Kai kurios įstaigos bando prisidurti prie pajamų gaudamos didesnį užmokestį iš ligonių kasų, nei joms priklausytų. VLK nustatė, kad per šių metų pirmą-trečią ketvirtį neteisėtai panaudotos Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšos (PSDF) siekia apie 1 mln. 5 tūkst. eurų. Per pusę metų ūkio subjektai į PSDF biudžetą grąžino 1 mln. 70 tūkst. eurų (dalis už pernai metais padarytus pažeidimus).
 
Nuo kitų metų liepos įsigalios Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimai, kurie leis Valstybinės ligonių kasos direktoriui taikyti minimalias poveikio priemones teisės aktų pažeidėjams.
 
Nusižengimai

VLK atstovė Vita Lyskoitienė teigia, kad daugiausiai žalos PSDF biudžeto lėšų nustatyta tikrinant dantų protezavimo paslaugas – 321 683 eurai.
Sumuojant paskutinį ketvirtį, daugiausiai žalos aptiko Panevėžio teritorinė ligonių kasa – beveik už 174 tūkst. eurų. Antroje vietoje – Vilnius. Ten trečiame ketvirtyje nustatyta beveik 130 tūkst. eurų žalos PSDF.
 
Nors Kaunas antra pagal sutarčių dydį teritorija, žala čia penkiskart mažesnė nei Vilniuje – 24, 5 tūkst. eurų. Klaipėdoje – 17,6 tūkst. eurų.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa duomenų už trečią ketvirtį dar nepateikusi, tačiau antrame ketvirtyje nepagrįstai panaudotų PSDF lėšų rado už kiek mažiau nei 10 tūkst. eurų.
 
Politikė: tai jūsų ir mano pinigai
 

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė į neteisėtą PSDF lėšų naudojimą pro pirštus žiūrėti neketina: „Tai jūsų ir mano pinigai, kurie yra grobstomi. Jau gaunu laiškų, kur žmogus, turintis širdies problemą, norėjo važiuoti į Vilnių pas kardiologą pasitikrinti, bet atsidaręs e.sveikatą pamatė, kad, pasirodo, jau keletą kartų pas kardiologą buvo Kaune.“

 
Maža to, ne tik pas specialistus nurašomos konsultacijos ar tyrimai. „Reikia aiškintis, kur tokie dalykai prasideda, ar yra sąsajos su šeimos gydytojo kabinetu, nes būtent čia registruojama vizitams. Užrašo, pavyzdžiui, pas kardiologą, bet gal žino, kad žmogus iš kaimo neatvažiuos?.. Važiuoti toli, gal ir finansinės galimybės neleidžia... Tai tiesiog pinigėlius paėmė...“ – konstatavo L.Šukytė-Korsakė.
 
Toliau purtė „Purieną“?
 
Didysis ažiotažas dėl piktnaudžiavimo PSDF lėšomis kilo pavasarį, išaiškėjus, kad Giedriaus Benkunsko privatus medicinos centras „Puriena“ Šilutėje įsigudrino gauti pinigus į savo sąskaitą iš ligonių kasų meluojant, jog suteikė daugiau ambulatorinės slaugos namuose nei iš tiesų.
 
„Puriena“ su nustatytais pažeidimais sutiko ir žalą už gruodį grąžino. O ar buvo patikrinti kiti mėnesiai? V.Lyskoitienė informuoja, kad buvo patikrintos sausio–vasario mėnesiais pateiktos apmokėti ambulatorinės slaugos paslaugos namuose. Neatitikčių rasta. Neteisėtai panaudotas lėšas įstaiga grąžino.
 
VLK atstovė teigia, kad patikrinta ir daugiau pernai namuose teiktų paslaugų. Kelios kontrolės procedūros sustabdytos. „Įtarus, kad ne visos paslaugos, už kurias sumokėta, suteiktos, medžiaga perduota teisėsaugos institucijoms“, – informavo V.Lyskoitienė.
 
