Padidės paslaugų spektras
Vyriausybė trečiadienį pritarė priklausomybės centrų reorganizavimui, prijungiant Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio priklausomybės centrus prie Vilniaus priklausomybės ligų centro. Tokiu būdu atsirastų Sveikatos apsaugos ministerijai atskaitingas Respublikinis priklausomybės ligų centras, o dabartiniai centrai veiktų kaip jo filialai.

Šis centras teiks ambulatorines ir stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas asmenims, nesaikingai vartojantiems alkoholį, narkotines ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Tikimasi, kad po reorganizacijos bus padidintas teikiamų paslaugų spektras. Gyventojai gaus ne tik asmens sveikatos priežiūros, bet ir integruotas psichosocialinės reabilitacijos, socialinio darbuotojo, psichologo, ergoterapeuto, psichiatro ir psichikos sveikatos slaugytojos teikiamas paslaugas.
 
Papildomo finansavimo nereikės
Kaip teigiama Vyriausybės nutarimo projekte, reorganizavimas vykdomas perskirstant jau paskirtus asignavimus bei žmogiškuosius išteklius, todėl papildomo valstybės biudžeto finansavimo nereikės. Tuo tarpu priklausomybių centrų vadovai jau anksčiau yra išsakę abejones, kad centrų pertvarka bus veiksminga be papildomų finansinių resursų.
 
Kaip yra sakęs Klaipėdos priklausomybių ligų centro vadovas Liudas Andrikis finansavimo trūkumas, aktualus pirmiausia dėl specialistų darbo užmokesčio, kas yra, pati didžiausia problema, nes trūksta specialistų, o specialistai, kurie dirba, iš tikrųjų yra nusivylę ir tikisi iš naujos valdžios sprendimų.
2017 metų biudžete šiems centrams buvo numatyta skirti papildomai 262 tūkst. eurų specialistų darbo užmokesčiui, tačiau finansavimas po kritikos dėl neracionalios vadybos atidėtas.
Šiuo metu Lietuvos priklausomybės centruose bendrai sukurta 400 pareigybių – Vilniuje (185,25), Kaune (68), Klaipėdoje (94,25), Šiauliuose (23) ir Panevėžyje (29,5).
 
Lietuvoje veikiančių penkių priklausomybės ligų centrų tikslas – teikti medicinines, psichologines ir socialines paslaugas asmenims, žalingai vartojantiems alkoholį, narkotines medžiagas ar tabaką, bei jų šeimos nariams. Taip centrų specialistai gydo žmonės turinčius priklausomybes azartiniams lošimams, kompiuteriams, konsultuoja valgymo sutrikimų turinčius pacientus.

---

Tarp kitko
Ministerija dar sausį priklausomybės ligų centrams išsakė kritikos dėl neracionalios vadybos, didelio kiekio pagalbinių darbuotojų: valytojų, elektrikų, sandėlininkų, šaltkalvių, santechnikų, kiemsargių, maisto išdavėjų, ūkvedžių, vairuotojų ir pan. BNS kalbinti priklausomybių gydymo centrai tada sakė nemanantys, kad turi per daug pagalbinių darbuotojų – jų skaičių esą lemia nepritaikytos patalpos, padalinių išskaidymas per kelias vietas.

Pavyzdžiui, Vilniaus priklausomybės ligų centre tuomet apie 25 procentus dirbančio personalo sudarė pagalbiniai darbuotojai – valytojai, elektrikai, sandėlininkai, šaltkalviai, santechnikai, kiemsargiai, maisto išdavėjai, ūkvedys, vairuotojai, darbininkai. Tuo pat metu Klaipėdoje situacija panaši – apie 22 proc. pagalbinio personalo, Panevėžyje – 21 proc., Šiauliuose – 13 proc., mažiausiai tokių darbuotojų Kauno priklausomybės ligų centre – apie 9 proc.

„Šiose įstaigose pastebėjome neracionalų pareigybių naudojimą, vadybos trūkumus. Kyla klausimas: kodėl įstaigoje, kurios pagrindinė funkcija teikti sveikatos priežiūros paslaugas, daugiau kaip penktadalį personalo sudaro pagalbiniai darbuotojai? Nėra ko stebėtis, kad tokiu atveju nelieka vietos svarbiausiems tokio centro darbuotojams – gydytojams psichiatrams, slaugytojams, psichologams ir kitiems specialistams, nelieka lėšų jų atlyginimų kėlimui, – sako sveikatos apsaugos viceministrė. – Todėl imsimės priemonių, kad darbas šiose įstaigose nedelsiant būtų optimizuojamas, o skiriamos lėšos naudojamos racionaliau“, - tuomet teigė viceministrė Gintarė Šakalytė.