Respublikinei Panevėžio ligoninei už Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas nupirkus vienintelį esamą vaistą vaikams nuo daugiasistemio uždegiminio sindromo, kuris yra COVID-19 komplikacija, Valstybinė ligonių kasa (VLK) kibo į atlapus. Teisme tai įvardyta kaip žala valstybei, mat šios ligos nėra vaisto indikacijų sąraše. Tiesa, šis sudarytas, kai kovidu nė nekvepėjo – 2014 metais.
Deja, net po pralaimėtos bylos ir teismo priminimo apie pareigą įtraukti vaistą į sąrašą, VLK to nedaro.
Pateikė apeliaciją
Valstybinė ligonių kasa pateikė ieškinį Respublikinei Panevėžio ligoninei prašydama atlyginti 5,4 tūkst. eurų žalą PSDF už tai, kad 2022 m. skirdama intraveninį imunoglobuliną nesilaikė norminių aktų.
Pernai rugpjūčio 14 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai ieškinio netenkino, nustatę, kad šis vaistas išgelbėjo dviejų vaikų gyvybes ir sveikatą.
Tačiau VLK nesustojo: ir toliau bandė įrodyti ligoninės kaltę pateikdama skundą apeliaciniam teismui. Panevėžio apygardos teismas netenkino ir jo, vasario 11 dieną atleidęs Respublikinę Panevėžio ligoninę nuo civilinės atsakomybės.
Nutartis įsiteisėja iš karto, tačiau per tris mėnesius VLK dar gali ją skųsti kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Ar ji tai darys? „Dar turime laiko apsispręsti“, – „Lietuvos sveikatai“ paaiškino VLK atstovai. VLK direktorius Gytis Bendorius į klausimus neatsakinėjo.
Kito gydymo nėra
Kaip informuoja Respublikinė Panevėžio ligoninė, vaikams buvo diagnozuotas daugiasistemis uždegiminis sindromas, susijęs su COVID-19. Vienintelis sindromo gydymas iki šiol yra intraveniniu imunoglobulinu (vaistas „Octagam“, yra ir kitų pavadinimų). Be jo vaikai, tuo metu gydyti Intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyriuje, būtų patyrę itin sunkių padarinių sveikatai arba mirę, nes liga sukelia smegenų, plaučių, inkstų, kitų organų infarktą.
Tačiau konflikto esmė, kad ligoninė neturėjo teisės pirkti šio preparato PSDF lėšomis, nes diagnozės, susijusios su COVID-19, nebuvo Centralizuotai apmokamų vaistų sąraše prie diagnozių, pagal kurias „Octagam“ gali būti skiriamas.
Kadangi sąrašas patvirtintas dar 2014 m., ligoninė tikėjosi, jog atsižvelgiant į ligos naujumą, pandemiją ir situaciją VLK šį vaistą kompensuos.
Medikai galėjo įrašyti Kawasaki sindromą, dėl kurio šis vaistas kompensuojamas, bet norėjo pasielgti sąžiningai, tikėdami ligonių kasų geranoriškumu.
Vaisto į sąrašą neįtraukė
Gydymo įstaigos informuoja, kad šios ligos atvejų vis dar pasitaiko kasmet, nors ir mažiau. Deja, minėtas vaistas į sąrašą neįtrauktas ir šiandien. Ligonių kasos informavo: „Šis teisės aktas buvo peržiūrėtas ir patvirtintas sveikatos apsaugos ministro šių metų sausį, tačiau naujų indikacijų gydymui intraveniniu žmogaus imunoglobulinu nebuvo įtraukta.“
Be to, VLK teisme kvestionavo mokslinius duomenis, kuriais gydytojai rėmėsi skirdami preparatą. Tačiau teismo tai neįtikino. Panevėžio apygardos teismas praneša, kad VLK nesugebėjo argumentuoti, koks turėjo būti taikomas kitas gydymo būdas. Nemotyvavo, kodėl pagal medicinos mokslą ir praktiką pirmo pasirinkimo medikamentas neturėjo būti skiriamas ir koks alternatyvus (pigesnis) gydymo būdas VLK būtų buvęs priimtinas.
Beje, Sveikatos apsaugos ministerijos portale įkeltos metodinės COVID-19 gydymo vaikams rekomendacijos, kurias parengė 21 mokslininkas, tarp jų ir dabartinė viceministrė prof. dr. Laimutė Vaidelienė. Kaip pirmaeilis gydymas jose minimas būtent intraveninis imunoglobulinas.
Kritika ligonių kasoms
Beje, VLK per pandemiją 2022 m. didžiosios šalies ligoninėse dėl šio vaisto naudojimo suorganizavo 8 patikrinimus. „Lietuvos sveikatą“ ji informavo, kad pažeidimų šešiose įstaigose nenustatyta. Viena lėšas PSDF grąžino, o viena – ne.
Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad Sveikatos draudimo įstatymas numato VLK pareigą rūpintis asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymu į PSDF apmokamų paslaugų sąrašą ir išbraukimu iš jo, atsižvelgiant į jų veiksmingumą, pagrįstą medicinos mokslo įrodymais.
Teismas nustatė, kad VLK pati laiku nevykdė šio įstatymo nuostatų, o jos rekomendacijos klinikiniu požiūriu buvo pasenusios.
Sumokėti turės pati
Valstybinės ligonių kasos išlaidos dėl šio kreipimosi į teismą viršys paties vaisto (5,4 tūkst. eurų) kainą. Jau pirmosios instancijos Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai atmetę VLK ieškinį jai priteisė 3 267 eurų bylinėjimosi išlaidų. Nepatenkinusi VLK apeliacinio skundo Teisėjų kolegija jai priteisė atlyginti 2 541 eurų.
Tačiau ir toliau VLK teisinasi kilniu tikslu – esą jos veiksmų pagrindas buvo ne tik teisėtumo užtikrinimas, bet ir PSDF lėšų apsauga bei sistemos tvarumo išlaikymas. „Leidžiant išimtis, gali susidaryti situacija, kurioje kitos įstaigos jausis teisios priimdamos panašius sprendimus, kas ilgainiui gali kelti pavojų visos sveikatos priežiūros sistemos tvarumui“, – teigė VLK atstovai.
Komentarai
Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos II vaikų ligų skyriaus vadovė, vaikų reumatologė ir vaikų kardiologė Aušra Šnipaitienė:
Apie kitokį gydymą trūksta duomenų
- Esant daugiasistemiam uždegiminiam sindromui dėl COVID-19 pirmaeilis gydymas intraveniniu imunoglobulinu rekomenduojamas daugelio tarptautinių organizacijų, tokių kaip Amerikos reumatologų draugija, Amerikos pediatrų akademija, Šveicarijos pediatrų draugija, Italijos pediatrų draugija ir daugelio kitų.
Kaip jis veikia? Šią būklę sukelia stipriai aktyvuoti neutrofilai, dėl kurių suintensyvėja interleukino 1, palaikančio ir skatinančio uždegimą toliau, gamyba. Prasideda užburtas ratas, kai uždegimas nesustojamai didėja. Sulašintas intraveninis imunoglobulinas jungiasi su aktyvuotais neutrofilais ir sumažina jų kiekį, taip sumažindamas IL-1 gamybą ir slopindamas, tarsi išjungdamas, sisteminį uždegimą.
Kol kas paskelbti tik keli straipsniai, kuriuose svarstoma galimybė lengvesnės būklės pacientus gydyti tik didelėmis steroidų dozėmis. Tačiau duomenys apie tokio gydymo saugumą ir efektyvumą nėra pakankami, todėl kol kas tarptautinėse gairėse išlieka pirmaleilio gydymo intraveniniu imunoglobulinu rekomendacija.
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė:
Linki sekti šiuo pavyzdžiu
- Sveikinu Respublikinę Panevėžio ligoninę, kad nepasidavė VLK spaudimui. Ilgą laiką toks ligonių kasų elgesys buvo toleruojamas daugumos gydymo įstaigų, kurios net nebandė su jais ginčytis.
Ligonių kasos per daug kišasi į klinikinius procesus, sprendimus vertina paraidžiui ir pagal įstatymą, tačiau įstatymas negydo. Tas VLK nuomonės dominavimas toksiškai veikia gydymo procesus, todėl gydytojai ima vengti atsakomybės – bijodami pasekmių geriau išvis nesiima gydyti, siunčia kolegai ar varinėja pacientą iš vienos konsultacijos į kitą.
Linkėčiau gydymo įstaigoms ginčytis, duoti į teismą ligonių kasas, nes tik tokiu būdu galima parodyti šios institucijos darbuotojams, kad ne visada yra teisūs. Reikia nubrėžti ribas. Tai, kad ligonių kasa teikė apeliaciją, vertinu kaip nenorą į save pažvelgti kritiškai.
Gyvybės mokslų teisės ekspertas, nevyriausybinės organizacijos ELSKI atstovas Andrej Rudanov:
Siunčia aiškią žinutę
- Naujausia teisminė praktika siunčia aiškią žinutę. Šios bylos esmė – paciento sveikata svarbiau nei formalūs reikalavimai.
Panevėžio apygardos teismo nutartimi pripažinta, kad medikai, priėmę sprendimus pagal šiuolaikinius medicinos mokslo įrodymus, elgėsi sąžiningai ir profesionaliai, net jei jų veiksmai formaliai neatitiko tam tikrų teisės aktų dėl PSDF biudžeto lėšų panaudojimo. Ši įsiteisėjusi nutartis turės reikšmingos įtakos būsimiems ginčams tarp gydymo įstaigų, specialistų ir VLK.
Pabrėžta, kad gydymo įstaigų atsakomybė gali kilti tik tada, kai nustatomi neteisėti veiksmai, padaryta žala ir egzistuoja priežastinis ryšys tarp jų.
Norėtųsi tikėti, kad šis sprendimas paskatins platesnes diskusijas tarp Sveikatos apsaugos ministerijos, VLK ir medikų bendruomenės dėl būtinų pokyčių sveikatos sistemoje.
Trumpas interviu
Tai pamoka mums visiems
Į klausimus atsako Panevėžio ligoninės direktorius Mindaugas Vaitkus:
- Kaip vertinate šį teismo sprendimą ir situaciją apskritai?
- Vertinu tai kaip pamoką visiems – ir mums, ligoninei, ir VLK.
Faktas, kad taikant gydymą dar nebuvo spėta pakeisti norminius teisės aktus ir VLK iš savo pusės teisingai nustatė, kad negalėjome naudoti to vaisto valstybės lėšomis. Bet mes bandėme aiškinti, jog situacija buvo nekasdienė ir nebuvo kada laukti, nes vaikai gulėjo reanimacijoje.
Ligonių kasos sutiko, kad vaistas paskirtas teisingai, bet kilo ginčas, kas turi už tai sumokėti – ligoninė ar valstybė. Mes norėjome šį klausimą išsiaiškinti teisiškai.
- Ligonių kasos tvirtino, kad už vaistą turėjo mokėti ligoninė. Kodėl nesutikote?
- Ligonių kasos kompensuoja gydymą sergančiam COVID-19. Tačiau šis vaistas kainuoja brangiau, nei visas ligonių kasų apmokėjimas, kurį gauname už COVID-19 gydymą.
Dėl to tokiais atvejais vaistai ir yra centralizuotai perkami už valstybės lėšas, kad ligoninė juos galėtų skirti pacientams pagal numatytas indikacijas.
- Ką darytumėte, jei pasikartotų analogiška situacija –
indikacijos dar nėra sąraše?
- Sudėtingas klausimas. Galima apsitvarkyti dokumentus, įrašyti indikaciją ir visi atrištomis rankomis skiriame šį gydymą.
Kita vertus, nesinori pyktis su niekuo. Galbūt kreiptumėmės į ligonių kasą, kad vėl turime tokį atvejį ir klaustume, ar sutinka jį kompensuoti. Greičiausiai toks būtų variantas, kad vėl nekiltų teisminių ginčų, kurių niekas nenori. Nes mes visi draugiškai gyvename ir dirbame dėl paciento.
- Kiek užtruktų gauti atsakymą?
- Mes tą raštą parašytume greitai, o per kiek laiko gautume atsakymą – nuo ligonių kasų priklauso. Jei žiūrėtų biurokratiškai, gali trukti ir dvidešimt dienų, bet jei informuotume, kad skubus atvejis, gal ir per dieną ligonių kasos atsakytų... Negaliu prognozuoti.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: