Sveikatinimu mokyklose dar nekvepia

Darius Čiūtelė
2019-12-06
Vaikų sveikata išlieka nemaloniu krislu akyje. Problemų apstu. Pusė šalies mokyklų ir darželių vaikų fiziniu aktyvumu nesirūpina, pedagogai kvalifikacijos nekelia, išliaupsinta sveiko maitinimo tvarka tapo akmeniu po kaklu tiek mažiesiems, tiek pačioms įstaigoms. Tai - tik dalis faktų, kuriuos atskleidė Valstybės kontrolės atliktas auditas.
Sveikatinimu mokyklose dar nekvepia
Valstybės kontrolė parodė, kad kone pusė ugdymo įstaigų apskritai nestebi, ar vaikai fiziškai aktyvūs.

Fiziniu aktyvumu nesirūpina
Nuolat dejuojama, kad vaikų sveikata blogėja – kompiuteris, telefonas ir jokio judėjimo. Rimto vaidmens imtis raginami darželiai ir mokyklos, bet sąlygos prastos. Dešimtadalis ugdymo įstaigų neturi savo sporto salės, ketvirtadalis verčiasi su bendra sporto ir aktų sale, kuri tik iš dalies tinka fiziniam ugdymui. Jeigu, regis, privalomas mokyklos atributas – nuosava sporto salė tebėra prabanga, tai ką jau kalbėti apie poilsio erdves. Vietos tinkamai atsipūsti vaikai vis dar neranda. Sąlygų sportuoti nėra, tad nenuostabu, kad ir simuliantų netrūksta. Beje nuo šių mokslo metų išnykę gydytojų atleidimai nuo pamokų dėl ligos atsisuka kitu galu. Išvengti kūno kultūros tapo kaip niekad lengva. „Visur yra mokinių, kurie kūno kultūros pamokas mėgsta, yra ir tokių, kurie sugeba patingėti. Dabar atsiradęs tėvų pateisinimas dėl ligos... Ar tai nebus meškos paslauga?
 
Kol kas tik stebim lankomumo rodiklius, dar sunku kalbėti apie pokytį, nes nėra jokios analizės. Bet plika akimi žvelgiant tikrai jaučiasi sumažėjimas. Kalbam su mokyklų direktoriais, bandysime tėvus įtikinti, kad nedarytų meškos paslaugos, nerašytų pateisinimų. Iki tol vaikas neturėdamas pažymų, rimtų ligų negalėjo išsisukti nuo sporto. Tuomet kūno kultūros pamokų aktyvumas buvo žymiai palankesnis nei yra dabar. Į tai telkiame dėmesį“, - susirūpinimą reiškė Molėtų miesto ir rajono ugdymo įstaigose dirbanti visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Dalia Burneikienė. Ministerija pamažu didina kūno kultūros pamokų skaičių iki trijų, bet kas iš to, jei jos nėra lankomos? Valstybės kontrolė parodė, kad kone pusė ugdymo įstaigų apskritai nestebi, ar vaikai fiziškai aktyvūs. Dėl mažo įstaigų dėmesio vaikai nemotyvuojami stiprinti sveikatą, nesuformuoja šių įpročių.

 
Valgiaraštis – gyva bėda
Ministerija sveiką mitybą deklaruoja kaip vieną prioritetinių tikslų, ministras spaudos konferencijose pozuoja su virtuvės šefais, o vaikai Aurelijaus Verygos vardą taria surauktais veidais. Audito rezultatai rodo, kad virėjų ir konditerių, dietologų kurtas valgiaraštis jaunimo skrandžiams sunkiai įtinka. Atnaujinta vaikų maitinimo tvarka sukėlė sunkumų daugiau kaip pusei ugdymo įstaigų. 2018–2019 mokslo metais įgyvendinant minėtą tvarką 59 proc. jų susidūrė su sunkumais: vienoms maisto gaminimo specialistų trūko mokymų ir buvo organizuoti ne laiku, kitoms nesuteikta dietologo konsultacijų.
 