Tikrino, bet nerado
 
Beje, Klaipėdos TLK pateiktos ataskaitos rodo, kad ji tikrino „Purieną“ metų pradžioje, dar prieš iškylant aikštėn piktnaudžiavimo atvejams. Tačiau ambulatorinės slaugos namuose pažeidimų tuomet nerado, nes jų ir neieškojo – „Puriena“, kartu su įstaiga „Andoka“ tikrintos dėl psichosocialinės reabilitacijos paslaugų. Nors šio tyrimo rezultatai ataskaitoje neišskirti, šioje kontrolės kryptyje žymesnės žalos PSDF nerasta.
 
Taigi pirmas ketvirtis Klaipėdoje apskritai buvo darbingas, bet nevaisingas, turint omenyje vėliau aikštėn iškilusius įvykius. Patikrinta septyniolika įstaigų, tačiau nustatyta neteisėtai panaudotų lėšų tik už 7, 5 tūkst. eurų už įvairius kompensuojamųjų paslaugų pažeidimus.
 
Nesistebi
 
L.Šukytė-Korsakė teigia: tikrinimas nelygus tikrinimui. Nors ir nemini konkrečių atvejų, ji pastebi, kad skaidrumą reikia garantuoti ir pačiam kontrolės mechanizmui. „Kai susirinksime komitete, bus aptartas šis klausimas. Jei savo ateina savi patikrinti, tai ir neranda, o kai išlenda yla iš maišo, paskui jau visi klausia: pas ką buvot, ką darėt. Tikrai su ministerija ir visa komanda turėsime pagalvoti, rasti sprendimus, kurie padėtų didinti kontrolės skaidrumą, – sakė L.Šukytė-Korsakė ir pridūrė turinti viziją rengti atsitiktinius patikrinimus. – Taip pat norisi pasidomėti, kokia situacija su šeimos medicina, nes eilės pas šeimos gydytojus deklaruojamos didelės, o žmonės skundžiasi, kad poliklinikų koridoriai tušti.“
 
Prioritetai direktoriaus rankose
 
Sutartinė suma su ligonių kasomis dėl ambulatorinės slaugos paslaugų namuose skaičiuojama milijonais. Vien Klaipėdos TLK ji siekia 8,8 mln. eurų,  Kaune – 10,7 mln., Šiauliuose – 10 mln., Vilniuje – 8,6 mln., Panevėžyje – 5,6 mln.
 
Iš tiesų akis bado pražiūrėti gan stambaus masto sukčiavimai. Atkreiptinas dėmesys, kad ligonių kasų kontrolės specialistai nepajėgūs patikrinti visų įstaigų visose srityse, todėl, kas tais metais atsidurs tikrinimų radare, lemia VLK direktoriaus sudarytas prioritetinių priežiūros krypčių sąrašas.
 
Buvusio ligonių kasų direktoriaus Gintaro Kacevičiaus pernai sudarytame sąraše ambulatorinės slaugos paslaugų nebuvo.
O kad šiomis paslaugomis vyksta reikšmingi piktnaudžiavimai, dar pernai konstatavo Sveikatos apsaugos ministerija, Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Matė ir VLK už kontrolę atsakingi specialistai, nuolat stebintys SVEIDRA duomenis.
 
Atsižvelgiant į jau pastebėtą piktnaudžiavimo mastą, kyla klausimas, kodėl G.Kacevičius neįtraukė šių paslaugų į tikrinamų sąrašą? Į šią užklausą jis neatsakė.
 
Atkreiptinas dėmesys, kad patikrinimai daromi ir ne pagal sąrašą, taigi periodiškai patikrinamos ir šios paslaugos. Dėl rastų neatitikimų trečiame šių metų ketvirtyje Vilniaus Teritorinė ligonių kasa siekia susigrąžinti 49 tūkst. eurų. Pirmame ketvirtyje ši suma buvo dar didesnė – siekė 82 tūkst. eurų.
 
