Matomi ir nematomi talonai

Kai kurioms gydymo paslaugoms pacientai negali užsiregistruoti elektroninėje registracijos sistemoje, nors gydymo įstaigoje šios paslaugos ir teikiamos. Seimo narė Ieva Pakarklytė atkreipė dėmesį, kad tokių paslaugų Lietuvos gydymo įstaigose – net 41 proc.
 
Tai atskleidžia ir Išankstinė pacientų registracijos (IPR) sistema – jos švieslentė informuoja, koks kiekis registracijos talonėlių matomi tik specialistams. „Vadinasi, pacientai pas juos registruotis negali“, – kalbėjo I.Pakarklytė, turėdama omenyje, kad tai neleidžia mažinti eilių.
 
Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas sako, kad IPR įrankis naudojamas ne tik, kad suteiktų galimybę pacientams registruotis online, bet kad ir atvertų duomenis apie eiles. „Suprasdami, jog gydymo įstaigos turi pasilikti laikų skubiems atvejams, reikalaujame, kad atvertų visus laikus sistemai, bet pacientams – ne visus“, – pabrėžė viceministras.
 
Padėtis atskirose savivaldybėse

Panagrinėjome, kiek laikų gydymo įstaigos atveria pacientams skirtingose savivaldybėse. Vienu metu vasario mėnesį Vilniaus mieste tik specialistams buvo skirta 46,3 proc. talonų (daugiau nei šalies vidurkis), o Kauno mieste jų būta gerokai mažiau – 25 proc. Tačiau po poros savaičių Kaunas jau apsilygino su Vilniumi.
 
Mažesniuose miestuose ir rajonuose skirtumai dar didesni. Pavyzdžiui, Alytaus mieste net 64,6 proc. talonų buvo matomi tik specialistams, Biržų rajone tokių talonų buvo dar daugiau – 71,1 proc. Šie skaičiai liko panašūs ir vėliau.
 
Kai kuriuose kituose rajonuose situacija atvirkštinė – diduma talonų matomi gyventojams. Pavyzdžiui, Anykščių rajone specialistams matomi tik 7,6 proc., Šakių – 7,3 proc. talonų, o po poros savaičių pastarajame rajone šis skaičius krito iki vieno procento. Tiesa, Anykščiuose po šio laiko specialistams buvo matoma jau daugiau – apie 18 proc. talonų. Rekordus muša Akmenė, kurios sveikatos centre visi 100 proc. talonų buvo matomi gyventojams.
 
Visi į Akmenę!

„O kokia prasmė atverti laikus tik specialistams, kai pas mus eilių beveik nėra? – sako Naujosios Akmenės ligoninės-sveikatos centro direktorius Vaidas Smalinskas ir šypsosi, – važiuokit visi į Akmenę!“

 
„Čia ilgiau palūkėti reikia nebent pas kardiologus, neurologus, o pas kai kuriuos specialistus galima patekti vos ne tą pačią dieną. Dėl to laikus atvėrėme šimtu procentų pacientams, kad kuo daugiau registruotųsi“, – sako neseniai Akmenės gydymo įstaigai pradėjęs vadovauti buvęs Radviliškio ligoninės direktorius.
 
Jis sako, kad atvykęs čia maloniai nustebo radęs puikius specialistus ir gerą įrangą: „Mūsų konsultacinė poliklinika stipri. Protezuotis čia galima be eilės, rentgeną gauti – be eilės, akių gydytojo, traumatologo, chirurgo konsultacijas – be eilės... Mamografą turime, akių kompiuterinį tomografą turime, turime lazerį, kuriuo šaliname odos darinius.“
 
Biržų rajono savivaldybės poliklinikoje IPR švieslentė rodo, kad dauguma talonų matomi tik specialistams. Tačiau jos direktorius Lukas Kalninis teigė, kad tai – netiksli informacija. „Šiuo metu informatikai aiškinasi, dėl kokių priežasčių IPR atsispindi tokie duomenys, nes mes visus laikus atidengę pacientams“, – sakė direktorius ir pridūrė, kad registracija per IPR tarp biržiečių dar nėra populiari.
 
Atverti visus laikus – netikslinga

Kauno miesto poliklinikos (KMP) direktoriaus pavaduotojas medicinai Raimundas Micka sako, kad pacientų registravimo problemos per IPR Sveikatos apsaugos ministerijai yra žinomos, nes aptartos susirinkimų metu.
 
