Uostamiestyje pirmąsias darbo dienas skaičiuoja karščiavimo klinika, įkurta laisvose Klaipėdos psichikos sveikatos centro patalpose. Jos vadovu paskirtas Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyr. gydytojas Saulius Dabravalskis sako, jog klinikos darbo startas praėjo sklandžiai. „Jau tampame regionine karščiavimo klinika, nes aptarnaujame ir kitų rajonų gyventojus. Strategiškai vieta yra labai patogi, daugiau šiame pastate niekas, išskyrus karščiavimo kliniką, nedirba. Tad darbui esame gerai pasiruošę ir, manau, kad tai – vienas geriausių sprendimų, koks tik galėjo būti Klaipėdos mieste priimtas“, - sakė klinikos vadovas.
Strigo ieškodami tinkamos vietos
Po ilgų diskusijų Klaipėdos miesto savivaldybė kartu su meru Vytautu Grubliausku apsisprendė, kur įkurdinti karščiavimo kliniką, kurioje viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintiems pacientams atliekami išsamūs tyrimai.
„Kadangi, įvertinę sveikatos apsaugos ministro teisės aktų reikalavimus, neturėjome galimybės mūsų įstaigos patalpose steigti karščiavimo klinikos, Klaipėdos miesto savivaldybės dėka buvo atrastas optimalus variantas – tai Viešosios įstaigos Klaipėdos psichikos sveikatos centro patalpos. Visiškai atskiras pastatas, kuriame iki tol nebuvo vykdyta jokia kita veikla“, - savivaldos sprendimu džiaugėsi S.Dabravalskis.
Be to, Respublikinė Klaipėdos ligoninė, pastarosios Tuberkuliozės filiale iš pradžių ir buvo norėta įkurdinti karščiavimo kliniką, juos aprūpino mobiliuoju rentgeno aparatu. Pasak S.Dabravalskio, tai buvęs bene didžiausias iššūkis, mat stacionarinės įstaigos, kurios susiduria su COVID-19, šiuos medicininius prietaisus naudoja maksimaliai. Rentgeno aparatas, kaip pasakojo vadovas, buvo atvežtas ir sumontuotas prieš pat klinikos atidarymą paskutinėmis valandomis. Respublikinė Klaipėdos ligoninė taip pat paskyrė ir radiologijos technologą šioms paslaugoms teikti.
„Dėkoju komandai, su kuria aptarę visus organizacinius klausimus bei pasiskirstę darbus, karščiavimo kliniką įrengėme per penkias dienas. Darbuotojus vertiname kaip didžiausią įstaigos turtą ir maksimalų dėmesį skiriame jų apsaugai bei darbo sąlygoms gerinti, idant užtikrintume saugumą ir kad jie galėtų tęsti darbus bei atlikti savo pareigas“, - pasakojo Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyr. gydytojas Saulius Dabravalskis, paklaustas, ar buvo sunku suburti karščiavimo klinikos komandą.
Vadovas nepamiršta padėkoti ir geradariams, kurie padėjo įsikuriant ar pagerino medikų darbo sąlygas.
Pavyzdžiui, viena privati bendrovė padėjo sutvarkyti internetinę prieigą už tai nepaprašydama atlygio, „Žemaitijos pienas“ kiekvienam darbuotojui skiria po buteliuką mineralinio vandens, idant šie po keturių valandų nenutrūkstamo darbo galėtų atsigaivinti.
Aptarnauja visą regioną
Karščiavimo klinikos koordinatoriumi paskirtas Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyr. gydytojo pavaduotojas medicinai Gediminas Dragūnas pasakojo, kad sudaroma viena darbuotojų pamaina keturioms valandoms, o lygiagrečiai budi rezervinė, kuri kviečiama pagalbon tuo atveju, jei staiga išauga pacientų srautas.
