Tikisi sumažinti taršą ir skatinti alternatyvas
Aplinkos ministerijos atstovai sako, kad siūlomais mokesčiais siekiama sumažinti transporto priemonių keliamą aplinkos taršą bei taršių automobilių dalį šalies autoparke, taip gyventojus skatinant rinktis mažiau taršius automobilius arba alternatyvius susisiekimo būdus (viešąjį transportą, dviračius ar keliones pėsčiomis).  
 
L.S. kalbinti ekspertai, nors ir su tam tikromis išlygomis, teigiamai įvertino Aplinkos ministerijos siūlomą automobilių taršos mokesčio projektą.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad pasiūlymai atspindi Europos Sąjungoje taikomą praktiką.
„Tai racionalus būdas ir ėjimas į priekį, atsižvelgiant į tai, koks automobilių taršos apmokestinimas dabar yra kitose Europos Sąjungos šalyse, kurios tai daro pakankamai daug metų. Atsižvelgiant į tai, kas mūsų laukia ateityje, su automobilių taršos mažinimu susiję sprendimai ir pokyčiai turi būti pakankamai dideli“, – įsitikinęs T.Povilauskas.
 
Nors ekonomistas sutinka, kad naujo mokesčio įvedimas yra socialiai jautrus klausimas, galintis sukelti žmonių nepasitenkinimą, anot pašnekovo, jo proporcija atlyginimų atžvilgiu Lietuvoje būtų panaši kaip ir kitose šalyse.
 
„Latvija jau daugelį metų turi automobilių taršos mokestį. Pagal Aplinkos ministerijos pateiktus siūlymus metinis naudotojo mokestis iš esmės nebus niekuo didesnis nei Latvijoje. (...) Aišku, tai – socialiai jautrus klausimas. Tačiau, palyginti tiek su Latvija, tiek su Švedija ar Suomija, pas mus vidutinis mokesčio dydis būtų mažesnis ir proporcija algų atžvilgiu būtų daugmaž išlaikoma“, – aiškina T.Povilauskas.
 
Aplinkosaugininkas Liutauras Stoškus mano, kad naujasis mokestis paskatins automobilių savininkus rinktis, o visuomenę skatins mąstyti apie aplinkosaugą.
 

„Ministerijos pateiktas variantas yra neblogai subalansuotas. Jis verčia rinktis. Paliekamas registracijos mokestis. Prieš pirkdamas automobilį, žmogus pagalvos ne tik apie jo spalvą, išvaizdą, bet ir apie tai, ar tai nebus tas modelis, už kurio keliamą taršą reikės mokėti ir jį registruojant, ir kasmet ateityje. Aplinkosauginio aspekto įvedimas yra svarbus elementas“, – teigė aplinkosaugininkas Liutauras Stoškus, pridurdamas, kad dabar taikomas registracijos mokestis yra žemas ir neskatinantis rinktis mažiau taršių transporto priemonių.

 
Smogs gyvenantiems regionuose
Vis dėlto Aplinkos ministerijos siūlomam projektui pritaria ne visi. Seimo Valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovas, buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika mano, kad labiausiai naujas taršos mokestis smogs regionuose gyvenantiems žmonėms.

„Turbūt didžiausias smūgis bus regionų žmonėms, kurie naudoja automobilį nuvykti į darbo vietą, nuvežti vaikus į mokyklą ar darželį. Todėl didžiausias iššūkis turbūt bus ten, kur nėra viešojo transporto. Žinant popandeminę situaciją, kuomet viešojo transporto tinklai yra išlikę tik didžiuosiuose miestuose, daugumai Lietuvos gyventojų tai bus didelis iššūkis“, – sako Seimo Valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovas, buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

 
Buvusiam aplinkos ministrui kliūva ir tai, kad surinktas taršos mokestis keliaus tiesiai į valstybės biudžetą.
Tiesa, kaip numatoma Aplinkos ministerijos siūlomo taršos mokesčio įstatymo projekte, surinktos lėšos būtų naudojamos finansuoti savivaldybių įgyvendinamoms Darnaus judumo fondo priemonėms. Už iš mokesčio numatomas gauti fondo įplaukas, kurios 2023–2030 m. sudarytų 1 milijardą eurų, numatoma įsigyti mažiau aplinką teršiančius elektra varomus autobusus, taip pat tiesti dviračių takus.
 
„Pirmiausia turėjo būti pristatyta to fondo konstrukcija ir kaip tie pinigai bus naudojami siekiant ambicingų tikslų. (...) Regionuose dviračių takai nėra sprendimo būdas žmonėms nuvažiuoti į darbą. Tai daugiau laisvalaikio galimybė ar galimybė po darbo vykti į renginius arba tiesiog daugiau judėti be automobilio. Tačiau neatkreiptas dėmesys į būtinuosius žmonių poreikius, kai reikia nuvykti į darbą ar nuvežti vaikus į mokyklą, o tuomet be automobilio dažnai neapsieinama“, – teigė K.Mažeika.
 
Buvęs aplinkos ministras „nesąžiningomis prieš aplinką, kurią norime apsaugoti“ laiko ir tam tikroms grupėms numatomas taikyti mokestines lengvatas.  
Kasmetinio transporto priemonės naudojimo mokesčio galimą poveikį regionų gyventojams atsargiai vertina ir aplinkosaugininkas L.Stoškus.
 
„Metinis mokestis reiškia, kad verčiame ieškoti alternatyvų visus be išimties – net ir tuos, kurie jų neturi. Visų pirma kalbu apie žmones, kurie gyvena rajonuose ir neturi galimybių viešuoju transportu nuvažiuoti į darbo vietą ar nuvežti vaikus į būrelius. Jie priversti naudotis asmeniniu transportu. Be to, kaimo, rajono keliai reikalauja kiek kitokio pravažumo automobilių. Todėl automobilis ten automatiškai tampa kasdieniu išgyvenimo įrankiu, o tam tikri jo parametrai yra būtini“, – teigia aplinkosaugininkas, įsitikinęs, jog taršos mokestis turėtų būti labiau orientuotas į daugiau alternatyvų turinčius miestų gyventojus, o vietoje kasmetinio mokesčio labiau reikėtų „gero ir stipraus registracijos mokesčio“.
 
Alternatyvų už tą pačią kainą yra?
L.S. kalbinti ekspertai, nors ir teigiamai vertindami taršos mokesčio projektą, sutiko, kad taisytinų dalykų yra. SEB banko ekonomistas T.Povilauskas svarsto, kad norint sumažinti mokesčio naštą dyzelinius automobilius turintiems namų ūkiams, būtų galima diferencijuoti koeficientus.
 
„Galbūt tas koeficientas gali būti didesnis naujai įsigyjamiems pirmą kartą Lietuvoje registruojamiems dyzeliniams automobiliams ir mažesnis taikant metinį naudotojo mokestį, nes naudotojas jau nebeturi alternatyvos. Jeigu jis turi dyzelinį automobilį ir jam jo reikia, situacija tampa sudėtingesnė“, – sako ekonomistas, kartu prognozuodamas, jog įvedus mokestį Lietuvoje smarkiai kristų taršių dyzelinių automobilių kainos.
 
Aplinkosaugininkas L.Stoškus mano, kad būtų galima dar labiau išplėsti lengvatines grupes, metinį taršos mokestį susiejant su vairuotojo registracijos vieta. Taip „socialiai jautriausiuose“ regionuose gyvenantiems automobilių savininkams būtų galima kurį laiką taikyti mažesnį mokesti arba išvis jo netaikyti.
 
Vis dėlto, pasak T. Povilausko, remiantis atliktais skaičiavimais, už sąlyginai nedidelę kainą net ir negalintys išsiversti be automobilio rinkoje gali rasti mažiau taršias transporto priemones: „Už tris penkis tūkstančius eurų galima atrasti nemažai mažiau taršių automobilių. Aišku, gal jų modeliai ir ne tokie geidžiami gyventojų, bet iš esmės alternatyvų net minėtame kainų rėžyje, kur išmetamas anglies dioksidas būtų mažesnis nei 130 gramų, tikrai yra.“

---

Faktai
Pagal Aplinkos ministerijos siūlomus Motorinių transporto priemonių registracijos įstatymo pakeitimus, automobiliams taikomas taršos mokestis susidėtų iš dviejų dalių – vienkartinio registracijos ir kasmetinio naudotojo mokesčių. Keistųsi ir paties įstatymo pavadinimas – jis taptų Motorinių transporto priemonių taršos mokesčio įstatymu. Seimui patvirtinus, nauja tvarka įsigaliotų nuo 2023-ųjų.
 
Abu mokesčiai būtų apskaičiuojami, taikant formulę, parengtą pagal du automobilių techninius parametrus – kuro naudojimo efektyvumą (kiek gramų anglies dioksido emisijų išskiriama viename kilometre) ir oro taršos koeficientą (nustatomą pagal EURO standartą).
 
Skirtingai nuo dabar galiojančios tvarkos, registracijos mokestis būtų taikomas tik vieną kartą – pirmą kartą registruojant į Lietuvą įvežamus automobilius (dabar registracijos mokestį reikia mokėti ir tuomet, kai keičiasi transporto priemonės valdytojas).
 
Mokesčių pakeitimai galiotų tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims priklausantiems lengviesiems automobiliams.
 
Priėmus Aplinkos ministerijos siūlomus pakeitimus, pagal 2020-aisiais į Lietuvą įvažiavusių automobilių srautą, beveik trečdaliui transporto priemonių savininkų registracijos mokesčio mokėti netektų. Likę turėtų sumokėti 130–700 Eur, o už pačias taršiausias transporto priemones ir daugiau.    
 
Naudotojo mokesčio kasmet nereikėtų mokėti ketvirtadaliui automobilių savininkų. Likę turėtų sumokėti 30–200 Eur, o už pačias taršiausias transporto priemones ir daugiau.
Nuo mokesčio būtų atleidžiami elektra varomų motorinių transporto priemonių, taip pat automobilių pritaikytų neįgaliųjų vežimėliui arba turinčių rankinį valdymą savininkai. 
 
50 proc. mokestinės lengvatos būtų taikomos daugiavaikėms bei neįgalius vaikus auginančioms šeimoms, taip pat vyresniems nei 65 metų vairuotojams (pastarajai grupei – iki 2027-ųjų pradžios).
Iki 2024 m. pabaigos būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis visiems vairuotojams, kurie automobilį įsigijo iki 2020 m. liepos 1 d. Jiems būtų taikoma 50 proc. naudotojo mokesčio lengvata (iki 2025-ųjų pradžios).
 
Nuo 2023-ųjų pradžios už važinėjimą pagrindinėmis automagistralėmis naujas apmokestinimas įsigalios ir sunkiasvorėms transporto priemonėms (autobusams, vilkikams ir kt.).

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!