Seime toliau stumiamas Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas nenustoja kelti bangų. Jam oponuojantys ir dar pavasarį viešą peticiją pasirašę psichologai įsitikinę – įstatymas yra nepagrįstas ir žalingas tiek specialistams, tiek visuomenei. Jį priėmus psichologų dar labiau sumažėtų, o paslaugos, ypač regionuose, taptų neįperkamos.
Psichologų praktinės veiklos įstatymas laukiamas nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų. Jis numatytų psichologų veiklos licencijavimą, galintį užtikrinti psichologinių paslaugų teikimo visuomenei kokybę.
Užtikrintų paslaugų kokybę
Įstatymo iniciatorių tvirtinimu, Psichologų praktinės veiklos įstatymas laukiamas nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų. Jis numatytų psichologų veiklos licencijavimą, galintį užtikrinti psichologinių paslaugų teikimo visuomenei kokybę.
Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) prezidentės doc. dr. Neringos Grigutytės pastebėjimu, šiuo metu yra įstaigų, kur psichologais įdarbinami nepakankamą kvalifikaciją turintys asmenys arba atsakingi asmenys mano, kad teikti psichologinę pagalbą gali bet kas.
„Sveikatos apsaugos sistemoje apibrėžta, kad medicinos psichologu gali dirbti tik baigę klinikinę ar sveikatos psichologijos magistrantūrą. Tačiau, kaip nurodo SAM atsakingi asmenys, nesant įstatymo psichologai nėra priskiriami asmens sveikatos priežiūros specialistams, o klientams negalioja pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymas“, - aiškino pašnekovė
.jpg)
„Privačias paslaugas teikiančių psichologų nereglamentuoja joks įstatymas – atsidaryti psichologinės pagalbos kabinetą gali asmuo, net nebaigęs mokslų, jam nėra privalu domėtis naujausiomis psichologijos mokslo žiniomis ir nuolat kelti kvalifikaciją, taip pat laikytis psichologų profesinės etikos kodekso, jeigu jis ar ji nepriklauso jokiai profesinei draugijai, kuri turi tokį kodeksą“, – teigė Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė doc. dr. Neringa Grigutytė.
Pasak jos, dėl to įstatyme pateikiami keturi svarbiausi reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti 21 amžiaus psichologas: nustatytas vieningas Europoje psichologo išsilavinimas, psichologo darbas pirmus metus turi būti prižiūrimas toje srityje patirties turinčio psichologo, psichologas privalo laikytis profesinės etikos kodekso bei nuolat kelti savo kvalifikaciją.
Apribos prieinamumą
Nors įteisinant reglamentavimą neva siekiama apsisaugoti nuo vadinamųjų šarlatanų pagalbos, psichologo, partnerystės docento Šarūno Mačiulio teigimu, įstatymas kaip tik sudarytų sąlygas taip prisistatantiems specialistams rastis.
„Dauguma šalių, kurios anksčiau priėmė tokius griežtus įstatymus, dabar jų jau atsisako, nes buvo padaryta žala tiek psichologų bendruomenei, tiek visuomenei. Viena aišku, kad taip keliant kartelę paslaugų prieinamumas sumažėtų. Jau dabar jos yra sukoncentruotos trijuose didžiausiuose miestuose“, - įsitikinęs psichologas, partnerystės docentas Šarūnas Mačiulis.
„Priėmus įstatymą paslaugos nunyktų ir kaip tik atsirastų vadinamieji šarlatanai. Tiesiog vietoj psichologo specialistas bus priverstas pasivadinti psichoanalitiku ar psichoterapeutu. Verslo ar organizacijų psichologai niekur pasaulyje nėra licencijuoti, nes jie nedirba su klinikiniais atvejais. Savo ruožtu sveikatos ir klinikinių psichologų veikla yra griežtai reglamentuojama. Psichologų regionuose ir taip trūksta, kalbos apie įstatymą jau atbaido nuo stojimo mokytis šios profesijos. O juk esame pirmaujantys pagal savižudybių skaičių, tad taip tik dar labiau padidinsime atkirtį ir neaišku, kur žmonėms reikės kreiptis“, – kalbėjo tiek LPS, tiek Psichologų profesinei sąjungai priklausantis psichologas.
Siekia monopolizuoti
Anot jo, esminis dalykas tas, kad įstatymas niekuo nepagrįstas, nepasakyta, kokią problemą jis išspręs. „Tai, kad gaunama keliolika skundų per metus dėl psichologų veiklos, tai nėra kokie etikos pažeidimai. Ir dėl to dabar licencijuoti du tris tūkstančius psichologų, niekas iki galo jų ir nesuskaičiavo, turbūt būtų visiškai beprasmiška ir valstybės resursų švaistymas. Daug tos pačios LPS narių, psichologų profsąjunga, kitos asociacijos, bendruomenės įstatymo nepalaiko, peticiją pasirašė daugiau nei 850 psichologų ir psichologijos studentų, t.y. daugiau nei yra LPS narių. Iš viso pasirašiusių žmonių yra daugiau nei 1700. To nepaisydama R.Šalaševičiūtė buldozeriu stumia įstatymą“, – dėstė Š.Mačiulis.
Pašnekovas įžvelgė užprogramuotą nelygybę ir tam tikros psichologų grupės interesus. „LPS nori monopolizuoti licencijų išdavimą, bus privaloma mokėti narystės mokestį, o licencijos kaina siekia net šimtą eurų. LPS bus įpareigota organizuoti brangiai kainuojančias supervizijas, kurios bus privalomos, nors dabar visi psichologai magistrantūroje turi apie keturių šimtų valandų praktiką. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir STT aiškiai yra pasakę, kad įstatymas turi korupcinių prielaidų“, – tvirtino jis.
Priekaištus neigė
Oponentams LPS prezidentė siūlė įsiskaityti į įstatymą: „Aiškinama, kad visi psichologai priėmus įstatymą turės eiti 50 valandų supervizijų ir mokėti didžiulius pinigus, dėl ko sumažės psichologinių paslaugų prieinamumas. O jeigu pasigilintume, paaiškėja, kad įstatymo projekte numatyta, kad visi psichologai, kurie turi trijų ir daugiau metų darbo stažą (arba jį įgyja pereinamuoju laikotarpiu), gali iškart gauti licenciją ir dirbti kaip iki šiol.“
Reaguodama į prielaidą neva siekianti pasipelnyti, N.Grigutytė pabrėžė, kad LPS licencijuojančia institucija buvo pasirinkta kaip didžiausia psichologus vienijanti asociacija, turinti infrastruktūrą, kurios kūrimui nereikia papildomų lėšų.
„Kaip suprantu iš pasisakančiųjų prieš, būtų mažiau nesutarimo, jeigu už praktinės veiklos licenciją reikėtų mokėti ne pačiam psichologui, o tą naštą prisiimtų valstybė. Ir pirminiame registruotame įstatymo projekte buvo įtvirtinta būtent tokia nuostata. Tačiau, kadangi tai susiję ne tik su licencijos išdavimu, bet ir su psichologo darbo kokybės užtikrinimu, valstybė šią funkciją delegavo savivaldai, kas, mano galva, labai teigiamas poslinkis – patys psichologai rūpintųsi savo profesija. Pagal analogiją kitose profesijose steigiami rūmai – Advokatų rūmai, Odontologų rūmai, Mediatorių rūmai ir kt., kur visi paslaugas teikiantys tos srities specialistai privalo priklausyti jiems ir vadovautis konkrečiai profesijai keliamais reikalavimais, psichologų atveju – laikytis etikos kodekso ir nuolat kelti kvalifikaciją“, – aiškino ji.
N.Grigutytė paprieštaravo ir dėl įtarimų korupcija, tvirtindama, kad naujausioje antikrupcinio vertinimo išvadoje pateikta informacija leido Teisės ir teisėtvarkos komitetui konstatuoti, kad įstatymo projektui nebūdingos korupcijos apraiškos ir projektas gali būti pateiktas svarstymui Seime. Šiuo metu įstatymas buvo grąžintas tobulinti pagrindiniam komitetui.
Tarp kitko
Po praėjusią savaitę Seime vykusio įstatymo svarstymo jis buvo grąžintas tobulinti komitetui. Po balsavimo įstatymo iniciatorė savo ruožtu R.Šalaševičiūtė apgailestavo, kad „ne kartą ta pati grupė tiek pirmu atveju, tiek antru, kai įstatymai nueidavo iki svarstymo stadijos, būdavo sužlugdomi. Tai yra tam tikrų interesų kova. Aš labai apgailestauju, kad net čia sėdintis vienas iš psichologų pasidavė tiems, kuriems nerūpi psichologų veikla, nerūpi žmonių gerovė, o elgiasi taip, kaip mano, ko gero, reikalinga.“
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: