Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtoms pataisoms, kurios, kaip teigiama, turėtų užtikrinti nuoseklų jaunų specialistų atlyginimų didėjimą ir plėsti rezidentų įsidarbinimo pasirinkimus.
Planuojama atsisakyti šiuo metu galiojančio jaunesniojo ir vyresniojo gydytojo rezidento statusų, vietoje jų nustatant rezidentūros bazinio užmokesčio koeficientą, didėjantį atsižvelgiant į įgyjamas profesines kompetencijas.
SAM viceministro A.Pečkausko teigimu, pakeitimais nustatant naujus koeficientus bus siekiama, kad paskutiniais, septintaisiais rezidentūros metais, rezidento atlyginimas siektų 70-75 proc. vidutinio gydytojo atlyginimo. Nes dabartinė sistema verčia rezidentus ieškoti papildomo uždarbio, neretai dirbant dviem-trimis krūviais keliose įstaigose. Siūlomiems pakeitimams papildomai reikėtų reikalingi apie 9 mln. Eur.
Siūloma, jog gydymo įstaigos irgi prisidėtų prie rezidentų darbo užmokesčio 1-5 proc. Skaičiuojant nuo vidutinės algos šiandien sudarytų po 15-30 Eur. už vieną gydytoją rezidentą ir pamažu, per kelerius metus, pakiltų iki 75 Eur, skaičiuojant nuo dabartinės vidutinės specialisto algos.
JGA pozicija
Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) valdybos pirmininkas Karolis Kilčauskas
.jpg)
- Ar jūsų matymu Vyriausybės siūlomi pakeitimai ir naujas finansavimo modelis išspręs finansines gydytojų-rezidentų problemas?
- Nemanau, kad tai išspręstų daugumą problemų, bet pati sistema tikrai yra logiška, tas algų kėlimas nevyksta vakuume, nuo kitų metų keičiasi rezidentų programos ir jos bus pakeistos į pakopines kompetencijų programas. Vadinasi, kiekvienais metais rezidentai įgaus vis daugiau savarankiškumo, o su tuo savarankiškumu ateina atsakomybė ir ji turi būti įvertinta finansiškai.
- Kuo siūlomas modelis galėtų būti dar papildytas, jog labiau atlieptų rezidentų lūkesčius?
- Dabar siūlomas modelis yra toks, koks veikia sveikatos sektoriuje. Atlyginimai „prikabinti“ prie minimalaus darbo užmokesčio, bet iš esmės mes turėtume kalbėti ne apie minimalų užmokestį, o apie gydytojų specialistų algas. Įsivaizduokime, jei rezidentas yra šeimos medicinos gydytojas, jo atlyginimas turėtų pakopiškai augti rezidentūros metu iki šeimos gydytojo atlyginimo ir galbūt paskutiniais rezidentūros metais galėtų siekti 70-80 procentų gydytojo specialisto atlyginimo, nes teoriškai pagal pakopines kompetencijas žmogus jau ir būtų įgavęs 70-80 procentų kompetencijų. Tai išlaikytų tam tikrą sąžiningumą ir nebebūtų situacijų, kai gydytojai specialistai pradeda uždirbti mažiau nei gydytojai rezidentai.
Mes neturime statistikos Lietuvoje, kiek uždirba pilnu krūviu dirbdami vieni ar kiti specialistai. Todėl tas modelis šiuo metu tiesiog nėra įmanomas, Ministerija tik gali pasakyti apytiksliai, kiek uždirba visi gydytojai Lietuvoje. Pagal ją gydytojai rezidentai uždirbs 60-70 proc. gydytojo specialisto algos, bet sistema tikrai galėtų būti lankstesnė ir labiau orientuota į realius skaičius.
- Kaip vertinate siūlymus įvesti naują „gydytojo rezidento mentoriaus“ sąvoką teisės aktuose?
- Šiuo metu rezidentų rengimo sistema yra nelanksti ir tikrai nėra skaidri. Įvedus minėtą sąvoką atsiranda daugiau laisvės ir daugiau realybės. Dabar iš esmės gydytojai rezidentai dirba su gydytojais, o ne visi gydytojai dirba universitetuose, netgi ir III lygio ligoninėse, todėl „gydytojo rezidento mentoriaus“ sąvokos įvedimas yra tikrai sveikintinas, ji atneš daugiau lankstumo ir realybės, kaip atrodo rezidentūros studijos.
- Ar jūsų manymu tai padės regionų ligoninėms irgi turėti gydytojų rezidentų savo koridoriuose?
- Taip paprastai tai nenutiks. Tai – tik sąvoka, bet neesminis sistemos pakeitimas. Tai yra viena galimybių ko link galima pradėti pokyčius. Visgi rezidentūros bazės sistema išlieka tokia pati. Dėl visko nusprendžia universiteto padalinys, kuriame rezidentas dirba.
Oficialiais SAM duomenimis, kone šimtu procentų rezidentūra atliekama tik Vilniuje ir Kaune. Tai rodo, kaip stipriai sistema nėra suinteresuota rezidentus išleisti į kitas gydymo įstaigas.
Bet realybė yra tokia, kad didžioji dauguma gydytojų rezidentų dirba visoje Lietuvoje, kaip medicinos gydytojai: priėmimo skyriuose, greitojoje pagalboje, slaugos ligoninėse ir netgi privačiose įstaigose.
Ką ten žmonės veikia, kaip yra sužiūrimos kompetencijos? Tai yra viena temų, kurią mes esame daug kartų pabrėžę ir siūlę sprendimus, bet kol kas turime ką turime. Lūkestį, jog mums pavyks padaryti sistemą skaidresnę, ir kad gydytojai rezidentai ateityje galės dirbti ne tik mano išvardintuose skyriuose, bet ir savo profiliniuose skyriuose. Nes kam dabar chirurgui eiti į priėmimo skyrių? Juk jam daug naudingiau dirbti chirurgijos skyriuje ar operacinėje.
SAM pozicija
Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.
.jpg)
- Kodėl šie pokyčiai inicijuojami būtent dabar?
- Šiuo metu Lietuva su Latvija yra paskutinės šalys Europoje, kuriose gydytojas rezidentas turi ir studento statusą, visur kitur jie yra visateisiai darbuotojai. Natūralu, kad šitame kontekste inicijuojami darbo užmokesčio pokyčiai. Sistemiškai žiūrime į rezidentus ir priimame tvarius sprendimus, jog jų užmokesčio sistema galėtų kisti taip pat, kaip kinta kitų sveikatos priežiūros darbuotojų darbo užmokestis. Šiuo metu gydytojų-rezidentų darbo užmokesčio koeficientai buvo įrašyti į įstatymą ir neturėjo jokios galimybės kisti ir priklausydavo tik nuo geros kieno nors valios ar pačių rezidentų sukelto triukšmo. Šiuo žingsniu priimame sisteminį, tvarų sprendimą ir juos dar žingsneliu priartiname prie visaverčių gydytojų.
- Ministerijos manymu, šių siūlomų pokyčių užteks išspręsti bent daugumą rezidentų finansinių problemų?
- Taip, esame tikri ir įsitikinę, kad šis naujas mechanizmas, kuriuo jų darbo užmokestis bus pririštas prie minimalios mėnesinės algos sudarys sąlygas kisti jų užmokesčiui kintant visos sistemos darbuotojų darbo užmokesčiui. Manome, kad šis sprendimas turėtų išspręsti bent finansines gydytojams rezidentams kylančias esmines problemas.
- Ar įvedus „gydytojo rezidento mentoriaus“ sąvoką atsivers realios galimybės rezidentūrą atlikti ne tik Vilniuje ar Kaune, bet ir kitur. Ten kur yra tinkamų ir kvalifikuotų specialistų?
- Gydytojų rezidentų rengimo decentralizavimas yra viena krypčių, kuriomis judame. Šiuo metu gydytojų rezidentų rengimas yra sukoncentruotas Vilniuje ir Kaune, ir tik du trys procentai rezidentų rengiama už šių didžiųjų miestų ribos. Kad būtų galima atlikti rezidentūrą už šių miestų ribos, gydymo įstaigos turi pretenduoti ir tapti akredituotomis rezidentūros bazėmis. Kad taip nutiktų, gydymo įstaigose turi dirbti universiteto darbuotojai, tai yra gydytojai-specialistai. Tik tada galima užsiimti rezidentų mokymu. Įvesdami „gydytojo rezidento mentoriaus“ sąvoką palengviname sąlygas gydymo įstaigoms tapti rezidentūros bazėmis. Jei gydymo įstaigos turi gydytojus-specialistus, praėjusius specialius kursus, kuriuos planuoja finansuoti SAM, gydymo įstaiga gali lengviau tapti rezidentūros baze kuria nors rezidentūros programai, ir tokiu būdu pretenduoti, jog gydytojai rezidentai atvyktų atlikti dalį rezidentūros.
Puikiai suprantame, jei gydytojas-rezidentas praleidžia ilgesnį laikotarpį vienoje ar kitoje rezidentūroje, yra didesnė tikimybė, jog po studijų jis pasirinks šią įstaigą, kaip nuolatinę darbovietę.
- Kada realu, jog rezidentūrą bus galima atlikti jau ir kitose bazėse?
- Ir dabar rezidentūros bazės yra Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos ligoninėse, nekalbant apie šeimos medicinos paslaugas teikiančias institucijas. Tačiau mes manome, kad šis tinklas tikrai galėtų būti platesnis. Visos mano įvardytos įstaigos galėtų labiau stengtis, kad bazės plėstųsi ir daugiau rezidentų galėtų pas juos atvykti.
Be to, mes įvedėme stebėsenos rodiklį ir suformavome tikslą universitetams, kad pamažu kiekvienais metais vis didesnė ir didesnė rezidentų dalis išvyktų atlikti dalį rezidentūros ciklų už universiteto ligoninių ribų. Siekiame, kad po penkerių metų 35 procentai rezidentūros, žiūrint visas programas, būtų atliekama už universiteto ligoninių ribų.
.jpg)
Komentuoti: