Maksimalūs terminai
Šalies vadovės pasirašytame įstatyme, kuris įsigalios nuo 2018 metų, numatyti maksimalūs terminai, per kuriuos pacientui turi būti suteiktos gydymo paslaugos. Juodu ant balto išdėstyta, jog draustiems pacientams nemokama paslauga pas šeimos gydytoją turės būti suteikiama per septynias dienas, pas gydytojus specialistus – ne ilgiau kaip per 30 dienų. Brangūs tyrimai turės būti atliekami per 30 dienų, o planinės operacijos – per 60 dienų.
Jeigu paslaugos nebus suteikiamos laiku, gydymo įstaigoms rimtai klius: už pavėluotas paslaugas bus apmokama proporcingai mažesniu įkainiu – nuo 20 iki 50 procentų.

Laikas sugaištamas tuščiai
Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras Juras Požela buvo susitikęs su „Lieknosios vyriausybės“ projekto atstovais, kurie pasidalijo vertinga patirtimi, kaip kitose šalyse yra tvarkomasi su sveikatos apsaugos sistemos problemomis. „Projekte daugiausiai akcentavome Didžiosios Britanijos patirtį, kur lieknosios vadybos principų taikymas viešajame sektoriuje yra privalomas. Pasaulyje yra atlikta daug tyrimų, kurie rodo, kad net aštuoniasdešimt procentų paciento laiko, praleisto gydymo įstaigose, yra nenaudingas. Didžioji Britanija turi Nacionalinės sveikatos sistemos inovacijų ir tobulinimo institutą, kuris atliko daug eksperimentų ir įrodė, kad gydyme ir netgi operacinėse galima taikyti lieknos vadybos metodus ir gauti naudą. Santariškių klinikose bandėme pagerinti (pagreitinti) vieno brangaus įrenginio naudojimą. Nustatyta, jog galima atlikti dvigubai daugiau tyrimų negu iki šiol“, - pasakoja Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos atstovas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentas dr. Modestas Gelbūda (nuotr.).

Suformuoja paciento kelionę
M.Gelbūda akcentuoja, jog eilės nėra vien sveikatos apsaugos sistemos bruožas. Tačiau gydymo įstaigose, kur pacientas priverstas ilgai trintis prie gydytojų kabineto, šios itin erzina sveikatos problemų turinčius asmenis.
„Pagrindinis dalykas – paciento kelionės suformavimas, kai kyla poreikis gauti medicinines paslaugas. Yra sudaromas savotiškas kelionės žemėlapis, kur pacientas kreipiasi ir kiek užtrunka laiko, kas jam suteikia paslaugas, per kiek laiko reikia užpildyti dokumentus, ar jis turi penkis ratus sukti po skirtingus ligoninės pastatus, ar jis turi dažnai kilti iš vieno aukšto į kitą. Visa tai yra išdėliojama ir tuomet kvestionuojama, kitaip sakant, vyksta proceso perkūrimas. Kas atsitinka? Pirmiausiai yra stengiamasi eliminuoti arba maksimaliai sutrumpinti visas veiklas, kurios pacientui neduoda naudos. Antras dalykas – stengiamasi tas paslaugas, kurias pacientui reikia suteikti, sudėlioti nuosekliai, pavyzdžiui, kabinetų eilės tvarka pagal gydymo logiką. Trečias dalykas – stengiamasi, kad naudą teikiančios paslaugos, ar tyrimų atlikimas, ar apžiūrėjimas, ar medicininės intervencijos, būtų kuo greičiau atliekamos“, - bendrais bruožais nupasakoja M.Gelbūda.