- Pirmininke, ar buvo sudėtinga išdėlioti šių metų sveikatos biudžetą, kuris drauge su pagrindiniu jau pateiktas svarstyti tarybai?
- Labai sunku. Dabar vyksta darbas komitetuose ir frakcijose, kuomet turime peržiūrėti ir įvertinti biudžeto projektą. Jeigu yra kokių nors pastebėjimų ar siūlymų, dabar yra tas momentas, kada galime jį koreguoti į vieną ar į kitą pusę. Tačiau labai atsakingai, kadangi biudžetą sudaro konkreti pinigų suma. Tad, jeigu norime kam nors pridėti, reikia nurodyti, iš kur paimti.
Kadangi palyginti su praėjusiais metais mūsų sveikatos biudžetas padidėjo vienu milijonu šešiais šimtais tūkstančių eurų, pavaldžių įstaigų prašėme, kad šie komitetui pristatytų savo poreikius, ir suskaičiavome, jog reikiama suma perkopia šešiolika milijonų. O sveikatos biudžete tam turime per trylika milijonų. Tad dabar vertiname prioritetus atsižvelgdami į projektų tęstinumą, kadangi pradėtus darbus turime užbaigti. Tai yra skaudžiausias momentas, kuomet viskam reikia pinigų.
 
- Medikai iš karto išsigąs, jog nurėšite jų priedus nuo atlyginimų...
- Jokiu būdu! Priedams skirta daugiau nei penki milijonai eurų. Pažiūrėjome, kad tai - sėkmingas projektas ir jį reikia tęsti, tikrai matome pokyčius į gerąją pusę. Tad kodėl turėtume jį žlugdyti? Iš kitos pusės būtų geriau žiūrėti valstybės mastu, kadangi mes, kaip savivaldybė, padarėme gerą darbą savo gydytojams ir pacientams. Bet jau sulaukėme nusiskundimų iš kitų savivaldybių, jog ne visų biudžetas yra pajėgus tai padaryti, juolab kad regionuose tikrai trūksta šeimos gydytojų. Manau, Vyriausybė galėtų panaudoti mūsų sprendimą kaip pilotinį ir šią naštą perimti ant savo pečių, kadangi mes, visi Lietuvos gyventojai, mokame mokesčius ir mums turi būti užtikrinamas vienodas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Ši nuostata yra įtvirtinta tiek Konstitucijoje, tiek kituose teisės aktuose. Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas turi būti užtikrinamas vietoje, o ne kaip dabar gyventojai iš Pagėgių ar iš kitur atvažiuoja į Vilnių norėdami gauti reikiamas paslaugas.
 
- Biudžeto projekte įrašyta naujovė - budinčių psichologų paslaugų pirkimas. Tai - gelbėjimo ratas turintiesiems suicidinių minčių?
- Mes, kaip valstybė, pirmaujame pagal nusižudžiusių asmenų skaičių ir savivaldybė ypač stengiasi užkirsti tam kelią bei daugiau dėmesio skirti prevencijai. Nebūtinai darbo metu, kada žmogus turi užsiėmimų ar gali su kuo nors pasikalbėti, o ypač naktį iškyla tam tikrų psichologinių sunkumų. Tokiu atveju jis gali kreiptis į Centro polikliniką, kur psichologai budi visą parą. Kaip savižudybių prevencijos komisijos pirmininkė buvau nustebinta, kad Lietuvoje išvis nėra greitosios psichologinės pagalbos. Neduok Dieve, įvyksta autokatastrofa, susiduria dešimt automobilių ir užfiksuojama žūties atvejų... Man buvo pasakyta, kad ateina policininkas ir išdalina lankstinukus, informuojančius apie tai, kur reikia ieškoti pagalbos. Na, klausykite, kiekvienas turėjome rimtų išgyvenimų ir, jeigu man tą akimirką kas nors į rankas įdavė lankstinuką, vargu ar jį skaitysiu. Reikalinga kvalifikuotų specialistų pagalba, ką numatėme dabartiniame projekte. Reikia tik sudėlioti nuostatas, kaip viskas veiks, kokiu metu, idant nebūtų piktnaudžiavimo, nes ši paslauga kainuoja labai brangiai. 150 tūkstančių skirta naujai psichiatrų komandai prie greitosios pagalbos. Tai – naujovė. Iki šiol tokios galimybės neturėjome - nelaimės ištikti žmonės būdavo palikti likimo valiai. Nebent kitą dieną galėdavo kreiptis į šeimos gydytoją ir prašyti siuntimo pas psichologą ar psichiatrą.
 
- Jūsų pavaldume yra septyniolika sveikatos priežiūros įstaigų. Nežadate sekti sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pėdomis reitinguodami, kurios jų dirba geriau, o kurioms sekasi prasčiau?
- Reitingavimo neatliekame. Kadangi matome įstaigas, žinome, kaip šios verčiasi, kur yra užtikrinamos visos paslaugos, kur mažiau. Pavyzdžiui, Grigiškėse yra poliklinika, turinti slaugos lovų. Kaip dabar juos palyginti su, pavyzdžiui, Salininkų gydymo įstaiga, kuri ir geros infrastruktūros kol kas neturi? Juk į vieną sąrašą negalime visų įtraukti. Galime nebent paimti Centro ir Karoliniškių poliklinikas. Tikrai galiu užtikrinti, kad mūsų sveikatos sektoriuje dirbantys profesionalai darbą atlieka labai gerai ir nežiūri tik pagal pareigų aprašymą ar į darbo valandas. Jie tikrai dirba sąžiningai ir padeda visiems, ne tik, kaip minėjau vilniečiams, o kaip greitoji pagalba aptarnauja ne vieną, bet porą apskričių.
Šių metų biudžete numatyta nemažai investicijų mums pavaldžių gydymo įstaigų infrastruktūrai gerinti. Vienas didesnių projektų – priestatas prie Vilniaus miesto klinikinės ligoninės. Jau yra techninis projektas atskiro operacinių ir reanimacijos bloko statybai ir įrengimui. Tikimės, kad jeigu viskas tvarkingai ir pagal procedūras praeis, šiemet startuosime. Pradžiai pakaktų dviejų šimtų tūkstančių eurų, ši suma jau yra įtraukta į biudžetą. Be to, labai didelis projektas – Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro naujo korpuso statyba ir įrengimas. Visai statybai skirta devyni šimtai tūkstančių eurų. Trys šimtai tūkstančių numatyta Naujosios Vilnios poliklinikos renovacijai ir priestato statybai. Kalbame apie trijų šimtų tūkstančių eurų skyrimą ir M.Marcinkevičiaus ligoninei, bet irgi su prielaida, jei gaus visus pritarimus iš kitų institucijų.
 
- Kaip dėl gydymo įstaigų reformos, kuomet buvo žadama antrinio lygio konsultacines paslaugas sutelkti keturiuose centruose?
- Kol kas apie tai nekalbame, kadangi tai buvo sumanyta prieš keletą metų. Iš kitos pusės ir nėra tokio poreikio, kadangi dabar mūsų regione, Vilniaus teritorijoje viskas išsidėliota atidžiai ir yra užtikrintas gyventojams visų paslaugų prieinamumas.

---

 
Dosjė
Gimė 1975 m. gegužės 5 d. Tausiūnuose. 
1993 m. baigė Eišiškių 1-ąją vidurinę mokyklą.
1998 m. baigė Gdansko universiteto Teisės ir administracijos fakultetą. Suteiktas magistro laipsnis. 
2000–2001 m. mokėsi Užsienio prekybos podiplominėse studijose. 
2002–2003 m. mokėsi Valstybinėje viešojo administravimo mokykloje. 
2002–2003 m.– Fulbright fondo stipendininkė, dalyvavo Lane Kirkland vardo stipendijų programoje. 
2003–2006 m. – Šalčininkų rajono savivaldybės mero patarėja.
Nuo 2006 m. – Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sekretorė. 
2012–2014 m. Lietuvos energetikos viceministrė.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!