- Pirmojo rinkimų turo rezultatai nustebino ar visgi buvo nuspėjami?
- Nustebino bendras procentas vadinamųjų dešiniųjų jėgų, nes paprastai Lietuvoje kairiųjų procentas būna didesnis. Geras klausimas, ar toks dešiniųjų jėgų išaugimas yra momentinis, ar, kaip dabar kalbama, naujoji karta keičia rinkėjų paveikslą?
Dėl Darbo partijos, tiesą sakant, panašiai ir tikėjausi. Darbo partija su Tvarkos ir teisingumo, kurios dabar nebeliko, balsais visą laiką stipriai koreliuodavo tarpusavyje. Tad vien tuo galima paaiškinti Darbo partijos sėkmę. Nors būta ir kitų veiksnių – jų rinkimų kampanija intensyvi, prisidėjo ir rusakalbių gyventojų balsai. Be to, tai rinkėjų daliai, kurie praėjusį kartą balsavo už „valstiečius“, bet jų valdžia nėra patenkinti, – Darbo partija logiškesnis pasirinkimas negu socialdemokratai. Pastarieji buvo pernelyg santūrūs. Kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija nepateks į Seimą irgi buvo įvairių ženklų.
 
- Kuo paaiškintumėte Laisvės partijos sėkmę?
- Kiekvienuose rinkimuose būna kokia nors nauja partija, visą laiką įdomu, kas šiemet bus naujokas. Šįkart kortos palankiai sukrito Laisvės partijai. Manau, kad tai vienas galimų paaiškinimų, kodėl ji surinko nemažai balsų net ir provincijoje. Naujumas, jaunumas, veržlumas - šie dalykai mūsų rinkėjo visą laiką yra vertinami. Tiesa, nustebino, kad minėtos partijos ideologinis profilis buvo pakankamai radikalus. Iš principo tam tikri dalykai, kuriuos akcentavo partija, bendrai visuomenėje nėra itin priimtini. Kyla klausimas, ar tas vertybinis pakankamai radikalus liberalumas jiems padėjo, ar paprasčiausiai nesukliudė laimėti. Kai darysime analizę, matysime, kiek iš tikrųjų liberalizmas buvo priežastis balsuoti už šią partiją, nes tikrų liberalų visuomenėje nėra tiek jau daug.
 
- Daugelis tikėjosi, kad „valstiečiai“ rinkimuose patirs fiasko, bet jie po pirmojo turto iškopė į antrąją poziciją. Išgelbėjo žadama tryliktoji pensija?
- Išmokos padėjo, nes žmonės įvertina tokius apčiuopiamus dalykus. Kaip konservatoriams iki šiol negali atleisti, kad pensijos sumažėjo prieš daugiau negu dešimt metų, „valstiečiams“ tai uždėjo pliusų.
Kita vertus, žmonės tai priima kaip tam tikrą pagarbą, kad valdžia ką nors davė, o ne vien atėmė. Tad toks santykių užmezgimas su rinkėju per materialinę paramą šiek tiek suveikė.
 
- Kaip toliau klostysis sveikatos apsaugos ministro karjera?
- Viskas priklausys nuo to, kokia susidarys koalicija. Aišku, jeigu „valstiečiai“ būtų daugumoje, Aurelijus Veryga ten visą laiką buvo įtakingas asmuo ir per pandemiją pasidarė dar įtakingesnis. Bet jeigu keisis valdančioji dauguma, jam turbūt nieko kito nebeliks, kaip užsiimti eiline parlamentaro veikla.
Vienas dalykų, kuris galėjo pakenkti „valstiečiams“, - sveikatos apsaugos sistemos neveiksmingumas kovido situacijoje. Žmonės, ypač provincijoje, ne tai, kad džiaugiasi tuo, kaip suvaldyta kovido situacija. Jie sako: „kovido mes nematėme, nesuprantame, kas tai per liga ir netikime, kad ji egzistuoja. Bet ką suprantame, kad negalime patekti į gydymo įstaigas“. Pasipiktinimas pakankamai didelis. Faktas, kad naujam ministrui bus didelis iššūkis, ypač jei dar labiau blogės koronaviruso situacija, šią sistemą suvaldyti taip, kad žmonių lūkesčiai būtų pateisinti. Tad sunku įsivaizduoti, kokia tai gali būti asmenybė, kuri imtųsi tokio nemenko iššūkio.
 
- Kas atsitiko, kad lietuviai nebebalsavo už sportininkus, priešingai, nei ankstesniais kartais?
- Kalbant apie partijos „Lietuva - visų“ žlugimą, tai yra nevykęs bandymas eiti „Tautos prisikėlimo“ partijos keliu, kai buvo prisikviesta žvaigždžių.
Šis kelias jau yra išbandytas, juolab anksčiau jis buvo nepalyginamai stipresnis, o rinkimų kampanija žaismingesnė. Antrą kartą į tą pačią upę neįbrisi. Be to, žmonės nėra kvaili, jog nesuprastų, jog krepšinis ir politika – skirtingi dalykai.
 
- Daug žmonių buvusių saviizoliacijoje negalėjo atiduoti balso, nesulaukę Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovų... 
- Akivaizdu, kad nebuvo taip pasiruošta rinkimams, kaip reikėjo. Aišku, čia iššūkis nemenkas tiek žmonių aplankyti su visomis apsauginėmis priemonėmis. Bet jeigu jau buvo nustatytos taisyklės, VRK privalėjo pasirūpinti, kad rinkimų teisė būtų įgyvendinta. Nežinau, kaip šis dalykas bus sprendžiamas. Iš tikrųjų už tai gyventojai galėtų vos ne į teismą duoti, tik klausimas, kokios būtų pasekmės.
 
-Ar VRK pirmininkei dėl tokio skandalo nereikėtų trauktis iš pareigų?
- Atsimenu, kai pirmininkas dar buvo Zenonas Vaigauskas, po kiekvienų rinkimų būdavo kalbama, kad jam reikėtų trauktis iš posto. Bet jis prabuvo jame daug metų. (Nusijuokia.)
 
- Kaip antrasis turas sudėlios taškus ant „i“?
- Sudėtinga prognozuoti. Kažin, ar bus viena aiški tendencija. Vilniuje, aš taip spėčiau, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai susirinks balsus, Kaune, tikėtina, pastarųjų kandidatai irgi gali būti sėkmingesni. Provincijoje prognozuoti itin sudėtinga, nes kiekviena apygarda yra jau atskiras žaidimas. Priklauso nuo to, kuris kandidatas išėjo į antrąjį turą. Nebebus taip kaip prieš ketverius metus, kuomet „valstiečiai“ tiesiog nušlavė antrą rinkimų turą.
Dabar „valstiečių“ dvikova kad ir su konservatoriais, neaišku, kieno naudai pasibaigs. Vienas scenarijų galėtų būtų toks, kad apskritai antrajame ture ateis gerokai mažiau rinkėjų ir galbūt ateis tik tie, kurių kandidatai išėjo į antrąjį turą. Vadinasi, kandidatas, kurį dabar matome, kad pirmauja po pirmojo turo, gali ir laimėti.

---

 
Dosjė
1998 m.- bakalauro diplomas, Vilniaus universitetas (VU), politikos mokslų bakalauro studijų programa.
2000 m. - magistro diplomas, VU Lyginamosios politikos studijų programa.
2005 m. – daktaro diplomas, VU socialiniai mokslai, politikos mokslas. Disertacijos tema „Piliečių ir valstybės santykis pokomunistinėje demokratijoje: politinio susvetimėjimo Lietuvoje analizė“.
1999 – 2000 m. - VU Lituanistinių studijų katedros dėstytoja valandininkė.
2000 – 2005 m. - Mykolo Romerio universiteto Politologijos katedros asistentė.
2003 – 2005 m. – VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja.
Nuo 2005 m. – VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė, Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų katedros docentė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!