Tirpsta olimpinių medalių viltys

Eimantas Šaulitis
2019-07-15
Lietuvos sportininkai skundžiasi nebegaunantys tinkamos medikų pagalbos. Dėl to kenčia jų rezultatai. Pavojus kyla sėkmingam lietuvių pasirodymui Tokijo olimpiadoje. Specialistai ir sporto federacijos dėl susidariusios padėties kaltina pernai įvykdytą sporto medikų pertvarką.
Tirpsta olimpinių medalių viltys
Lietuvos vardą garsinantys sportininkai po, kaip teigiama, skubotos sporto medikų reformos vykdami į varžybas nesulaukia tinkamos gydytojų pagalbos.

Pasiuntė į keturias puses
Iki pernai metų pradžios prie Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) veikė Sporto medicinos reabilitacijos ir mokslo skyrius. Jame dirbo pora dešimčių medikų: kinezeterapeutai, masažuotojai, gydytojai. Šie olimpiečiams teikė specializuotas medicinos paslaugas stovyklose, treniruotėse, varžybose. Lietuvos sporto medicinos centro gydytojai padėdavo diagnozuoti sportininkų sveikatos problemas. Medikai lydėdavo sportininkus ir į svarbiausius jų startus tarptautinėje arenoje. Skyriuje dirbę specialistai užsiėmė atletų gydymu, sudarydavo atsigavimo programas, kaip varžybose ir stovyklose medikai turėtų dirbti su sportininkais.
Buvęs Lietuvos sporto medicinos centro (LSMC) direktorius Edmundas Švedas apgailestauja, kad sistema pernai buvo sugriauta. „Visi medikai pasiųsti į keturias puses. Tiesa, jie, būdami profesionalai, mažai ką prarado. Gal net gi geriau surado. Yra tokių, kurie atidarė privačius kabinetus ir toliau dirba. Tik anksčiau federacijos už jų paslaugas nemokėjo. Atlyginimus jiems mokėjo LOSC“, – tvirtina E. Švedas.
 
Lietuvos gimnastikos federacijos prezidentas Algimantas Antanas Gudiškis skundžiasi, kad kiekvieną kartą, kai prireikia gydytojo, susiduria su dilema: „Jeigu turime pinigų, pasikviečiame gydytoją varžyboms. Bet dabar medikams reikia baisius pinigus mokėti. Atlyginimas turi atitikti darbo vidurkį, reikia, kad jį iš darbo išleistų. Centrui gydytojus pasamdyti žymiai pigiau kainavo. Pradžioje stengiamės nusisamdyti tuos pačius medikus, bet dabar, kai kurie išėjo į privačias įstaigas... Kartais į varžybas išvažiuojame be gydytojų arba dalinamės su kitomis federacijomis. Viena medikė, su kuria dirbame, jau išėjusi į pensiją. Ji tik papildomai uždarbiauja. Dar sutinka išvažiuoti. Senoji tvarka mums buvo gerokai patogesnė.“

 
Abejoja skaidrumu
Savo ruožtu LOSC direktorius Linas Tubelis tikina, kad apie planus atkurti į Medicinos reabilitacijos ir mokslo skyrių panašų darinį girdintis ne pirmą mėnesį, tačiau realių veiksmų kol kas nepastebėjęs. „Galėtų jis būti ir pas mus, galėtų ir pas kaimynus, Lietuvos medicinos sporto centre, įsikurti. Bet nelabai įsivaizduoju, kas ten dirbs. Nemaža dalis specialistų, kurie buvo atleisti, dabar dirba privačiame sektoriuje ir gauna trigubai didesnius atlyginimus. Medikus pritraukti atgal būtų labai sunku“, – svarsto direktorius.
Kur kas radikalesnė Lietuvos sporto medicinos centro laikinoji direktorė Asta Meškutavičienė. Ji tvirtina puikiai suprantanti, kad po pertvarkos sporto federacijų pečius dabar užgulė daugiau organizacinių rūpesčių. Laikinoji direktorė pastebi, kad sporto medikų reforma buvo įvykdyta skubotai, tačiau jai nerimą kelia ir mintis atkurti buvusią sistemą, nes ji abejoja LOSC, prie kurio anksčiau dirbo sporto medikai, veiklos skaidrumu.
 
A.Meškutavičienė pasakoja, kad įtarimų debesys ėmė telktis pasklaidžius pirmtako E.Švedo veiklos dokumentus: „Tokių įdomių dokumentų atradau, kad reikėtų nepriklausomo audito.“ Ji stebisi, kad visi dabar kalba, kaip negerai olimpiečiams po to, kai panaikino su jais dirbusį Sporto medicinos skyrių, tačiau niekas nekalba apie tai, koks neefektyvus tuomet buvo išteklių naudojimas.
A.Meškutavičienės antakiai raukiasi prisiminus centro medicininę įrangą. „Likvidavus Medicinos centro sporto medicinos reabilitacijos ir mokslo skyrių gavome padėvėtų kamuoliukų, įvairių kineziterapijai reikalingų smulkmenų. Mes juos turime ir naudojame. O juk Lietuvos tautinis olimpinis komitetas skyrė dideles lėšas įrangai įsigyti. Tos brangios įrangos jie nerasdavo, skųsdavosi mums, kad skiria kaimynams įrangą, o kai reikia važiuoti į varžybas, ji kažkur išgaravusi... Mūsų įstaigoje departamentas daug metų nebuvo atlikęs jokio audito, o dabar atėjau vadovauti ir man iškart kontrolę atsiuntė vidaus auditą padaryti“, – piktinasi A.Meškutavičienė. Tačiau ji pamiršta, kad auditas yra privaloma procedūra, keičiantis įstaigų vadovybėms.
 
