„Seimo pirmininkė turi tris patarėjus, o Šiaulių ligoninėje – net penki. Mes gi gauname skundą, kad netoli ir dešimt“, – susirūpino Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, kad pastarieji gydymo įstaigų vadovams suneša neadekvačiai dideles algas, dažnai prilygstančias net prezidento.
Gydymo įstaigų, kuriose dabar skelbiami konkursai vadovo pareigoms užimti, šių algos, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo vertinimu, – prezidentinio lygio.
Iš viceministrų –
į ligoninės vadovus
„Pagal Lietuvos pragyvenimo lygį jūs, vadovai, visi gaunate milžinišką uždarbį, už kurį galima prabangiai gyventi, keliauti. Nustokime kompromituoti sveikatos sistemą“, – Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos suvažiavime pratrūko A.Matulas, į viešumą traukdamas vadovų algų išklotinę. Parlamentarą sunervino, kad gydymo įstaigos vadovai uždirba daugiau nei sveikatos apsaugos ministras, kurio alga
ant popieriaus siekia 5578 eurus. O gydymo įstaigų, kuriose dabar skelbiami konkursai vadovo pareigoms užimti, šių algos, A.Matulo vertinimu, – prezidentinio lygio.
Santaros klinikų generalinio direktoriaus konkurse skelbiamas atlyginimas – pastovioji darbo užmokesčio dalis siekia nuo 8031 Eur, o priėmimo metu gali būti skiriama iki 20 proc. kintamoji darbo užmokesčio dalis. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje būsimam vadovui siūlomas 9741 Eur ir iki 20 proc. kintamoji darbo užmokesčio dalis. Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriui – 8 788 eurų atlygis.
„Iš viceministrų žmonės bėga į gydymo įstaigas, kad gautų žymiai geresnį – dvigubai ar net trigubai didesnį – atlyginimą. Kur yra riba? Kur atsakomybė?“ – pinigines matavo parlamentaras.
Dirba penkiose darbovietėse
Anot politiko, nesąžininga, kad gydymo įstaigų vadovai, turėdami galimybę dirbti keliose darbovietėse, darbo užmokestį dar labiau išsipučia, tačiau apleidžia pagrindinį darbą.
„Viename rajone jis – įstaigos vadovas, kitame – mero patarėjas, dar kitame dėsto, paskui dar kur nors važiuoja operuoti... Vadovai nuolat reiškia pretenzijas dėl prastai veikiančios sveikatos apsaugos sistemos, o patys per darbų gausą neatlieka privalomų pareigų. Mobingo naikinimas, darbuotojų sauga, paslaugų kokybė, eilių valdymas – visa tai, apie ką diskutuojame, ne maža dalimi priklauso nuo jų pačių. Ne vienerius metus dirbau įstaigos vadovu – ten galima daug dalykų išspręsti, bet kai toje pačioje įstaigoje dirbi keliais etatais, o dar sugebi važinėti į kitus rajonus, kaip tada tinkamai suvaldyti įstaigą? – aplaidumu vadovus kaltino A.Matulas. – Keliaudamas po gydymo įstaigas atrandu, kad ten daug metų nedirbta su slaugos ar gydymo taryba, penkerius aštuonerius metus neatnaujinti protokolai. Vadinasi, nebuvo ir susirinkimų, o įstaigai vadovaujama sprendimus priimant vienasmeniškai. Man gėda.“
Labiausiai A.Matulo pastabos adresuotos Respublikinei Šiaulių ligoninei. Anot jo, įstaigos vadovas Mindaugas Pauliukas oficialiai apsistatęs penkių patarėjų komanda.
„Įstaigų vadovai apsikrauna teisininkais, patarėjais. Seimo pirmininkė turi tris patarėjus, o Šiaulių ligoninėje – jų net penki. Kas nors turi kontroliuot ir reaguoti į tokius dalykus. Koks čia įstaigos vadovavimas? Vis reikia bandyti pasipinigauti. Įtariu, kad ne taip yra, kaip skelbiama internete. Tai nerealu. Man atrodo, tai klaidinanti informacija“, – suabejojo A.Matulas tiesą pažadėjęs išsiaiškinti Sveikatos apsaugos ministerijoje.
Turėti ekspertų komandą nedraudžiama
Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Mindaugas Pauliukas penkių patarėjų komandą teisina esą teisės aktai to nedraudžia.
„Turėti patarėją – normali europinė praktika. Nėra taip, kad žmonės šiaip įdarbinti. Jie dirba didelį darbą. Natūralu, kad didelė įstaiga turi žmonių, kurie padeda ir pataria vienu ar kitu klausimu“, – tikina M.Pauliukas, ir priduria kad jo penkių patarėjų komanda užima du etatus. – Šitie patarėjai yra ekspertinio lygio – mokslų daktarai, teisininkai, kas yra reikalinga ligoninei valdyti.“
Paklaustas, ar vienas nesusitvarkytų be šių patarėjų, vadovas dėmesį nukreipia į parlamentarą: „Įdomu, kiek pas poną Matulą patarėjų ir padėjėjų Seime? Kokias funkcijas jie atlieka? Ligoninės atlyginimai teisiškai reglamentuoti ir mes turbūt net į top dešimtuką nepatenkame pagal išmokamą darbo užmokestį.“
Paprašytas įvertinti savo atlyginimą, pašnekovas sako, kad gyvenime dirbo daug darbų, kur darbo užmokestis buvo daug didesnis.
„Ligoninės biudžetas – 80 milijonų eurų, įstaiga dirba visą parą, todėl atlyginimas, manau, adekvatus. Bet jei pažiūrėtumėte į privatų sektorių, turbūt ten jie gauna dar didesnį darbo užmokestį nei kad yra valstybiniame“, – pasitaisė M.Pauliukas.
Tauragės ligoninės vadovas Liutauras Indriuška, kurio gydymo įstaiga neseniai pagarsėjo rekordiniais darbo užmokesčiais, teigia jo atlyginimo skaičiavimai vyksta sąžiningai ir konstruktyviai.
„Ir taip reikia pasiekti įvairiausius nustatytus rodiklius. Kontrolė yra. Vadovų darbo užmokestis skaičiuojamas pagal renkamus balus. Jau įvesta tvarka ir kontrolė kilstelėjo vadovų atlyginimą, bet kad nauja tvarka vėl nesugrąžintų tų laikų, kai darbuotojas uždirbo daugiau nei vadovas, kuris įstaigoje atsako už viską“, – apie darbo užmokestį L.S. neseniai aiškino L.Indriuška.
Kaltinti didelėmis algomis nelogiška
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas dr. Kęstutis Štaras aiškina, kad atlyginimų dydžiui nustatyti yra ministro įsakymu patvirtinta tvarka pagal gydymo įstaigų dydį, lygį ir kitus parametrus, tokius kaip gydytojų, slaugytojų ir kito personalo vidurkis, taigi, jei nėra nustatyta minėtos tvarkos pažeidimo, to negalima laikyti neteisėtu. „Kaltinti, kad kažkas užsidirba pagal nustatytą tvarką – nelogiška. Ministerija nustato atlyginimų tvarką savo pavaldumo įstaigoms, savivaldybės – savo. Kur du steigėjai, ten abu tą daro. Viskas juodu ant balto parašyta“, – kad nėra manevro laisvės, įsitikinęs K.Štaras.
Be to, jis primena, kad atlyginimą gali koreguoti nustatyta kintamoji dalis pagal nustatytus siektinus rodiklius, kas gali sudaryti iki 20 procentų pastoviosios dalies atlyginimo dydžio.
„Jei įstaigos vadovas įvykdo visus siektinus rodiklius, kuriuos steigėjas yra nustatęs, skiriama maksimali kintamoji dalis – 20 procentų, atitinkamai, jei neįvykdo kelių punktų, gauna 10 ar 5 procentus arba išvis neskiria“, – sakė K.Štaras.
Komentaras
Vilniaus teritorinės ligonių kasos vyriausiasis patarėjas Vytautas Mockus:
- Griežčiau reglamentuoti administracijos galvų atlyginimus verta. Gydymo įstaigų vadovai neretai imasi savivalės sau juos kilstelėti. Neseniai Šiaulių ligoninėje buvo daroma sava tvarka. Savivalės ir piktnaudžiavimo atvejų yra.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: