Finansiškai stipresni
 
Neseniai SAM baigė vertinti ir dalininkų posėdžio metu su savivaldybėmis patvirtino pavaldžių gydymo įstaigų ataskaitas. Pagrindines jose pastebėtas tendencijas su „Lietuvos sveikata“ sutiko aptarti viceministras A.Pečkauskas.
 
„Bendra žinutė, kad praėjusieji metai atrodo ramesni, įstaigos veikė stabiliau, finansinė situacija taip pat buvo geresnė“, – konstatavo viceministras.
 
Tai atsispindi ir algose. „Įstaigos, kurių dalininkai esame, sugebėjo su kaupu įgyvendinti ministro numatytus 8 procentus – visur matomas ne vienaženklis, o net dviženklis kilimas. 2024 metais darbo užmokestis už etatą gydytojams vidutiniškai didėja 19 procentų, slaugytojoms – 17“, – vardijo A.Pečkauskas.
 
Jis tvirtina: „Nepaisant viešos opinijos, kad viešajame sektoriuje uždirbama mažai, akivaizdu, kad esame vienas sparčiausiai didinančių darbo užmokestį sektorių.“
 
Grįžtantį stabilumą viceministras sieja su pasibaigusia COVID-19 pandemija. „Turbūt prisimenate, kad dar pernai Seimo Sveikatos reikalų komitete aktyviai keltas klausimas, kodėl tiek įstaigų metus baigė su neigiamu finansiniu rezultatu. O šiemet jis jau beveik visur teigiamas“, – pastebi A.Pečkauskas.
 
Problema, kuri yra visur
 
Natūralu, kad vertinant ataskaitas atskleidžiami ir iššūkiai. Ar jos pagilėjo? „Sunku pasakyti. Jei spręstume iš pastaruosius į besikreipusiųjų mane per trejus metus – jų daugiau. Bet su tuo keliauja ir atitinkami veiksmai iš mūsų pusės, – tvirtino A.Pečkauskas. – Šiuo klausimu turime dvi žinutes. Pirmoji, kad dabar mokslo metų pabaiga ir tuoj į sistemą įvažiuos daugiau nei 400 gydytojų bei daugiau nei 600 slaugytojų. Vadinasi, gydymo įstaigų vadovams geras laikas ieškoti žmonių. Antra žinutė, kad SAM jau tvirtina planą, skirtą žmogiškiesiems ištekliams į gydymo įstaigas pritraukti.“
 
Viceministras pastebėjo, kad šiemet įstaigos aktyviau dalyvavo universitetų karjeros mugėse. „Jei prieš tai jų būdavo iki dešimties, šiemet turėjome anšlagą. Vadinasi, pradedame pateikti save kaip patrauklų darbdavį ir normaliai žiūrėti į darbuotojų paiešką. O kas ieško, tas randa“, – neabejoja A.Pečkauskas.
 
Prasta vadyba
 
Pastaruoju metu vis dažniau tenka išgirsti apie nusidėvėjusios įrangos problemas SAM pavaldžiose ligoninėse. Imtis priemonių skatino ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Kas padaryta šiuo klausimu?
 
A.Pečkauskas pabrėžia, kad ne visada įrangos trikdžius lemia sisteminės problemos, kurias reikia spręsti SAM lygmeniu. „Kartais tai – prastos vadybos įstaigos viduje rezultatas, – tvirtina viceministras. – Supraskime, kad įrangos remontas yra sutartinis įsipareigojimas su gamintoju. Jei nėra sutarties, vadinasi, kas nors įstaigoje jos nepasirašė. Jei kas nors sugedo, tai yra gydymo įstaigoje vykdomos įrangos priežiūros klausimas.“
 
Planuoja lėšas įrangai
 
Viceministras įsitikinęs, kad didelė dalis gydymo įrangos, ypač nebrangios, turi būti įsigyjama ir prižiūrima įstaigos lėšomis, nes tai įskaičiuota į TLK apmokėjimą per paslaugų įkainius.
 
„Kita dalis – brangi įranga, neįskaičiuota į paslaugos balą, finansuojama per papildomus šaltinius iš ES, valstybės biudžeto“, – teigė viceministras.
Valstybės biudžeto lėšomis šiuo metu vyksta trečiasis rentgenų atnaujinimo programos etapas, kuriuo planuojama apie 8 mln. eurų skirti 50 C-lanko sistemų.
 