Kaltinimai kelia šypseną
Buvęs ilgametis LSMC vadovas Edmundas Švedas santykius su LOSC apibūdina kaip labai gerus. Specialistas pamena, kad abi įstaigos skirstėsi darbus. Ambulatorinius tyrimus atlikdavusi jo vadovaujamos įstaigos specialistai, o LOSC medikams likdavęs darbas su sportininkais varžybose, stovyklose ir treniruotėse. Atskirų įstaigų bendradarbiavimas buvęs toks glaudus, kad jų vadovybės netgi rengdavusios bendrus posėdžius. Tačiau E.Švedas tikina, jokių blogybių LOSC veikloje neįžvelgęs, o kaltinimus, kad iš jo kaimynystės veikiančioje įstaigoje dingdavusi įranga griežtai neigia ir užtikrina apie tokius dalykus nieko nežinantis.

 
Paklaustas apie A.Meškutavičienės kaltinimus dėl medicininės įrangos dingimo L.Tubelis prisimena, kad kai jo vadovaujama įstaiga turėjo medicininį padalinį, ji teikdavo reikalingą įrangą į didžiuosius sporto renginius olimpiečius išlydinčiam LTOK. Pastarasis ir kuruodavo reikalingų prietaisų mobilizaciją ne tik iš LOSC, bet ir kitų įstaigų. Tada visi sporto medicinos centrai kooperuodavosi. „Per tuos metus čia buvo įvairiausių dalykų. Į Pekiną, jei gerai pamenu, įrangą siuntėme mes, vėliau jau jos transportavimu rūpinosi LTOK. Tikėtina, kad tose kelionėse kas nors dingo. Bet tai tikrai nėra dėl aplaidumo. Čia jau kiekvieną konkretų atvejį reikėtų nagrinėti“, - tikino L.Tubelis.
 
Pareigų neišsaugojo
L.Tubelis spėlioja, kad jo kaimynės priekaištus galėjo sukelti ir braškanti direktorės kėdė: „Kiek girdėjau prieš savaitę įvyko konkursas į LSMC direktoriaus vietą. Ta ponia, kuri dabar laikinai pareigas eina, šito konkurso nelaimėjo. Gal jos elgesys dabar su šituo susijęs.“

Švietimo mokslo ir sporto ministerijos viceministrė K.Tiesnesytė praėjusią savaitę įvykusio konkurso LSMC direktoriaus vietai užimti rezultatų komentuoti nepanoro, tačiau A. Meškutavičienę ji jau vadina „buvusia“ direktore: „Pagal įstatymus biudžetinėse įstaigose turi būti surengtas konkursas naujo vadovo pareigoms užimti. A.Meškutavičienė, kaip buvusio direktoriaus pavaduotoja, buvo laikinai paskirta tas pareigas užimti. Ji ten tvarkėsi, problemas sprendė, bet suėjo metai ir buvo surengtas konkursas.“

 
Komentaras
Alma Kajėnienė, iki pertvarkos su LOSC dirbusi sporto medikė:

- Lietuva - maža valstybė, neturime daug didelio meistriškumo sportininkų. Nežinau, ar kiekviena federacija gali sau leisti sporto medicinos specialistų komandą (gydytoją, kineziterapeutą, masažuotoją, psichologą, mitybos specialistą ir kt.). Europos žaidynių, olimpinių žaidynių metu aptarnaujančio personalo skaičius yra ribotas ir priklauso nuo sportininkų skaičiaus. Į tokius renginius kiekviena federacija tikrai negalės akredituoti savo medikų. Tokiu atveju, manau, tikslinga turėti specialistų grupę. Komanda turi privalumų: galima pasidalinti funkcijomis, turėti vieningas gydymo metodikas, pavaduoti nesantį komandos narį, vienu metu dirbti su skirtingų sporto šakų sportininkais. Svarbu, kad medicinos personalas turėtų ilgalaikį kontaktą su sportininku, atsirastų abipusis pasitikėjimas. Juk siekiant pačių aukščiausių rezultatų svarbi kiekviena smulkmena.
Atkurti skyrių nebus lengva – reikalingos medicinos paskirties patalpos, akredituota medicinos įranga ir kvalifikuotas personalas. Prireiktų nemažai lėšų ir laiko biurokratiniams formalumams sutvarkyti.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris