikai gimė balandžio 30-ąją, o skiepas kompensuojamas tik gimusiems nuo gegužės pirmosios. Jie gali jaustis diskriminuojami, bet tokia situacija yra neišvengiama – įvedant naujas priemonės turi būti pradžios data. Sunku paaiškinti atvejus, kai žūsta kūdikis, kuris galėjo būti paskiepytas. Tai tik įrodo, kad dar kartą reikia akcentuoti šeimoms, kad tai yra labai rimta liga. Tiek tymai, tiek meningokokinė infekcija yra bjaurios ligos. Nors nuo tymų dar pas mus niekas nemirė, nuo meningokoko miršta, kaip tik dabar klinikose gydomas infekcija susirgęs vaikas. Tai – reali grėsmė ir ją ignoruoti iš tėvų pusės yra labai neatsakinga.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!