Po to, kai rašėme. Skandalą įžiebusio vaisto ligonių kasos toliau nekompensuoja.
 
- Ligonių kasos nesutiko mokėti už intraveninį imunoglobuliną vaikams, sergantiems daugiasisteminiu uždegiminiu sindromu dėl COVID-19. Motyvas – centralizuotai perkamų vaistų sąraše prie šio vaisto tokios indikacijos nebuvo. Visgi sąrašas sudarytas dar 2014-aisiais, kai nebuvo ir kovido.
 
- Noriu pastebėti, kad visur akcentuojama, jog ligonių kasos draudė gydytojams skirti šį vaistą. To tikrai nebuvo. Kokius vaistus skiria gydytojai, visiškai ne mūsų reguliavimo sritis.
Tačiau mes laikomės nuomonės, kad šį vaistą turėjo pirkti ligoninė.
Panevėžio ligoninėje ant vienos lentynos gulėjo pačios ligoninės pirktas intraveninis imunoglobulinas, ant kitos – tam tikroms indikacijoms pirktas centralizuotai. Kadangi indikacijos neatitiko, ligoninė turėjo paimti iš pirmosios lentynos.
Kad skirdama šį vaistą panaudojo ligonių kasų lėšas, vertiname kaip ligoninės godumą. Tačiau teisme nemokėjome to paaiškinti.
Gal buvęs ligoninės direktorius norėjo premijos už ligoninės pelningesnę veiklą, gal dar dėl kažko paėmė ne iš tos krūvelės, o paskui bandė įrodyti, kad padarė teisingai.
Ligoninė iš mūsų gavo atlygį už gydymą, o gydomąsias priemones turėjo pirkti pati.
 
- Tai kokia gydymo kaina ir kiek kainuoja vaistas? Niekaip to nepavyko sužinoti, kiek kalbėjau su ligonių kasų atstovais. Ligoninė informavo, kad vaistai atsiėjo brangiau, nei gauta suma už gydymą.
 
- Bet taip būna nuolatos. Nes ligų tūkstančiai, o mes mokame pagal DRG metodiką, kur kainos nustatomos pagal vidurkį, kuris paskaičiuotas pagal praėjusių metų visų šalies gydymo įstaigų sąnaudas. Vienam pacientui gal bus sunaudota daugiau išteklių, kitam – mažiau.
Taigi, vienus vaikus ligoninė gydė pigiau, o šiuos – brangiau.
Jei ligoninėse vaikai buvo gydyti šiais vaistais, vadinasi, į gydymo savikainą jie buvo įdėti. Ligonių kasų apmokėjimas už gydymą buvo dosnus. Už vidutinį gydymą gerokai daugiau sumokėjome, negu reikėjo.
 
- Abejotina, ar buvo įdėti, jei formaliai neleidžiami naudoti. Be to, liga – gan reta ir turbūt menkai atsiliepia vidurkiui. Nepaisant DRG metodikos, kai vaistas kainuoja brangiai, pasitelkiamas centralizuotas apmokėjimas.
 
- Mes manome, kad centralizuotai perkamų gydomųjų priemonių tvarka šiek tiek keistina. Ar turėtume pirkti, kiek pirkti, kokioms ligoms... Žiūrėsime šią vietą ateityje. Dabar užuot sumokėję ligoninei daugiau pinigų, kad ji pati nusipirktų, kai kurioms indikacijoms perkame centralizuotai.
Yra tik kelios situacijos, kai centralizuoti pirkimai išties pasiteisina. Svarstome, kaip tai optimizuoti, kad ligoninių savarankiškumas būtų didesnis, pirkimo sąlygos sklandžios ir geros.
 
- Vis dėlto papildomas apmokėjimas liktų?
 
- Aprašius, kada galima skirti ir kada ne. Ir jei pagal sutartą metodiką paskyrė, mes už standartinį gydymą mokėtume mažiau. Kai jis bus brangus, tada sumokėtume tą mažesnę kainą, plius brangaus vaisto kainą.
 
- Gal galima kiek detaliau?
 
- Pabrėžiu, tai – tik svarstymai. Imkime radikalią mintį – nieko neperkame centralizuotai, viską perka ligoninės. Jei priemonės gan plačiai naudojamos, jos įskaičiuojamos į tarifą. Pavyzdžiui, jei operacijai naudojamas siūlas, pridedame jo kainą prie operacijos kainos ir ją padidiname. O jei naudojami brangūs imunoglobulinai, galbūt už juos reikėtų atskira eilute mokėti. Panašiai mokame už kraujo komponentus.
 
- Tai ir būtų, ką teisme norėjo pasiekti ligoninė?
 
- Matote, turi būti aprašyta, kada tokie dalykai gali būti skiriami, kad nebūtų taškomasi jais į kairę ir į dešinę.
 
- Moralinių klausimų kelia, kodėl per pandemiją 2022 metais imunoglobulinus VLK direktorius pasirinko kaip prioritetinę kontrolės kryptį. Nors pandemija, naujos gydymo gairės... Kita svarstyklių lėkštė – kai vėliau išaiškėjo piktnaudžiavimai ambulatorine slauga namuose, prioritetiniuose VLK patikrinimuose jos neatsirado. Tokie dalykai judina pasitikėjimą Valstybine ligonių kasa...
 
- Kaip tik ne, tikrai ne! Kaip tik politikams ir visuomenei rūpėjo, ar krizės metu nepiktnaudžiauta lėšomis. Yra vykdoma tyrimų dėl vakcinų, buvo tyrimai dėl testų. Kad ligonių kasa atidžiai prižiūri, kaip naudojamos PSDF lėšos, visuomenei turi būti suprantama ir didelis pliusas.
 
- Nežinau, ar pliusas žmonių ir laiko resursus nukreipti į tūkstantinę žalą imunoglobulinui. Labiau norėtųsi girdėti apie ligonių kasų laimėjimus ir prioritetinius tikrinimus, kur sutartys skaičiuojamos milijonais, kaip minėtas atvejis. 
 
- Be abejo, patikrinimai ir pagal pinigus organizuojami. Yra ir atsitiktinių dalykų. Bet grįžkime prie pradinės dalies. Mes neuždėjome letenos, ar gydytojai gali skirti tą vaistą. Klausimas, kas apmokės. 2022-aisiais Panevėžio ligoninė gavo 10 milijonų grynojo pelno. Taigi, ginčytis dėl penkių tūkstančių, kuriuos panaudojo ne pagal taisykles, yra šiek tiek žema.
Jei tai būtų maža ambulatorija kaime, kurią šie kaštai nužudo, būtų suprantamas nežmoniškas mūsų elgesys. Bet dabar situacija kita.
 
- Šiuo atveju kalbame ne apie pelną, o taisykles, reguliavimą, kuris turi būti teisingas, antraip gali atsisukti ir prieš tas silpnas gydymo įstaigas. Pelno vienais metais gali būti, kitais ne.
 
- Gali būti. Bet įsivaizduokime, kas nutiktų, jei patiektume vaistus konkrečioms indikacijoms, juos sunaudotų kam nors kitam ir atvažiavę pacientai, kuriems šie vaistai skirti, jų negautų. Kaip tada atrodytų?
 
- Tai čia reguliavimo klausimas, šiuo atveju, indikacijų praplėtimo.
 
- Reikėtų pažiūrėti, bet gamintojo indikacijų sąraše jos nėra, matyt, nėra tvirtų įrodymų, kad jis skirtinas nuo šios ligos.
 
- Tarptautinės gairės ir klinikinė praktika liudija, kad jis šiuo atveju yra vienintelis veiksmingas.
 
- Bet nėra įrodymų, kad padeda. Slogą irgi paracetamoliu gydo.
 
- Teismai sueikvojo VLK pinigus, žmonių laiką. Jei tai būtų jūsų sprendimas, būtumėte davęs apeliaciją po pirmos instancijos teismo?
 
- Manau, būčiau teikęs. Tik teisme būtume šiek tiek detaliau paaiškinę, kad tai nėra vaikų gydymo ar ne gydymo klausimas, o ligoninės vadovo godumo klausimas, nes norėjo ne dešimt milijonų pelno, o dešimt milijonų ir penkių tūkstančių.
 
- Taigi, ne visiškai pritariate nuosprendžiui.

- Suprantame, kad kovido laiku daugybė dalykų buvo daroma šiek tiek ne pagal taisykles. Streso akimirką pridaryta ir neteisingų dalykų. Bet jei intencijos geros, gelbstimos gyvybės… Tebūnie, taip ir yra. Teismo sprendimą gerbiame, jo neskųsime, nors pritariame ne visiškai. Mes niekada nepritarsime neteisingam mokesčių mokėtojų suneštų lėšų naudojimui.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!