„Negana to, rengiame veiksmų planą ir kitai brangiai įrangai atnaujinti. Šiuo metu kalbamės su gydymo įstaigomis, aiškinamės, kiek ir kokios jos turime, kiek nusidėvėjusi. Planuojame rasti lėšų valstybės biudžete, – informavo A.Pečkauskas. – Bet tai nereiškia, kad pasnigs pinigais ir visi viską atsinaujins.“
 
Jis primena, kad ne tik infrastruktūrai, bet ir įrangai atkeliauja lėšos su sveikatos reforma iš ES struktūrinių fondų (apie 213 mln. eurų) ir Europos gaivinimo fondo (per 100 mln. eurų).
 
Vadovams kartelės nenuleis
 
Dėmesio sulaukė Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovo konkursas, kuomet nė vienas kandidatas neatitiko SAM reikalavimų. Ar kylant sunkumams rasti vadovą neketinama nuleisti reikalavimų?
 
„Reikalavimai sudėlioti aiškiai ir kandidatuojant jie turi būti atitinkami, – komentavo viceministras, o apie būsimas nuolaidas nekalbėjo. – Visų reikalavimų suma atskleidžia, kurie kandidatai gali vadovauti ketvirtai didžiausiai gydymo įstaigai Lietuvoje, kurie ne. Dabar skelbiame konkursą iš naujo ir tikimės, kad atsiras tinkamų šiai pozicijai žmonių.“
 
A.Pečkauskas pažymi, kad konkurso metu vertinami būsimo vadovo strateginio, vadybinio mąstymo gebėjimai, kaip gydymo įstaiga kurs vertę visuomenei, įskaitant skaidrumo reikalavimus, požiūrį į darbuotojus.
 
Kur pastangų pritrūko
 
Anot viceministro, tvirtinant ataskaitas išryškėjo, kad kai kuriose srityse įstaigoms „vis dar pritrūksta pastangų“. Viena jų – naudojimasis išankstine pacientų registracijos sistema, kita – dėmesys darbuotojų kvalifikacijai.
 
„Prieš porą metų ministro įsakymu įtvirtinta rekomendacija darbuotojų kvalifikacijai kelti skirti 0,35 procento nuo pajamų. Ne visoms įstaigoms pavyksta pasiekti šį rodiklį“, – sakė A.Pečkauskas. Visgi jis paminėjo, kad yra ir gerų pavyzdžių, kurie šį skaičių pasiekė ir lenkia, pavyzdžiui, Kauno klinikos.
 
Kaip žinoma, ministerija savo žinybon perėmė septynias regionines ligonines. Kaip sekasi dirbti su jomis? Ką pakeitė šis sprendimas?
 
Viceministras teigia, kad pirmasis didelis pokytis, jog šios įstaigos pradėjo dirbti pagal SAM standartą. „Tačiau didžiausias pasikeitimas, kad įstaigos ir savivaldybės nuo šiol nepaliekamos vienos. Kilus problemų, SAM specialistai iš visų jėgų stengiasi joms patalkinti, ar tai būtų susiję su srautų valdymais, įrangos gedimu ir panašiai“, – tvirtina A.Pečkauskas.
 
Naujų pajėgumų nereikia
 
Pabaigai įdomu pasiteirauti, kuo baigėsi žiemą kelta idėja steigti atskirą padalinį, kuris rūpintųsi SAM pavaldžių įstaigų reikalais. Ar nutilusios kalbos reiškia, kad šios minties atsisakyta? Viceministras patvirtino, jog poreikio kurti atskirą struktūrą kol kas nėra.
 
„SAM veikia Strateginės veiklos valdymo departamentas, kurio sudėtyje yra Sveikatos sistemos stebėjimo skyrius. Jame ne vienas ir ne du žmonės dirba su šiais procesais ir gydymo įstaigų stebėsena, – komentavo jis. – Esant reikalui kuriamos darbo grupės konkrečiai problemai spręsti. Jei matysime, kad tų žmonių, kuriuos turime, nepakanka pavaldžioms gydymo įstaigoms suvaldyti, tikrai rasime priemonių tam spręsti. Galime įkurti skyrių kiekvienai problemai, bet ar tai reiškia, kad padaugės žmonių? Tikrai ne.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!