V.Lyskoitienė informuoja, kad siekiant gerinti situaciją dėl piktnaudžiavimo ambulatorine slauga namuose, pakeistos jų teikimą reglamentuojančio įsakymo nuostatos, sugriežtintos pateikimo apmokėti paslaugas sąlygos. Taip pat įdiegta papildoma automatinė kontrolė informacinėje sistemoje „Sveidra“.
 
Neskaidru
 
Šiemet vykdytų patikrinimų metu rasta ir daugiau paslaugų, kurios kelia įtarimų, kai neskaidriai deklaruojama savižudybės grėsmę išgyvenančių asmenų priežiūra. Kauno teritorinė ligonių kasa trečiame ketvirtyje paanalizavusi pacientų statistines korteles pamatė, kad viena įstaiga suvedė ir pateikė apmokėti daugiau nei po vieną paslaugą pacientui. Daliai pacientų neatliktas psichosocialinis vertinimas, taigi nebuvo pagrindo ir paslaugai apmokėti. Dėl to į PSDF prašoma grąžinti 11 tūkst. eurų.
 
Piktnaudžiavimų pastebima ir dėl kitų paslaugų prirašinėjimo: tai – specialistų konsultacijos, skatinamosios hepatito C patikros, pavyzdžiui, Vilniaus TLK pacientui patikrinimas atliktas po du ir tris kartus, taip pat tikrintas žmogus, kuriam jau nustatyta ši liga.
 
Pažeidimai
 
Didžiausia žala PSDF biudžetui šiemet nustatyta teikiant dantų protezavimo paslaugas. VLK teigia, kad dažniausi pažeidimai, kai į dantų protezavimo paslaugą įtrauktas dantų plombavimas, įstaigos nesivadovavo gydytojų konsiliumo išvada.
Taip pateikiamos apmokėti paslaugos, suteiktos iki paciento įrašymo į protezavimo eilę, kompensavimui pateikta didesnė kaina, nei patvirtinta pagal paslaugų kainyną.
 
Dar vienas pažeidimas, kuomet suteikta dantų protezavimo paslaugų už mažesnę faktinę sumą, o pateikta apmokėti už maksimalią padidintą kompensuojamąją sumą. Būta atvejų, kai paslaugas teikė asmenys, neturintys tam kvalifikacijos.

---

 
Komentaras
Odontologų rūmų vadovė prof. dr. Vilma Brukienė:

- Odontologų rūmų VLK neinformuoja apie tinkamą ar netinkamą PSDF lėšų panaudojimą, bet darome viską, kas mūsų rankose, kad gydytojai būtų šviečiami apie dantų protezavimą, žinotų galiojančių teisės aktų niuansus, organizuojame mokymus, taip pat iniciavome darbo grupės sudarymą dėl sveikatos apsaugos ministro įsakymo tikslinimo, nes matome jame spragų, dėl kurių galimai ir kyla nesusipratimai.
 
Šiame įsakyme trūksta aiškumo, kad būtų vienodai suprantami kriterijai dėl dantų protezavimo, o tai gali turėti tiesioginės įtakos galimai žalai PSDF biudžetui. Galime paminėti vieną iš diskutuotinų atvejų dėl konsiliume dalyvavusių trijų gydytojų parašų pateikimo. E.sveikatoje nėra techninės galimybės pasirašyti vieno dokumento – konsiliumo išvados – visiems trims jame dalyvavusiems gydytojams, tai galima atlikti tik popierinėje formoje. Tą pripažįsta ir Sveikatos apsaugos ministerija.
 
Bet tikrinimų metu ant elektroninio dokumento trijų gydytojų parašų nebuvimas yra traktuojamas kaip pažeidimas ir galima žala PSDF biudžetui. Juolab kad konsiliumo sudarymo tvarką ir jos darbo organizavimą yra pavesta nustatyti protezavimo paslaugai siunčiančios, o ne ją vykdančios įstaigos vadovui.
Taigi dažnu atveju tai yra netinkamas teisės akto interpretavimas arba techninių galimybių neturėjimas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!