„Šiandien yra pirma diena, kai į darbą reikėjo iškviesti rezervinę komandą, nes pradėjus dirbti pacientų nebuvo itin daug, o dabar užregistruota net vienuolika“, - penktadienį sakė pavaduotojas medicinai.
Anot S.Dabravalskio, išaugusiam pacientų skaičiui įtakos galėjo turėti tai, jog miesto savivaldybė sudarė sutartis su Klaipėdos rajono bei Palangos miesto savivaldybėmis. Vadinasi, klinika aptarnaus ir šių regionų gyventojus. Vadovo žiniomis, ruošiamasi pasirašyto bendradarbiavimo sutartis ir su Neringos miesto, galbūt net ir su Skuodo rajono savivaldybėmis, tad karščiavimo klinikai darbo tikrai netrūks.
Klinikoje priimami 18-60 metų amžiaus pacientai, kurie turi kvėpavimo takų infekcijai būdingų požymių ir karščiuoja (temperatūra 37,8 ir daugiau).
Kaip pasakojo G.Dragūnas, pirmiausiai sunegalavęs gyventojas telefonu turi susisiekti su šeimos gydytoju, kuris, pagal subjektyvius sergančiojo nusiskundimus, įvertina, ar šis atitinka reikalavimus, kuriems esant gali būti siunčiamas į karščiavimo kliniką. Pacientai priimami tik su elektroniniu šeimos gydytojo siuntimu, kurį galima gauti nuotoliniu būdu.
Netrukus su juo susisiekia tuo metu klinikoje dirbančios pamainos koordinatorius, kuris suderina tikslų atvykimo laiką, informuoja, ką žmogus turi su savimi atsivežti, pavyzdžiui, ant A4 formato lapo turi užrašyti savo telefono numerį bei nepamiršti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, taip pat supažindinamas su saviizoliacijos tvarka. Prie karščiavimo klinikos pacientas, žinoma, privažiuoja savo transporto priemone, o jį pasitinka koordinatorius. Tik tuomet, kai identifikuojama, ar atvykusysis ir yra tas siunčiamas asmuo, kai pamatuojama jo temperatūra, jis įleidžiamas į kliniką, kur gydytojas nuodugniai įvertina atvykusiojo sveikatos būklę, atlieka kraujo tyrimus. Reikalui esant, iš nosiaryklės paimamas COVID-19 tepinėlis, padaroma rentgeno nuotrauka. Jeigu reikia, skiriamas gydymas ir pacientas išleidžiamas į namus.
„Kadangi tyrimų rezultatai iš karto pateikiami per e. sveikatos sistemą, rentgeno nuotraukos aprašymas, kurį nuotoliniu būdu atlieka Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojai, taip pat ten atsiranda per keturias valandas, šeimos gydytojas gali nuolat stebėti paciento ligos istoriją ir priimti atitinkamus spendimus, susijusius su jo gydymu.
Jei atvyksta sunkesnės būklės pacientas, iš karto kviečiama GMP brigada ir jis išvežamas į stacionarią gydymo įstaigą“, - pasakojo S.Dabravalskis.
Teko perorganizuoti darbus
Kadangi S.Dabravalskis atsakingas ne tik už karščiavimo klinikos, bet ir Jūrininkų sveikatos priežiūros centro veiklą, pasiteiravome, kaip pastarojoje dėl COVID-19 situacijos reikėjo perorganizuoti darbus.
„Įstaigos durys yra užrakintos ir pacientai į ją patenka tik iš anksto užsiregistravę. Juos pasitinka mūsų darbuotojai, apsirengę atitinkamomis apsaugos priemonėmis. Įėjusius pacientus irgi stengiamės maksimaliai apsaugoti: duodame ir veido kaukę, jeigu jis šios neturi, ir apavą, jeigu reikia, net vienkartinį chalatą. Maksimaliai yra apsaugomas ir darbuotojas, ir pacientas“, - pabrėžė vyr. gydytojas.
