Pajuokauti apie ginklą galima

„Kasmet pacientai tampa vis piktesni, reiklesni, agresyvesni ir vis dažniau kyla konfliktinės situacijos bei atsiranda įtampa tarp personalo, ligonių bei jų artimųjų. Kiekvienas pacientas, patekęs į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, tikisi gauti kokybišką paslaugą, kuri būtų suteikta greitai, ir kad jis būtų paguldytas į ligoninę. Ne naujiena, kad joje nėra pakankamai vietų ir visi norintieji, kaip bebūtų gaila, tiesiog negali būti paguldomi“, - sako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Priėmimo–skubios pagalbos skyriaus vyr. slaugytoja, slaugos administratorė Kristina Možeiko, šių metų gegužę apdovanota Nusipelniusio slaugytojo garbės ženklu.
 
Prieš trisdešimt penkerius metus pradėjusi profesinę veiklą, ji prisimena, jog pacientai anksčiau būdavo geranoriški ir nekonfliktiški. Teisina, jog šiandien juos, matyt, veikia socialinė, ekonominė įtampa. Be kita ko, pikti, nekantrūs, netolerantiški būna ne tik pacientai, bet ir jų artimieji ar lydintys asmenys.
Kaip pajuokaujama, slaugytojai greitai su savimi nešis ne tik švirkštą, bet ir savigynai skirtą ginklą.
 
„Aišku, pajuokauti apie pistoletą galima, bet su ginklais tegu dirba atitinkamos tarnybos. Slaugytojos geriausias ginklas - blaivus protas, dėmesys, rūpestingumas, užuojauta pacientui, kantrybė, šypsena veide - tai visos tos savybės, kurios padeda išvengti konfliktinių situacijų arba jas išspręsti. Kai šie „ginklai“ nepadeda ir pacientai tampa nevaldomi bei agresyvūs, kviečiama ligoninės apsauga arba policija“, - sako K.Možeiko.
 
Sulaužė nosį
Panašia patirtimi gali pasidalinti ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje dirbanti Aurelija Alčauskienė. 
„Su smurtu susidurdavau, jeigu ne kiekvieną, tai bent kas antrą budėjimą.
Buvo skaudu matyti kolegę, kuriai darbo metu buvo sulaužyta nosis, kita tiesiog be sąmonės krito šalia lovos, kai pacientas, kuriam norėjo pamatuoti spaudimą, ją sužeidė.
Man pačiai teko bėgti nuo alkoholinės psichozės ištikto paciento, kuris nors ir buvo lūžusios abi kojos, sugebėjo nejusdamas skausmo mane vytis“, - prisimena A.Alčauskienė.
 
Anot jos, sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys Skubios pagalbos skyriuose, turi didesnę riziką patirti smurtą, kadangi jiems tenka dirbti ir su psichikos ligomis sergančiais, dažnai ūmios būsenos dėl ligos pacientais bei nuo narkotikų ir alkoholio apsvaigusiais asmenimis.
„Lietuvoje nėra blaivyklų, tačiau šią funkciją vis tiek turi kas nors atlikti. Greitoji neturi ką daryti su žmogumi, kuris, atrodo, tik prigulė gatvėje. Veža jį į Skubios pagalbos skyrių. Ten jiems yra teikiama apnakvyndinimo paslauga. Dažnai noras padėti sukelia agresiją: „Kodėl jūs mane čia laikote, kodėl nepaleidžiate? Dabar tuoj visi gausite!“ Štai prieš porą dienų į vieną mūsų gydytojų buvo sviesta kėdė.
 
Mūsų apsaugos postas yra šalia pacientų palatų, į kurias guldome dažniau į agresiją linkusius, nuo alkoholio ar narkotikų apsvaigusius asmenis. Pavyzdžiui, gaivini žmogų, kuris būna atvežtas detoksikuoti. Jam suleidi priešnuodį. Žmogus prabunda ir pradeda plūstis: „Ką jūs čia padarėte, aš tiek vargo įdėjau, kad tai dozei sukrapstyčiau, o jūs man visą „kaifą“ numušėte“, - pasakoja A.Alčauskienė, kuri apie slaugytojų patiriamą smurtą parašiusi mokslinį darbą.
 
Įdomu, ar ta slaugytoja, kuriai pacientas sulaužė nosį, tebedirba skyriuje? „Ji tebedirba ir sako, kad šis įvykis joje pažadino budrumą. Kai mes kalbėjomės, ji paklausė: „O ką aš padariau galbūt ne taip, kad jis man įspyrė?“
„Mes kartais juokaujame: jei pareigūną įžeidžia, apspardo, gresia bausmė. Mediką gali apspardyti, apspjaudyti, išvadinti necenzūriniais žodžiais, ir nieko nebus.
Teisiškai mes esame niekas. Po įvykių darbe slaugytojos gauna ir nedarbingumo pažymėjimus. Viena slaugytoja, kai buvo sumušta paciento, kreipėsi į teismą. Tačiau šis nusprendė, kad per maža žala padaryta fizinei sveikatai ir smurtautojas liko nenubaustas“, - prisimena Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vyr. slaugytoja, slaugos administratorė Liana Mitkienė.
 
Į pagalbą atskuba vyrukai

Didžiosiose ligoninėse gelbsti tai, jog šalia gydytojų sukasi ir apsaugos darbuotojai, kurie tramdo agresyviai nusiteikusius pacientus bei jų artimuosius. Tik klausimas – per kiek laiko apsaugininkas sugebės atbėgti ir atplėšti nuo mediko įsismarkavusį smurtautoją? Todėl į pagalbą kolegėms skuba vyriškoji personalo dalis: gydytojai, karo paramedikai, rezidentai. O dar geriau, jeigu skyriuje dirba vyriškos lyties slaugytojas, kurių yra tikrai nedaug.
 
„Nežinau, ar šiame darbe privalumas būti vyru, ar ne. Mano tikslas buvo medicina. Aš norėjau dirbti su žmonėmis, išbandyti naują sritį, todėl pasirinkau slaugą. Žmonės įvairiai reaguoja į slaugytoją vyrą. Vienas pacientas ir necenzūrinius žodžius prie manęs vartoja. Jis nebijo. Galvoja, kad vyras slaugytojas vos ne kaip draugelis“, - pasakoja slaugytojo profesiją pasirinkęs 23 metų Ernestas Žuvininkas.
Jeigu pacientas lenda muštis, kaip tuomet elgtis?
 
„Pirmiausia bandytum jį kontroliuoti, sustabdyti, pavyzdžiui, sulaikyčiau rankas. Atgal duoti tikrai negalima. Reikia adekvačiai vertinti situaciją. Pacientai būna patyrę traumas, paskui atsigauna ir nieko nebepamena.
Yra buvę, kad slaugytojos prašo: Ernestai, ateik padėti, negalime suvaldyti dieduko. Kartą su sanitare tvarkėme pacientę, kuri staiga užsimojo suduoti ranka. Aš spėjau sureaguoti, užkišau savąją ranką ir sanitarė išvengė smūgio, tai yra negavo į nosį“, - pasakoja Ortopedijos traumatologijos skyriuje dirbantis slaugytojas.
 
Reikia kalbėtis
„Pas mus nėra tokių ligonių, dėl kurių mums reikėtų apsaugos, nes dauguma jų yra nevaikštantys ir sunkiai sergantys. Mūsų pacientai dažniausiai yra senyvo amžiaus. Jauni pas mus atvyksta arba dėl onkologinių ligų, arba patyrę politraumas“, - sako Vilkpėdės ligoninės vyriausioji slaugos administratorė Liubovė Pozniak.
Kaip elgiamasi, jeigu pastebima, kad pacientas darosi piktas ir agresyvus?
 
„Reikia ramiai kalbėti, nekelti tono, aiškiai paklausti, kas atsitiko, ko jūs norėtumėte, gal reikalinga pagalba, gal turite pageidavimų. Mūsų ligoninėje dirba medicinos psichologė, konsultuoja gydytoja psichiatrė. Būna tokių pacientų, kurie gali patys save sužaloti. Jeigu bendrosios praktikos slaugytoja negali nuraminti paciento, kviečiamas gydytojas, kuris sprendžia dėl tolesnio gydymo“, - pasakoja L.Pozniak.

---

Tarp kitko
2008 m. dešimtyje Europos šalių atlikus tyrimą ir apklausus daugiau nei 39 tūkst. slaugytojų, paaiškėjo, jog net 22 proc. apklaustųjų dažnai patiria smurtą iš pacientų bei jų artimųjų.