Sąsaja su Ukraina
Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, 23-ejų metų Justin Huang, kuris neseniai baigė studijas Taivane, teigia, kad naujienos jį sukaustė. Vaikinas nuolat skaito pranešimais apie ukrainiečius, prisijungusius prie kariuomenės, ir žiūri vaizdo įrašus apie sugriautus Ukrainos miestus. Jį itin pykdo Rusijos įžūlus pasaulinių normų nepaisymas.
 
Tačiau J.Huang ir kitus taivaniečius labiausiai jaudina tai, kad įvykiai gali kartotis ir jo šalyje. Savarankiška salos demokratija seniai susidūrė su grėsme, kad ją suvalgys Kinijos komunistų partija, kuri jau kurį laiką žada tai padaryti jėga. Taivaniečiams stebint Rusijos karių įsiveržimą į Ukrainą didėja jų nerimas dėl salos ateities.
 
„Šių naujienų skaitymas traumuoja emociškai“, – pripažįsta J.Huang. Sujaudintas pasaulio solidarumo jis ir dar maždaug 200 žmonių protestavo prie Rusijos de facto ambasados Taipėjuje. Vaikinas baiminasi, kad invazija į Ukrainą gali būti pasaulio tvarkos „lūžio taškas“, pradedantis naują erą, kurioje autokratai gali veikti nebaudžiami.
 
Taivano paralelės su Ukraina – akivaizdžios saloje gyvenantiems žmonėms. Šalis kaip ir Ukraina ilgą laiką gyvena didelės bei valdingos kaimynės šešėlyje. Tiek Kinijos lyderis Xi Jinping, tiek Rusijos prezidentas putinas apeliavo į nacionalistinius istorinius pasakojimus, kad pateisintų dabartines teritorines pretenzijas. Xi Jinping pastaraisiais metais sugriežtino perspėjimus Taivanui nesiekti formalios nepriklausomybės nuo Kinijos, panašiai kaip putinas grasino nubausti Ukrainą, jei ji sieks stiprinti saugumo ryšius su Vakarais, pavyzdžiui, prisijungdama prie NATO.
 
Aptaria įvairius scenarijus
Karas Ukrainoje Taivane vėl įžiebė diskusijas apie karinio pasirengimo lygį ir tai, ar JAV yra įsipareigojusi ginti salą. Juk šalis tam tikru mastu labiau pažeidžiama, nes dauguma valstybių nepripažįsta jos kaip suverenios tautos.
 
Ištisas dienas visuomenėje skamba šūkis: „Šiandien Ukraina, rytoj – Taivanas!“ Naujienų ir pokalbių laidose kai kurie ekspertai teigia, kad Pekinas gali pasinaudoti išsiblaškiusiomis vakarų valstybėmis, kad padidintų spaudimą Taivanui. Kiti reiškia susirūpinimą, jog silpnas Vakarų atsakas į Rusijos invaziją gali paskatinti Kinijos vadovybę imtis veiksmų. Dar kiti sako, kad tokios kalbos tik sukelia nereikalingą nerimą.
 
Nepriklausomai nuo galimo rezultato, daugelis gyventojų mano, jog reikia labiau pasitikėti savimi. 59-erių metų gydytojas Charlie Ma iš Taipėjaus, teigia, kad Vakarų atsisakymas siųsti karius padėti ukrainiečiams kovoti su Rusija privertė jį manyti, jog Taivanas negali pasikliauti kitų šalių gynyba. Jei Kinija įsiveržtų į Taivaną, sako jis, savanoriškai dirbtų karo mediku. „Nepasikliaukite kitais – tai Ukrainos pamoka mums“, – įspėja jis.
 
Nors šiuo metu Pekinas reguliariai siunčia karo lėktuvus į Taivaną, nėra jokių ženklų, kad salos ataka būtų neišvengiama. Tačiau C.Ma bijo, jog netyčinė avarija ar karinių lėktuvų susidūrimas gali išprovokuoti karinius veiksmus.
Imdamasi saugumo priemonių, Taivano prezidentė Tsai Ing-wen įsakė salos ginkluotosioms pajėgoms ir saugumui sustiprinti stebėjimą ir gynybą. Šiuo veiksmu ji siekia nuraminti įsiaudrinusią visuomenę.
 
Prezidentei šalies palyginimas su Ukraina padeda atkreipti pasaulio dėmesį į Taivano nerimą dėl didėjančios Pekino agresijos. „Visi matome kaip Ukrainos žmonės susirenka kovoti prieš galingos šalies invaziją“, – kalbėjo T.Ing-wen ceremonijoje, skirtoje paminėti vieną skaudžiausių valstybės istorijos įvykių: 1947 m. Taivane vykusį liaudies sukilimą, kurį numalšino nacionalistų kariai, nužudę dešimtis tūkstančių žmonių.
 
Siūloma susibendrauti su Kinija
Kiti taivaniečiai prakalbo apie priešingą Rusijos invazijos žinią teigdami, jog galingųjų valstybių nervai neturėtų būti tampomi. Jie siūlo, kad užuot pasikliovusi JAV vyriausybė turėtų stengtis pagerinti santykius su Pekinu, idant būtų išvengta karo.
 
58-erių pensininkei Tu Dong-siang karas Ukrainoje priminė vaikystę Matsu salose. Tai – Taivano valdoma salų grandinė netoli Kinijos pakrantės, kurią iki aštuntojo dešimtmečio dažnai apšaudydavo žemyninės dalies kariai. T.Dong-siang prisimena jaunystės siaubą, kurį dažnai patirdavo, kai su šeima bėgdavo slėptis į vietinę slėptuvę nuo bombų. „Mes žinome, koks gali būti baisus karas“, – sako moteris, kuri šiuo metu gyvena Taipėjuje. - Manau, kad Ukrainai ir Taivanui svarbiausia turėti galimybę gyventi.“
 
Ir nors pastaraisiais metais santykiai tarp Taivano ir Kinijos pablogėjo, kai kurie žmonės vis dar palaiko tvirtus ryšius su žemyne dalimi, todėl mintis apie karą jiems nesuvokiama. T.Dong-siang 26-erių sūnus Rick Hsieh, neseniai baigęs karinę tarnybą, kuri privaloma visiems Taivano vyrams, teigia, jog visiškai nenori kariauti su Kinija. Skirtingai nei daugelis jo bendraamžių, jis jaučia giminingumą žemynui, kur vis dar gyvena nemaža dalis jo giminaičių. Vaikinas net palaiko susivienijimo idėją. „Suprantu, kad bus ribojama žodžio laisvė, bet nemanau, kad prisijungimas prie Kinijos būtų bloga idėja“, – sako vyras.
 
Tiesa, daugeliui taivaniečių karas Ukrainoje tik sustiprino salos demokratinių vertybių puoselėjimą. Demonstrantai gatvėse drąsiai kelia plakatus su palaikymo žodžiais ukrainiečiams, o legendinis Taipėjaus dangoraižis nušvito mėlyna ir geltona spalvomis.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!