Seimui pritarus, 2026 m. turėtų įsigalioti Sveikatos sistemos įstatymo pataisos, draudžiančios už valstybės laiduojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš paciento reikalauti papildomo mokesčio.
 
Pakeitimus iniciavusi Sveikatos apsaugos ministerija siekia, kad viešasis sektorius galėtų užtikrinti tolesnį paslaugų teikimą, nes jam vis sunkiau konkuruoti su privačiu. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pažymi, kad dvigubo apmokestinimo praktika, kai už sveikatos priežiūros paslaugas sumoka ir valstybė, ir pacientas, iškreipia sveikatos sistemą ir pažeidžia socialinio teisingumo principus.
 
Dvi stovyklos
 
Šiuo klausimu matyti dvi stovyklos. Pakeitimams aktyviai priešinasi Lietuvos privačių gydymo įstaigų atstovai. Vienas argumentų – kai kurių paslaugų įkainiai nepadengia sąnaudų. Su tuo sutinka ir viešosios gydymo įstaigos. M.Jakubauskienė žada, kad įkainiai bus peržiūrėti.
 
Nors viešosios įstaigos ministeriją dažniausiai palaiko, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Kęstutis Štaras labiau stoja į privačių įstaigų pusę ir teigia, kad prieš priimant tokį įstatymą reikėtų „detalesnės analizės“.
 
„Ar susitvarkys viešasis sektorius, kai pacientai plūstels iš privataus sektoriaus?“ – abejoja jis ir teigia, esą eilės dar pailgės, bus sunku suteikti paslaugas per ministerijos nustatytą laiką.
 
„Pacientai gali būti nepatenkinti tokiais sprendimais. Draudimai imti priemokas už vienvietes palatas ir pan., manau, nepatiks nei viešam, nei privačiam sektoriui“, – sako K.Štaras.
 
Baisiau ne priemokos?
 
Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius pirmadienį „Lietuvos sveikatai“ sakė, kad dar labiau nei priemokos jį neramina žinia, kad privačios gydymo įstaigos gali būti apskritai išstumtos iš Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos, mat prioritetas paslaugoms bus viešosios įstaigos ir privačios pasitelkiamos tik tokiu atveju, jei pirmosios nepajėgia įgyvendinti paslaugų.
 
K.Štaras taip pat pritaria, kad nereikėtų teikti pirmenybės viešosioms įstaigoms. Pasak jo, tai liečia ilgalaikį planavimą, personalą, kurį bus sunku nukreipti, metų viduryje paaiškėjus, kad įstaiga nepajėgi teikti paslaugų.
 
„Nuomonės nekeičiame“
Taip pat K.Štaras minėjo ir Klaipėdos miesto poliklinikos vadovo Jono Sąlygos atvejį, kai ligonių kasa nefinansuoja poliklinikai pulmonologo ir kitų specialistų paslaugų ir dėl to pacientai už jas turi mokėti. „Uždraudus priemokas poliklinika išvis negalės teikti tų mokamų paslaugų“, – sako K.Štaras.
 
Tačiau J.Sąlyga yra kitos nuomonės ir tvirtina – šis įstatymas kaip tik leis teikti daugiau paslaugų viešosioms gydymo įstaigoms ir vienareikšmiškai palaiko ministeriją. „Savo nuomonės nekeičiu. Niekas ir neprašo jos pakeisti, nors girdėjau, kad kai kieno tai prašo“, – šyptelėjo J.Sąlyga.
 
Jam pritaria ir Lietuvos ligoninių asociacijos vadovas Gediminas Ramanauskas. Jis taip pat palaiko ministerijos nuomonę, kad priemokos iškreipia konkurenciją. „Visos tos kalbos apie vienvietes palatas, endoprotezus, lęšiukus ir panašiai – dėmesio nukreipimas į šoną. Esmė: ar priemokos galimos, ar ne? Tai – principinis klausimas. Mes manome, kad ne. Sunku samdyti kardiologą, kai gaunu už jį trisdešimt vienetų pinigų, o privatus ir tą trisdešimt, ir dar plius dvidešimt iš pacientų. Einant šiuo keliu, paslaugų valstybinių neliks, nes viešosios įstaigos kuo toliau, tuo labiau neišgalės samdyti specialistų. Jos ir dabar algoms skiria didžiąją dalį savo pajamų. Ar pacientai būtų laimingi, jei liktų privati medicina arba visur reikėtų primokėti už paslaugas? Labai abejoju“, – sako G.Ramanauskas.
 
Pacientų atstovai
 
Privačias įstaigas palaikė ir daug pacientų organizacijų, pvz., Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba (vadovė Vida Augustinienė), „Diabeto IQ“, „Neišnešiotukas“, „Gyvastis“, Vilniaus apskrities išsėtinės sklerozės asociacija, „Savarankiškas gyvenimas“, Asmeninių asistentų asociacija, Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA, Lietuvos žmonių sergančių hemofilija asociacija.
 
Jie teigia, esą šie pakeitimai sumažintų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą (ypač mažesnius finansinius pajėgumus turintiems pacientams), apribotų gydytojų galimybes pacientams rekomenduoti geriau pacientų poreikius atitinkančias paslaugas pagal medicininius kriterijus ir pan.
 
L.Paškevičius „Lietuvos sveikatai“ patvirtino, kad kalbėjosi su pacientų organizacijomis. Vis dėlto yra abejojančių, ar tai tikrai atspindi pacientų interesus, nes įstatymu siekiama mažinti pacientų išlaidas.
„Eurostat“ duomenimis, 2023-aisiais Lietuvos namų ūkių išlaidos sveikatos priežiūrai sudarė dvigubai daugiau nei ES vidurkis – apie 32 proc.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!