Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtą projektą, kriterijai bus taikomi pagal skubios pagalbos skyriaus tipą.
„Kriterijus nustatytas pagal tarptautines rekomendacijas, skubios medicinos ekspertų įžvalgas, (...) šias paslaugas teikiančių įstaigų analizę mūsų šalyje“, – Vyriausybės posėdyje sakė sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas.
 
„Reikia atkreipti dėmesį, kad čia kalbame tik apie aktyviąsias stacionarines paslaugas, ir tik apie tas, kurios apmokamos iš mokesčių mokėtojų pinigų – Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų“, – teigė ministras.
A ir B1 tipo skubios pagalbos skyriuose, kuriems priskiriami vieno profilio stacionarines gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose ir mažosiose rajono lygmens ligoninėse esantys skyriai, turės būti ne mažiau kaip 2 tūkst. skubios medicinos pagalbos atvejų per metus.
 
Tuo metu B tipo skyriuose, esančiuose antrines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose – 4 tūkst. atvejų, o C tipo, esančiuose tretines paslaugas teikiančiose įstaigose – 6 tūkst. atvejų.
Prieš tai siūlyta, kad C tipo įstaigoms kriterijus būtų 10 tūkst., tačiau SAM atsižvelgė į pastabas ir šią kartelę sumažino.
 
Taip pat numatyta, kad pagalbos atvejų dalis nakties metu – nuo 22 iki 6 val. – turėtų sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. visų skubiosios pagalbos atvejų, skubios medicinos pagalbos atvejų dalis savaitgaliais ir švenčių dienomis – ne mažiau kaip 10 procentų, o atvejų dalis, kai pacientą į ligoninę pristatė greitosios medicinos pagalbos darbuotojai – ne mažiau kaip 10 procentų per metus.
 
Šiems pakeitimams nepritarė privati sveikatos paslaugas teikianti įmonė „Kardiolita“, išsiuntusi raštus SAM ir Valstybinei ligonių kasai.
„Kardiolita“ teikia skubios medicinos paslaugas ir išskirtinai savo resursais jas nuosekliai didina, tačiau projekte siūlomos reikšmės yra sunkiai pasiekiamos“, – rašoma rašte.
 
Įstaigos teigimu, ilgą laiką skubios pagalbos paslaugos buvo teikiamos tik valstybinėse įstaigose, tad istoriškai susiformavo požiūris skubios pagalbos kreiptis tik į valstybines ligonines.
Anot „Kardiolitos“, turi būti nustatyti nediskriminaciniai principai, pagal kuriuos greitosios pagalbos tarnybos pasirenka įstaigas, į kurias vežti pacientus.
„Privačioms įstaigoms taikomi kiekybiniai rodikliai turi būti nustatyti, įvertinant jų patiriamus iššūkius šiuos rodiklius pasiekti ir neužkertant kelio joms teikti pacientams būtinas skubios medicinos paslaugas“, – teigia „Kardiolita“.
 
Ji siūlė C tipo įstaigoms taikyti ne 6 tūkst., o 4 tūkst. kriterijų. Ministrų kabinetas į šį siūlymą neatsižvelgė.
Prieš šį Vyriausybės sprendimą balsavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Iki galo nesuprantu, kodėl iš viso tą darome, nes mūsų Vyriausybės programoje buvo numatyta, kad sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas bus siejamas su kokybe ir pasiektais rezultatais, neatsižvelgus į nuosavybės formą“, – sakė ministrė.
„Man čia panašiau į ateinančios Vyriausybės programą“, – pridūrė ji.
 
Premjerė Ingrida Šimonytė nesutiko su kolege.
„Kaip tik nediskriminuojant ar neišskiriant pagal nuosavybės formą, jeigu tai yra tokio paties tipo sutartis su Valstybine ligonių kasa, tai tada ir reikalavimai taikomi analogiški“, – kalbėjo premjerė.
Reikalavimai gydymo įstaigoms bus pradėti taikyti nuo 2027 metų liepos 1-osios.