Net trečdalyje ugdymo įstaigų sumažėjo besimaitinančių vaikų skaičius, o tai reiškia, kad nemažai jaunuolių mokyklinį maistą iškeitė. Penktadalyje įstaigų tėvai išreiškė pasipriešinimą į atžalų lėkštes patenkančio turinio pokyčiui. Akivaizdu, kad pakeistos receptūros nepakanka. Tam kad vaikai pamiltų sveikesnį maistą teks imtis papildomų priemonių. SAM pradeda kastis dar giliau. Ji nuo šių metų spalio mėnesio imasi organizuoti maisto gaminimo mokymų projektą. Tinkamai įgyvendinama maitinimo organizavimo tvarka ir kuo didesnis vaikų, valgančių ugdymo įstaigose, skaičius praktiniu pavyzdžiu prisidėtų prie sveikos mitybos įpročio formavimo.
 
Pedagogai nesitobulina
Jeigu pastebima, kad sveikatos ministerija bent imasi veiksmų, tai žodį „sportas“ prie savo pavadinimo jau beveik metus prisikabinusiai Švietimo ministerijai kliūva iš peties. Kaltinti pedagogų irgi nederėtų. Nors beveik visos mokyklos ir darželiai užsiėmimus apie sveiką mitybą įtraukia į mokymo programų turinį, tačiau vaikų sveikatos stiprinimas įtrauktas tik į retą kvalifikacijos kėlimo programą. Nėra ko stebėtis, kad ketvirtadalis aplankytų pedagogų per pastaruosius trejus metus nekėlė kvalifikacijos sveikatos stiprinimo tema.Belieka konstatuoti, kad užtikrinus pedagogų kvalifikacijos kėlimą, integravimo kokybė pagerėtų ir sveikos gyvensenos įpročiai būtų formuojami viso bendrojo ugdymo metu.
 
Galiausiai visuomenės sveikata besirūpinančių sveikatos biurų veikla išlieka nekoordinuota. Šiemet pirmą kartą nustatyti prioritetai 12 savivaldybių visuomenės sveikatos biurams, tarp jų yra ir sveikos mitybos įgūdžių formavimas bei fizinio aktyvumo skatinimas. Visgi Valstybės kontrolės teigimu matyti, kad šių biurų veiklos planuose keliami skirtingi tikslai, priemonės ir vertinimo kriterijai.


 
Komentaras
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Kęstutis Bartkevičius:

- Vaikų sveikatingumui būtina infrastruktūra. Nebūtini išblizginti stadionai, bet turi būti sąlygos, kurios paskatintų vaikus judėti. Kitas prioritetas, mano nuomone – subalansuotas ir sveikas maistas. Pastebėjau, kad geresnis maitinimas mokyklose, kuriose tiekėjas nėra privatininkas, paslauga nėra pirkta. Tada maistu džiaugiasi ir tėvai, ir vaikai. Į vaikų edukaciją sveikos gyvensenos klausimais turi įsitraukti ir tėvai.
Dabar pas mus skelbiamos įvairios tezės, sveikos gyvensenos gairės, lieka popieriuje. Pasakoma, kad mes rinkiminius pažadus išpildėm, „numetėm“ keletą projektų, programėlių. Tas valdiškas  požiūris rezultatų neduos. Priemonių, tiek finansinių, tiek žmogiškųjų išteklių prasme, tikslams pasiekti trūksta. Žinoma, kartais tai ne etato dydžio, bet specialisto motyvacijos klausimas. Pavyzdžiui, jei jis į vandens ąsotį įmes mėtos lapą ir lieps vaikams gerti – rezultato nebus. Bet jei su vaikais pasikalbės, pasidomės gal klasėje yra Mėta, gal pažįsta kažką tokiu vardu, tuomet vaikai gal suklus. Gers vandenį, o ne vaisvandenius.
 
Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis:

- Atsakingai susipažinome su Valstybės kontrolės išvadomis ir teikiamomis rekomendacijomis. Vos pradėję dirbti 2016 metų pabaigoje susidūrėme su nerimą keliančia situacija ugdymo įstaigose, kas susiję su vaikų mityba ir fiziniu aktyvumu. Kaip žinia, jau suformuotos ir ydingos sistemos nepakeisi per vieną dieną. Sveika gyvensena apskritai yra visuomenės sąmoningumo skatinimas, o ne tam tikrų formalių veiksmų inicijavimas. Šiandien jau padaryta nemažai, kad situacija keistųsi į gerąją pusę, mes einame teisinga linkme, tačiau tuos tikruosius rezultatus ir pokytį galėsime įvertinti po kelerių metų, kai sveikos gyvensenos principai taps kasdienybės dalimi mūsų vaikams.

Valstybinio audito ataskaita: Ar užtikrinamas vaikų sveikatos stiprinimas

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai
! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris