- Po ilgos kovos tapote sostinės meru. Kokie bus pirmieji darbai?
- Suprantu, kad tai ne tik smagi akimirka, bet ir didelė atsakomybė. Esu nusiteikęs rimtai ir atsakingai dirbti. Kas lėmė mano sėkmę? Galbūt žmonių lūkesčių pasikeitimas. Jiems mažiau reikia, kad miestas būtų statomas pagal vieną ar kitą merą, o daugiau - pagal gyventojų norus. Reikia, kad iniciatyvos, kylančios iš apačios – žmonių, būtų išklausomos ir palaikomos. Neretai su vilniečiais buvo kalbama arogantiškai. To turėtų nelikti. Be abejonės, naujas veikimo būdas gali padėti įgyvendinti pažadus, kuriuos dalijome rinkimų metu. Kalbu apie naujų darbo vietų kūrimą, vaikų darželių problemos sprendimą, šildymo kainų mažinimą. Galiausia reikia siekti, kad atgytų miegamieji rajonai. Visus šiuos darbus pradėsime nuo pat pirmųjų dienų. Suvokiu, kad nuo dabartinės situacijos iki pažadų realizavimo kelias yra ilgas. Juolab kad šiemet dar reikės laviruoti per finansinį „minų lauką“. Patvirtintas biudžetas - deficitinis ir net nepradėta skolintis tam, kad dalies įstaigų darbuotojai galėtų gauti atlyginimus. Miestas kasmet turi 70 milijonų eurų minusą ir niekaip nesuduria pajamų su išlaidomis. Teks galvoti, kaip užtikrinti, kad iki metų pabaigos sostinė būtų apšviesta, gatvės tvarkomos, nes tam lėšų šiuo metu nėra numatyta.
 
- Jau numatėte kas iš esmės keisis savivaldybėje?
- Tarp pirmojo ir antrojo rinkimų turo kalbėjome su penkiomis politinėmis partijomis, kurios gavo mandatų Taryboje. Visus sprendimus galiausiai turėtume priimti šią ar kitą savaitę. Su konservatorių partija esame susitarę dėl koalicijos ašies. Su kitomis politinėmis jėgomis sutariame dėl daugelio darbų. Tačiau turime detaliai pasidalinti atsakomybės sritis. Visos partijos sutinka, kad savivaldybės administracijos vadovas turi būti nepartinis asmuo, o profesionalus vadybininkas. Kol kas neatskleisiu, kas tie numatyti žmonės.
Skirtingi požiūriai turės būti derinami. Taip, yra partijų deleguoti komitetų pirmininkai, kurie nori turėti atsakomybę už savo tikslų realizavimą. Nuo to pabėgti neįmanoma, bet negalima apsistatyti tvoromis tarp sričių. Taip buvo iki šiol. Dabar turės būti aiškūs bendri savivaldybės darbo principai. Net jei kuris nors vicemeras kuruos konkrečią sritį ar įmonę, negalės to daryti atskirai, nesitardamas su kitais.
 
- Planuojate pertvarkyti savivaldybės administraciją, taigi ne visi joje dirbantieji gali būti ramus dėl ateities?
- Savivaldybės administracijoje dirba beveik devyni šimtai žmonių. Dar daugybė jų biudžetinėse įstaigose. Suprantu tų žmonių nerimą. Jie galvoja, kad dabar atėjo nauja šluota ir naujai šluos. Taip, šluota yra tikrai nauja ir tikrai šluosiu naujai. Tačiau reikia suvokti, kad naujumas ir tęstinumas turi eiti šalia. Tikrai nebijosiu ir kepurę nukelti ir juostelę perkirpti, jei žmonės pradėjo ir sėkmingai vykdo projektus. Bus dalykų, kurie taps nauji. Tačiau kalbant apie žmones – jeigu jie nori dirbti prasmingai, siekti tikslų, tikrai tokią galimybę turės.
 
- Savivaldybei pavaldžių gydymo įstaigų yra nemažai. Kiek dėmesio žadate skirti joms?
- Manau, šiandien gydymo įstaigų padėtis Vilniaus mieste tikrai nėra pati blogiausia. Palyginti su kitomis problemomis, tai nėra didžiausias sopulys. Visgi akivaizdu, kad eilės gydymo įstaigose neretai skiriasi dešimtimis kartų. Būtina išsiaiškinti, kur yra problema – paslaugų kokybėje, vadybiniuose sprendimuose. Bet kokiu atveju vienas kertinių uždavinių – gero vadovavimo gydymo įstaigoms užtikrinimas. Taip galėsime pasiekti ir kokybiškesnes paslaugas pacientui. Jau rinkiminės kampanijos metu lankiausi ne vienoje gydymo įstaigoje ir tikrai darysiu tai būdamas meru.
 
- Ko reikia, kad Vilniaus, kaip sveiko miesto, koncepcija būtų sėkminga?
- Negalėčiau pasakyti, kad dabar vykdomas Sveiko miesto projektas kuo nors yra blogas. Daugelis dalykų, susijusių su sporto infrastruktūros plėtojimo, kūno kultūros skatinimu yra sveikintini. Juos reikia tęsti. Tačiau yra ir daugiau neatliktų darbų. Pavyzdžiui, dviračių takų nebuvimas nuo miesto centro iki kitų mikrorajonų. Žmonės turi jausti, kad vaikštinėjimas pėstute, važinėjimas dviračiu yra naudingas. Todėl pradėčiau nuo tokių elementarių dalykų. Be abejo, infrastruktūros projektai yra brangus dalykas, bet kita vertus, tai - prioritetų klausimas. Nesuprantu, kodėl savo laiku buvo to atsisakyta. Dabar gi, tikiuosi, su Europos Sąjungos lėšomis galėsime įrengti daugiau dviračių takų.
 
- Rinkiminės kampanijos metu kalbėjote apie būtinybę plėsti psichologinės pagalbos teikimą. Kokie žingsniai numatomi?
- Turiu pripažinti, kad tai nebuvo kampanijos ašis, tačiau pirmieji žingsniai turėtų būti susieti su jaunimu. Jiems turi būti plečiamos paslaugos, keliama švietimo kokybė. Tikimės, kad mokykla bus ne tik žinias „farširuojanti“, bet ir psichologinį komfortą užtikrinanti įstaiga. Reikės surasti kriterijus, pagal kuriuos vertinsime švietimo įstaigas. Taip pat ieškosime pagalbos būdų, kaip pasiekti, kad jos dirbtų geriau. Dirbsime su nevyriausybinėmis organizacijomis. Be to, dažnai užmirštama, kad daugiau dėmesio reikia skirti vaikų namams, socialinės rizikos šeimoms. Vilniuje šioje srityje bėdų daug ir su jomis reikia tvarkytis.
 
Dosjė
1997 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą 
2002 m. Lietuvos teisės universiteto Teisės fakulteto Teisės filosofijos katedroje apsigynė disertaciją tema „Teisinis pliuralizmas“ ir įgijo daktaro  laipsnį
1995-2004 m. Lietuvos laisvosios rinkos instituto teisės ekspertas, projektų vadovas
2001-2006 m. Vilniaus miesto Tarybos narys, Biudžeto ir finansų komiteto narys
2004-2006 m. Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas, ekspertų komandos vadovas
2003-2007 m. mokslinio-praktinio žurnalo „Teisės problemos“ redakcinės kolegijos pirmininkas, straipsnių teisės teorijos tema autorius
2004-2008 m. VĮ „Transparency International“ Lietuvos skyriaus valdybos narys
2006–2008 m.  Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas
2008 – 2012 m. Teisingumo ministras
2012 - 2015 m.  Seimo narys
Nuo 2015 m. Vilniaus miesto meras