Dauguma šeimos gydytojų šiuo metu dirba iš namų, tik nedidelė dalis, teikiantieji neatidėliotiną būtinąją, įskaitant ir odontologinę, pagalbą, - įstaigoje.
„Gydytojai tikrai ne ką mažiau dirba namų sąlygomis, negu būdami darbo vietoje. Pacientai dažnai skambina, jiems reikalinga gydytojų pagalba ir patarimai, reikia išrašyti vaistus. Sveikatos problemos, kurios buvo anksčiau, niekur nedingo. Priešingai, jos dar labiau paaštrėjo, atsirado nerimas, baimė, iškilo daugiau klausimų. Tad šeimos gydytojų darbas iš namų pakankamai sudėtingas. O mūsų registratūra dirba kaip dirbusi, nes pacientų skambučių srautas didžiulis. Juos reikia peradresuoti šeimos gydytojams“, - pasakojo S.Dabravalskis.
Pavaduotojas medicinai ir šeimos gydytojas G.Dragūnas pasidžiaugė supratingais pacientais, kurie karantino metu pradėjus paslaugas teikti nuotoliniu būdu, nepamišta medikams nuoširdžiai padėkoti, palinkėti sveikatos bei ištvermės.
„Karantino metu darbo pobūdis pasikeitė, bet jo tikrai nesumažėjo. Kadangi daugiau su pacientais bendraujame telefonu, itin naudinga apylinkės slaugytojos pagalba. Apskritai pastarosioms buvo suteikta daugiau teisių. Jei pacientas vartoja vaistą ilgiau nei tris mėnesius ir jokių gydymo korekcijų nereikia, gali jį pratęsti dviems mėnesiams. Tad slaugytojos šiek tiek nuima darbo krūvį nuo šeimos gydytojų, kas yra labai šaunu“, - sako G.Dragūnas.
Pasmalsavau, kaip pavaduotojo šeima sureagavo, sužinojusi, kad jam teks darbuotis ir karščiavimo klinikoje?
„Šeimos nariai paklausė, ar tai yra saugu. Kadangi aš ir pats rūpinuosi darbuotojų saugumu, suprato, jog viskas bus gerai. Juolab kad turime itin pareigingą vyr.slaugytoją, kuri atsakinga už asmenines apsaugos priemones bei jų organizavimą, tad viskas itin griežtai sustyguota. Su vyr. gydytoju, skyrių vedėjais bei vyr. slaugytoja sutarėme, kad jeigu pritrūkstame kokių nors priemonių ir jų negauname, stabdysime darbą karščiavimo klinikoje. Bet kuriuo atveju susirgęs specialistas, kuris negali padėti kitiems žmonėms, sistemai tuo metu nėra naudingas“, - sako G.Dragūnas.
Griežta infekcijų kontrolė
Pasak klinikos vadovo S.Dabravalskio, apsaugos priemonės turi būti užtikrinamos aukščiausiu lygiu, mat klinikoje dirbanti komanda anksčiau ar vėliau turės susidurti su sergančiaisiais COVID-19.
„Mums reikalinga didžiausia – ketvirto lygio – apsauga, taigi respiratorių turime, apsauginių akinių irgi, labdaros būdu esame gavę netgi veido skydų bei kitų priemonių. Norėtųsi, kad turėtume daugiau kombinezonų, nes dėvint apsauginius chalatus jau reikalingos papildomos priemonės – kepuraitės, antbačiai ir panašiai. Siekdami dar labiau apsaugoti darbuotojus jiems nupirkome pižamas, kurias kiekvienas atvykęs medikas apsirengia ir po pamainos jos išvežamos skalbti.
Stengiamės, kad darbuotojai kuo mažiau naudotų savo rūbus, išskyrus avalynę, kurią po darbo valandų gali dezinfekuoti. Kaip jau minėjau, maksimalus dėmesys skiriamas ir pacientui. Atvykusiajam duodame veido kaukę, nesvarbu ją su savimi turi ar ne, kadangi nėra aišku, kiek laiko su ja vaikščiojo“, - pasakojo įstaigos vadovas.
Už infekcijų kontrolę įstaigoje yra atsakinga vyriausioji slaugytoja Jūratė Beinorienė. Darbuotojų sauga, pasak jos, užtikrinama, pradedant medicinos registratore. Ji pasitinka pacientus prie įstaigos įėjimo durų ir teikia informaciją, kaip nuotoliniu būdu susisiekti su šeimos gydytoju, odontologu ar specialistu, konsultuojančiu dėl antro lygio sveikatos priežiūros paslaugų. Visi šie darbuotojai, kaip sako J.Beinorienė, yra aprūpinti saugos priemonėmis: respiratoriais, vienkartiniais chalatais bei apsauginėmis pirštinėmis.
„Savaime suprantama, kad nuo pirmosios karantino paskelbimo dienos, kardinaliai pasikeitė mūsų paslaugų teikimas. Ne tik todėl, kad nebeteikiame didžiosios dalies planinių paslaugų, bet ir visiškai kitaip vykdome pacientų ir pirmiausia darbuotojų saugą naudodami visai kitas priemones. Darbuotojai, priimdami pacientus ir teikdami tiek šeimos medicinos, tiek odontologijos būtinosios pagalbos paslaugas, turi naudoti apsaugos priemones pagal atitinkamus saugos lygius. Nuo pirmosios minutės taip organizavome darbą, idant nesimaišytų sveikų ir būtinosios pagalbos reikalingų pacientų srautai“, - sako vyriausioji slaugytoja Jūratė Beinorienė.
„Sveikų pacientų srautams priskirčiau nėščiųjų priežiūrą ir vakcinaciją – tiek suaugusiųjų, tiek vaikų pagal profilaktinį skiepijimo kalendorių arba tais atvejais, kai žmogui yra reikalinga pakartotina, pavyzdžiui, erkinio encefalito ar meningokokinė vakcina.
Tad esminis dalykas, kaip ir minėjau, buvo atskirti pacientų srautus. Tai nelengva mūsų įstaigoje, žinant, kad ji yra įsikūrusi bendrabučio tipo pastate. Bet mums pavyko procedūrų kabinetui, kur atliekami skiepijimai, įrengti atskirą įėjimą. Nėščiosioms taip pat sudarėme galimybę įeiti pro atskirą įėjimą nesikryžiuojant su kitais pacientų srautais“, - pasiteisinusia tvarka džiaugėsi vyr. slaugytoja.
J.Beinorienė yra tarsi policininkas, kuris turi sužiūrėti, ar visi darbuotojai laikosi nustatytos tvarkos reikalavimų, ar taisyklingai yra dėvimos apsaugos priemonės.
„Policininkas, kaip jūs išraiškingai sakote, kuris kontroliuoja visus ir kuris buvo tas mokytojas, parodęs, kaip teisingai apsirengti ir kaip nusirengti apsaugos priemones, be abejonės, esu aš. Iš pradžių grupėmis mokėme karščiavimo klinikos komandą. Be to, mūsų įstaiga nuo 2017 metų turi ir kitu adresu veikiančius padalinius Pievų tako bei Kretingos gatvėse, kur irgi teikiamos neatidėliotinos šeimos medicinos, odontologinės pagalbos paslaugos. Su tais darbuotojais kontaktuoja padalinių vadovai, skyrių vedėjai ir vyresniosios slaugytojos.
Taip pat važiuojame ir mes su vyr. gydytoju, pavaduotoju medicinai. Stebime situaciją bei fiksuojame trūkumus. Jeigu jų yra, žinome, kurioje vietoje mums dar reikia pasitempti. Laikomės tokio principo – saugok save ir apsaugosi kitus. Jei medikas saugus, tuomet bus saugus ir pacientas“, - sako J.Beinorienė, pridurdama, kad dėl COVID-19 buvo tiriami ir įstaigos darbuotojai, pirmiausiai tie, kurie dirba karščiavimo klinikose, mobiliuosiuose punktuose, teikia būtinąją odontologinę pagalbą.
„Pagal SAM teisės aktus darbuotojai iki šiol galėjo būti tikrinami tik tada, kai karščiuoja ir turi ligos požymių. Naujausias nurodymas, kad darbuotojams turi būti atliekamas testavimas dėl COVID-19, tad jau sudarėme sąrašą su Klaipėdos mieste tai organizuojančia įstaiga, jog balandžio 21 dieną dalis mūsų darbuotojų, visų pirma tie, kurie dirba karščiavimo klinikoje ir mobiliajame punkte bei gydytojai odontologai, būtų testuojami. O prieš tris savaites nupirkome greitųjų testų visiems įstaigos darbuotojams“, - pasakojo S.Dabravalskis.
Paklaustas, kaip vertina darbą ekstremaliomis sąlygomis, vadovas sako, jog daug ką pamatai kitomis spalvomis – su kuriais kolegomis gali dirbti ir nuversti kalnus, o su kuriais irgi gali dirbti, bet ne taip sklandžiai, kaip galvojai anksčiau.
„Mūsų įstaigoje yra stiprių ir pasiaukojančių žmonių. Pavyzdžiui, kviesdami dirbti į karščiavimo kliniką nurodėme vieną išlygą, kad medikas turi būti ne vyresnis kaip 60 metų amžiaus. Ir viena mūsų įstaigos gydytoja paskambinusi paklausė, kodėl nekviečiame jos, kuri norinti padėti, nesvarbu, kad jai daugiau nei šešiasdešimt metų. Tokie pasiaukojantys žmonės sujaudina visą kolektyvą“, - sako S.Dabravalskis.
Vadovas jau strateguota planus, kaip reikės sklandžiai sugrįžti prie normalaus įstaigos darbo ritmo. Didžiausias iššūkis ir nežinia, sako jis, yra dėl odontologijos, kaip šią paslaugą reikės teikti ir kokias apsaugos priemones naudodami odontologai galės dirbti.
„Mūsų Jūrininkų sveikatos priežiūros centras turi pakankamai neblogas perspektyvas plėstis, didėti, augti ir specialistų, ir suteikiamų paslaugų kiekiu.
Vadovas įsiklauso į darbuotojų nuomonę, visus pasiūlymus apsvarsto, nesvarbu, ar iš jaunesnio, ar iš vyresnio kolegos jie atskriejo. Man tai ypač svarbu. Jeigu gerai argumentuoji, visada būsi išgirstas“, - sakė pavaduotojas medicinai G.Dragūnas.
Medicinos studijas Kaune baigęs jaunas medikas pasakojo, kad su žmona turėjęs minčių emigruoti iš Lietuvos, bet sumanė rezidentūros metu atvykti į Klaipėdą – miestą, kurio visai nepažinojo. Galiausiai jį pamilo, kaip ir įstaigą, kurioje šiuo metu dirba. Nors vyresnės kartos šeimos gydytojų čia daugiau, jau ateina ir jaunesnių, kurie sėkmingai įsilieja į kolektyvą.
„Kolegoms Vilniuje ir Kaune, kur yra universitetai – specialistų kalvės, gal šiek tiek lengviau. Mums tikrai pakankamai nelengva surasti naujų darbuotojų, nes yra ir privatus sektorius, kuris taip pat kaip ir mes ieško specialistų.
Mano požiūris yra toks: gerai, kad yra privatus sektorius, jis mums leidžia pasitempti, kad medikas pas mus norėtų ateiti dirbti, o pacientas – gydytis. Džiaugiuosi, kad pastaruoju metu mums pavyksta pritraukti vis daugiau jaunų specialistų“, - skaudžią šių dienų aktualiją palietė vyr. gydytojas S.Dabravalskis.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: