Medikamentas išregistruotas
Seimo laikinoji grupė „Už žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugą nuo pradėjimo iki natūralios mirties“ su parlamentare Asta Kubiliene priešakyje kreipėsi raštu į sveikatos apsaugos ministrą A.Dulkį, prašydami pasiaiškinti, kuo gi remdamasis šis ketina įteisinti medikamentinį abortą.
 

„Laikinojoje Seimo narių grupėje diskutuojant šiuo klausimu mums užkliuvo tai, kad vaistai, kuriais norima atlikti abortą, yra neregistruoti mūsų rinkoje. Tad mes ir norime paklausti ministro, kodėl taip yra ir kodėl būtent jis skatina neregistruotų vaistų vartojimą“, – su „Lietuvos sveikata“ kalbėdama stebėjosi laikinosios grupės pirmininkė Asta Kubilienė, kuri su nekantrumu vis tikrina elektroninį paštą, galbūt jau atskriejo ministro laiškas su paaiškinimais.

 
Parlamentarė sako akyse nemačiusi galutinio ministerijos projekto, tiksliau – nėštumo nutraukimo paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašo, kuris jau turėtų būti suderintas. Tad nežino, kokios pataisos po derinimo buvo priimtos, o kurios visgi atkrito ir nebuvo įtrauktos į minėtą aprašą. Jos žiniomis, kalbama apie du medikamentinius preparatus, kurie nėra registruoti nei mūsų šalies, nei Europos Sąjungos vaistinių preparatų registre. Kaip pranešime nurodo A.Kubilienė, vienas nėštumo nutraukimui naudojamas preparatas (mifepristone) yra išregistruotas, nes trejus metus iš eilės nebuvo pateiktas Lietuvos rinkai, kaip to reikalauja Europos vaistų direktyva bei Farmacijos įstatymas. Tad šiuo metu Lietuvos rinkoje juo negali būti prekiaujama. Kitas preparatas, kaip nurodo laikinosios grupės pirmininkė, rinkai gali būti teikiamas kaip vardinis vaistas.
 
„Pirmiausiai, jeigu tai yra neregistruoti vaistai, ši procedūra jau negalima. Nemažai medikų kalba apie tai, jog po medikamentinio aborto yra daugybė komplikacijų. Tad šis įsakymas, manau, per ankstyvas. Reikėtų diskusijų su įvairiais medikais, ypač su gydytojais ginekologais. Tikriausiai nereikėtų pasikliauti vien vaistų kompanijomis. Man truputėlį keista, kad ir pačios vaistų kompanijos eina tiesiai, visiškai nesilaikydamos įstatymo projekto. Suprantu, kad tai – verslas, bet vis tiek yra tam tikros taisyklės.
 
Medikamentinio aborto paveikslas yra visai kitoks, negu kad jis piešiamas. Kiek žinau iš anotacijų, kraujavimo pavojus penkiolika kartų dažnesnis, po to gali pasireikšti didžiuliai skausmai ir panašiai. Tad pacientei turėtų būti suteikta visa informacija, kas jos laukia“, – sako A.Kubilienė.
 
Moterys negali ilgai laukti

„Lietuvoje toks vaistas nėra registruotas. Bet jis registruotas kai kuriose Europos šalyse: Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje, Švedijoje, Ispanijoje, Norvegijoje, Latvijoje, Graikijoje, Estijoje, Danijoje, Belgijoje, Austrijoje. Tad iš principo jis yra pripažintas Europos Sąjungoje. O Lietuvoje tokia tvarka, jeigu vaistas būna registruotas, bet per tam tikrą laiką jo neatveža, jis automatiškai išregistruojamas. Vadinasi, įmonė, kuri yra to vaisto gamintoja, tiesiog neturėjo Lietuvoje atstovų, galinčių deklaruoti arba parašyti priežastis, kodėl vaistas nebuvo atvežtas. Tad jį automatiškai išbraukė“, – paaiškina Vaistų gamintojų asociacijos valdybos pirmininkas Darius Sinkevičius.

 
Pasak jo, minėtas vaistinis preparatas Lietuvoje buvo užregistruotas dar 2013 m. liepos 11 d. Kadangi per trejus metus jo niekas neatvežė, 2016 m. liepos 22 d. jis buvo išregistruotas. D.Sinkevičius skaičiuoja: net ir pagreitinus reikiamas procedūras šis vaistas galėtų būti iš naujo priregistruojamas per septynis mėnesius, dar kiek užtruktų ir jo pagaminimo procesas. Tad geriausiu atveju, svarsto jis, medikamentas pas mus galėtų atsirasti per devynis mėnesius.
Visgi D.Sinkevičius nurodo kitą kelią, kaip toks vaistinis preparatas galėtų atsidurti kliento rankose. Tiesa, ir jis nėra toks greitas.
 
„Kol nėra registruotas, jis gali įvažiuoti kaip vardinis vaistinis preparatas. Gydytojas išrašo vardinio preparato receptą, tada vaistinė jį užsako ir galiausiai medikamentas klientui atvežamas. Tik žmogaus būklė yra tokia, kad jis nori nutraukti nėštumą, ir tai gali padaryti iki tam tikros ribos, tad ilgai negali laukti“, – sako D.Sinkevičius.
 
A.Kubilienė tokiam sprendimo būdui nepritaria. „Tokiu atveju ne vaisto gamintojas, o gydytojas prisiima atsakomybę. Akivaizdu, kad jei tektų atlyginti žalą, pasekmės medikams būtų ypač skausmingos. Ministras to akivaizdžiai neįvertino, kas dar kartą rodo jo ribotą kompetenciją ministerijos veiklos srityse“, – pranešime kritiką žeria parlamentarė.
 
Atsakomybė krenta ginekologams
„Negaliu sakyti, kad šis metodas yra saugus. Visų pirma neaišku, kaip gali suveikti pats medikamentas. Be to, gali prasidėti kraujavimas, kuris vis tiek reikalaus atitinkamo gydymo jį stabdant. Juolab kad minėtas vaistas nepatvirtintas mūsų rinkoje. Vėlgi galime sulaukti pačių įvairiausių komplikacijų, pasekmių ir galiausiai esamas nėštumas be mechaninio įsikišimo gali būti ir nenutrauktas. Bet galbūt jis geriau pasiteisins negu kad mechaninis nėštumo nutraukimas, kurio niekada nesu dariusi ir tuo labai džiaugiuosi“, – sako sostinės Centro poliklinikoje dirbanti gydytoja akušerė ginekologė Aldona Kevličienė.
 
Kadangi tokie medikamentai nėra registruoti rinkoje, medikė baiminasi, jog visa atsakomybė bei pasekmės galiausiai užgriūtų ginekologų pečius.
„Kokį vaistą berašytum, pavyzdžiui, kontraceptines tabletes. Jeigu šios netinka ir pasireiškia kokie nors šalutiniai poveikiai, pavyzdžiui, kraujavimas, galvos skausmai ir panašiai, atėjusi pacientė iš karto reiškia pretenzijas: ką išrašėte – man blogai. Išleisti įsakymą yra lengviausia, tačiau atsakomybė visada tenka gydytojui, ką jis bedarytų.
 
Mes, medikai, privalome vykdyti komandas: Sveikatos apsaugos ministerijos, ligonių kasų, įstaigos direktoriaus. Jau nekalbu apie tai, kad pacientas tau yra didžiausias direktorius. Dabar vyrauja požiūris, kad medikas yra niekinis, jis tik už viską, kas beatsitiktų, atsako“, – nuomonę išsako gydytoja akušerė ginekologė.
 

Priešingos pozicijos laikosi Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė gydytoja ginekologė Esmeralda Kuliešytė:
„Vaistų registravimas irgi priklauso Sveikatos apsaugos ministerijai. Tad jeigu jie ką nors daro, vadinasi, ir padarys.
Politikai šiek tiek stambesniais masteliais į viską žiūri: kad sveikatos apsauga būtų prieinama, kad šis metodas būtų pasiekiamas moterims. Ir jie nesigilina, kiek procentų nukraujuos nenukraujuos, tą daro medikai – jie už tai atsakingi.

Užsienyje trisdešimt metų šį metodą (medikamentiniu abortu – red.) taiko ir nemato problemų“.

---

 
P.S.
Laikinosios grupės parlamentarai sveikatos apsaugos ministrui A.Dulkiui uždavė tris konkrečius klausimus:
1. Kokiu teisiniu pagrindu vadovaudamasis sveikatos apsaugos ministras įteisino medikamentinį abortą, kai nei vienas iš nėštumui nutraukti naudojamų praparatų nėra registruotas (kaip jau minėta, „Mifepristone“ yra išregistruotas, „Cytotec“ rinkai teikiamas kaip vardinis preparatas)?
 
2. Ar ministras supranta, kad tokiu būdu įteisindamas medikamentinį nėštumo nutraukimą, kai nėra registruotų vaistinių preparatų nėštumui nutraukti, skatina neregistruotų vaistų vartojimą ir klaidina Lietuvos gyventojus dėl „Mifepristone“ vartojimo legitimumo?
 
3. Atsakomybė už vardinių preparatų naudojimą (mūsų atveju – „Cytotec“) tenka gydytojui (Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 72 dalis)? Ar tokia rizika Lietuvos medikų reputacija ir ekonomine gerove, jei tektų atlyginti kilusią žalą, yra, ministro manymu, pagrįsta?

---

 
Komentaras
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas:

- Gavome neoficialius, pusiau anoniminius skundus raštu ir dabar aiškinamės, kokia yra situacija su nėštumo nutraukimui skirtais medikamentais. Manau, kad šiuo klausimu buvo mažokai diskusijų su suinteresuotomis pusėmis. Komitete šio klausimo neaptarinėjome. Kitas dalykas, ar šiuo metu tai yra svarbiausia? Šis klausimas yra priešinantis visuomenę, priešinantis tam tikras visuomenės grupes, tad esant pirmai progai galbūt ir duosiu patarimą dar šiek tiek pagalvoti bei padiskutuoti, ar dabar laikas to imtis. Juolab kad šiuo metu vyksta įvairūs pertvarkos procesai ir svarstymai.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!