Seimo šokėjos – ant kelių
Dar daugiau aistrų ir komentarų sulaukė komiko bei visuomenininko Oleg Šurajev savaitgalį paskelbta nuotrauka. Joje Seimo krepšinio rinktinė (taip, yra ir tokia). Joje dabartinės daugumos bei opozicijos atstovai, šalia jų klūpi šokėjos.
 
Kas sugalvojo tokią kompoziciją, nežinia. Bet kilus šurmuliui socialdemokratas Gintaras Paluckas, kurio paskyroje ir pastebėta ši nuotrauka, ją pašalino. (Ne)retorinis klausimas: jeigu šokėjų vietoje būtų kolegės parlamentarės, ar pozavimo nuotraukai protokolas liktų toks pats? Ar jis atitinka XXI amžiaus normas ir vertybes?
 
„Toks pozavimas – viena sporto „tradicijų“, kurių vertėtų atsisakyti. Gaila, kad mūsų Seimo nariams šįkart taip neatrodė. Viliuosi, kad ateityje ne tik Seimo vyrai, bet ir krepšininkai profesionalai fotografams taip nebepozuos“, – socialiniame tinkle operatyviai sureagavo ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
 
Skaityti vyrų autorių – nedera?
Ir galop vyšnaitė ant torto – merginoms nedera ir negalima skaityti vyrų autorių tekstų, nes jie nuo pirmosios priebalsės, balsio ar skiemens virs melu. Taip, perskaitėte teisingai ir tai – ne citata iš kokio nors viduramžių vadovėlio ar šių dienų Afganistano. Tai dvyliktu šrifto punktu pažymėta taisyklė iš Lietuvos mokinių meninio skaitymo konkurso, kurį organizuoja Lietuvos mokinių ir neformaliojo švietimo centras.
 
Turbūt nė nereikia ir priminti, jog dėl daug amžių egzistavusios diskriminacijos lyties pagrindu dauguma senųjų autorių buvo vyrai. Visgi nuvilnijus pasipiktinimui bei virtualioms pašaipoms minimas centras atsiprašė. „Punktas nelogiškas ir diskriminuojantis, todėl bus pašalintas“, – socialiniame tinkle rašė Gediminas Beresnevičius, einantis Gabių ir talentingų vaikų ugdymo skyriaus vedėjo pareigas.

---

Interviu 
Lietuvos žmogaus teisių centro švietimo veiklų vadovė, žmogaus teisių edukatorė ir tyrėja Paulina Drėgvaitė.
 
- Ką jūs, kaip specialistė, matote ir įžvelgiate šioje nuotraukoje? (Seimo krepšinio komanda su klūpančiomis šokėjomis). Ką iš šios nuotraukos galima pasakyti, įskaityti tarp eilučių apie žmogaus teisių ir moterų lygybės tendencijas Lietuvoje?
- Turbūt visi sutarsime, kad vaizdas, regimas šioje nuotraukoje (stovintys Seimo nariai ir klūpinčios jaunos moterys, jų krepšinio komandą palaikančios šokėjos), yra nekoks, rodantis tam tikrą pagarbos stoką. Vietoje to, kad komanda ir šokėjos pozuotų vieni šalia kitų, moterys šioje nuotraukoje yra simboliškai laipteliu žemiau, tarsi puošmena. Tai – visuomenėje vyraujančių lyčių stereotipų, kuriuose tebėra moters grožio, puošiančio, skaidrinančio aplinką, atspindys, ką dažnai regime ir profesionalaus sporto varžybose, akcentuojant komandas palaikančių šokėjų grožį, o ne fizinį pasirengimą. Ilgalaikėje perspektyvoje, ypač vertinant nuotraukoje esančių vyrų statusą visuomenėje, akivaizdu, kokia neigiama žinutė apie lyčių vaidmenis siunčiama mergaitėms ir berniukams.
Išties, žvelgiant į šią nuotrauką bene apmaudžiausia yra dėl to, kad joje užfiksuotiems Seimo nariams neužkliuvo toks sustatymas – tai parodo, kokie normalizuoti yra lyčių stereotipai mūsų gretose.
 
- Kaip vertinate, jog įmonėse vis dar pasitaiko kreipinių „mergaitės“ kalbant apie kolegę prie klientų: „mergaitės tuoj paruoš kavos“ ar „mergaitės parengs ir atsiųs dokumentus“?
- Su tokiais kreipiniais ir situacijomis tenka susidurti kone kiekvienoje organizacijoje, kurią yra tekę konsultuoti – manau, dauguma moterų, permąstę darbines patirtis, tikrai taip pat atrastų tokių momentų. Todėl galime teigti, kad mūsų darbo kultūroje tai yra ganėtinai normalizuotas reiškinys.
Visgi, jis turi ilgalaikių neigiamų pasekmių, prisidėdamas prie moterų, kaip profesionalių ir specialisčių, nuvertinimo darbo vietoje. Juk pagalvojus, tokiu kreipiniu į suaugusią moterį, lygiavertę kolegę, kreipiamasi kaip į mažą vaiką – o tai galima būtų vadinti žeminimu, pagarbos kolegei stoka. Be to, situaciją apvertus, sunku įsivaizduoti, kad į vyrus darbovietėje būtų kreipiamasi analogišku kreipiniu – tai skambėtų mažų mažiausiai keistai. Norėtųsi, kad kreipinys „mergaitė“ darbovietėje taip pat nebebūtų kasdienis reiškinys.
 
- Kaip patartumėte elgtis, jeigu taip į tave kreipiasi vadovas, kolegos? Kalbėtis ar geriau ieškoti kito darbo, nes šiame ką nors pakeisti jau turbūt beviltiška...
- Šiuo klausimu paliečiate svarbų darbinės kultūros aspektą. Jūsų įvardintose situacijose, kai į suaugusią moterį darbovietėje kolegos ar vadovas kreipiasi vaikišku kreipiniu, neetiškai elgiasi būtent besikreipiantieji. Tačiau pagalvojus apie situaciją, kuomet žmogus, jaučiantis diskomfortą dėl tokio kreipinio, bandytų šį klausimą kelti ir įvardinti... tai galėtų būti sudėtinga dėl daugybės priežasčių: pradedant noru palaikyti gerą santykį su kolektyvu, baigiant dėmesio atkreipimu, ypač jeigu tokie kreipiniai darbo aplinkoje pasitaiko kasdien ir yra laikomi normalia praktika.
O ir ne kiekvienas žmogus turi galimybes trenkti durimis ar nutraukti kontaktus su darbo įstaiga – tokia yra objektyvi realybė. Todėl yra itin svarbu kelti tinkamos darbinės kultūros klausimus, užtikrinant, kad toks elgesys kolektyve nebūtų norma, o jeigu taip nutinka – būtų galimybių apie tai pranešti, pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių specialistams organizacijoje, kurie turėtų kompetencijų šį klausimą adresuoti organizacijos lygmeniu.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!