Tai visų pirma liečia rentgenologinius bei brangius instrumentinius tyrimus (kompiuterinę tomografiją, magnetinę rezonanso tomografiją), kuriems būtinas gydytojo siuntimas bei tam tikrų sąlygų užtikrinimas: galimos kontraindikacijos tyrimams, būtinybė atlikti kraujo tyrimus prieš atvykstant tyrimui. „Gan sudėtinga yra ir pačiam pacientui pasirinkti reikiamą tyrimą, kūno sritį vadovaujantis trumpu aprašymu elektroninėje sistemoje“, – pabrėžė R.Micka.
 
Todėl, anot jo, be medicininio personalo pagalbos užsiregistravęs pacientas, atvykęs į gydymo įstaigą, rizikuoja negauti paslaugos. Dėl ko būtų iššvaistytas paciento laikas, aparatūra patirtų prastovas, ilgėtų laukimo eilė kitiems.
Kita didelė grupė talonų, kurie sistemoje prieinami tik specialistams, – pakartotinės konsultacijos, kuomet pacientas grįžta pas gydytoją aptarti tyrimų rezultatų. „Statistiškai galima teigti, kad pas neurologus ar endokrinologus tokių pacientų būna apie penkiasdešimt procentų. Didelė dalis grįžtančių yra ir pas kardiologus, nefrologus, gastroenterologus, reumatologus, LOR gydytojus, nes detaliam būklės įvertinimui skiriami įvairūs instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai“, – vardijo R.Micka. 
 
KMP direktoriaus pavaduotojas medicinai apibendrino, kad siekiant kuo labiau patenkinti paciento lūkesčius, pakartotinai registruoja pats gydytojas specialistas, jei žino, kada bus aiškūs paskirtų tyrimų rezultatai arba šį veiksmą atlieka registratūra.
 
Ne viskas skaidru?

Tačiau kalbant apie vizitų laikų deklaravimą minimas ir dar vienas aspektas – esą kai kurie gydytojai gali tuo pačiu metu oficialiai dirbti vienoje vietoje, o realiai – kitoje. Tokią ydingą praktiką paminėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
 
Seimo narė Jurgita Sejonienė sako, kad apie tokius atvejus nėra girdėjusi, bet jei tai vyksta, nenormalu ir tai jau ne IPR problema. „Jei nesilaikoma fiksuotų darbo valandų, tai – elementarus Darbo kodekso pažeidimas“, – sako ji.
J.Sejonienė pažymi, kad išimtis yra budėjimai namuose, kai paslaugos reikia rečiau ar ją galima suteikti nuotoliu. Paprastai tai būna apibrėžta darbo sutartyje.
 
„Esu radiologė ir budėdama namuose aptarnaudavau nemažą dalį Lietuvos, nes mano darbas nereikalauja fizinio buvimo vienoje vietoje – gaunu vaizdus ir juos aprašiusi išsiunčiu atsakymą. Endoskopuotojo taip pat paprastai nereikia visą parą budinčio gydymo įstaigoje. Naktimis jo paslaugos retos, todėl budi namuose ir atvyksta pagal iškvietimą“, – aiškino J.Sejonienė.
 
Futbolinti nesąžininga

Labiau J.Sejonienė linkusi atkreipti dėmesį į tai, kai specialistai, dirbantys skirtingose įstaigose (valstybinėse ar privačiose), pacientą siunčia iš vienos į kitą sau pačiam.
 
„Pasitaiko tokių vadinamųjų futbolinimo atvejų, jų tikrai žinau, vertinu neigiamai ir laikau valstybės biudžeto apgaudinėjimu. Jei galima suteikti paslaugą vieno apsilankymo metu, tas ir turi būti padaryta, kad pacientui nereikėtų blaškytis per kelias įstaigas“, – neabejoja J.Sejonienė.
Anot jos, tai daroma siekiant elementarios finansinės naudos, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo būtų apmokama ne kai už vieną, o už dvi paslaugas.  
 
Tačiau Seimo narė pažymėjo, neturinti galvoje tokių atvejų, kaip siuntimai rašomi į aukštesnio lygio įstaigą ar tą, kur yra geresnės ištyrimo galimybės.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!