Pamatai sporto medicinos reorganizacijai jau pilami. Pokyčių prašę federacijų atstovai džiūgauti neskuba. Jie dar abejoja, ar pakeitimai nebus tik kosmetiniai. Olimpinio komiteto prezidentė nori visiškai naujos įstaigos, atsakingos už sportininkų medicininį aptarnavimą.
Lietuvos sporto medicinos centrą ruošiamasi prijungti prie Lietuvos sporto centro. Tačiau pertvarka nebūtinai taps panacėja, sprendžiančia medicininio sportininkų aptarnavimo problemas.
Pertvarka duos naudos
Dvi po vienu stogu Vilniaus Šeškinėje veikiančias biudžetines įstaigas ruošiamasi sujungti į vieną. Lietuvos sporto medicinos centras reorganizacijos būdu bus jungiamas prie Lietuvos sporto centro. Toks projektas buvo pristatytas per Nacionalinės sporto tarybos posėdį. Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė žada, kad pertvarka ateityje duos naudos tiek profesionaliems sportininkams, tiek į sportą rimtai palinkusiems gabiems vaikams.
„Tikslas – efektyviau naudoti turimas valstybės biudžeto lėšas, gerinti sporto medicinos paslaugų kokybę ir prieinamumą aukšto meistriškumo sportininkams, sportuojantiems vaikams ir paaugliams. Manytina, kad sporto medicinos paslaugas reikėtų išplėsti pagal poreikį jas teikiant ir sporto bazėse, kurios nuosavybės teise priklauso valstybei. Sporto medicinos paslaugos yra specifinės ir turi būti orientuotos ne į traumų gydymą, bet į jų prevenciją ir kuo greitesnę reabilitaciją. Taip pat planuojama vykdyti sportininkų fizinės ir sveikatos būklės stebėseną, o duomenys pasitarnautų efektyvesniam pasirengimui aukšto meistriškumo varžyboms“, - sako K.Tiesnesytė. Kūlversčiais skubėti nežadama. Apie reorganizavimą reikia įspėti darbuotojus, viešai paskelbti pertvarkos sąlygas, suplanuoti lėšas, tad naujas darinys galės pradėti veikti tik nuo kitų metų pradžios.
Pokyčiai tik kosmetiniai?
Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) administracijos vadovė Ringa Baltrušaitė sprendimą imtis permainų sveikina ir primena, kad centralizuotai olimpiečius rengusio centro išardymas naudos sportui neatnešė. Tačiau toli siekiančiais viceministrės užmojais ji abejoja. „Tikimės teigiamų poslinkių. Vien dėl to, kad pačią biudžetinę organizaciją bus lengviau valdyti, ji mažiau kainuos. Gal bus galima daugiau pinigų skirti pačiai medicinai, - sako R.Baltrušaitė. Tiesa, ji nuogąstauja, kad pertvarka pakeis tik įstaigų fasadą, bet ne jų veikimą. - Nebuvo aiškiai įvardinta, kaip pagerės sportininkų medicininis aptarnavimas. Dvi organizacijos susijungs, bet iš principo jų funkcijos, kokios dabar yra, tokios ir lieka. Sujungiamas centrų valdymas, bet esminių pokyčių sportininkai dėl to nepajus jokių. Na, gerai, sujungsite, sutaupysite truputėlį valstybės lėšų, bet nuo to rengimas nepagerės. Nėra planuojama iš esmės keisti požiūrį į sporto mediciną“, - pastebi LSFS atstovė.
R.Baltrušaitei kur kas geresnė atrodo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) keliama idėja sukurti naują viešąją įstaigą, kuri rūpintųsi sportininkų rengimu. „Ten būtų ir medicina, sporto mokslas, sportininkų rengimas. Tai turbūt duotų didesnį impulsą sportininkų pasiruošimo kokybei. Bet tai liečia tik olimpines sporto šakas. Dėl ko mums truputėlį gaila. Nes toks darinys yra reikalingas daugeliui sporto šakų. Ne tik olimpinių sporto šakų atstovai važiuoja į Europos ir pasaulio čempionatus. Juolab olimpinių sporto šakų sąrašas nėra toks, kad nukirtau ir yra baigtinis. Žiūrėk, šiemet neolimpinė, o kitais metais - jau olimpinė. Tad mūsų manymu, tai turėtų būti išplėsta ir į neolimpines sporto šakas“, - sako R.Baltrušaitė.
Trūksta trenerių
LTOK prezidentė Daina Gudzenivičiūtė dar nuo praėjusių metų vasaros prastus sportininkų rezultatus paaiškina „žala“, kuri atsirado po Lietuvos olimpinio sporto centro išardymo. Tačiau LTOK iniciatyva dėl visiškai naujos įstaigos stringa. K.Tiesnesytė patikino, kad idėja iš Olimpiečių gatvės dar reikalauja plačių diskusijų.
Savo ruožtu Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas įsitikinęs, kad D.Gudzenivičiūtė kaltų ieško ne ten. Pasak jo, problema – ne medicininis sportininkų rengimas, bet aukšto meistriškumo sporto trenerių trūkumas. „Anksčiau neturėjome jokių centrų, o medaliai vis tiek buvo. Rezultatų pasiekia sportininkai ir treneriai. O jaunų trenerių, kurie galėtų sportininką nuvesti iki aukščiausių rezultatų, nebeturime. Vyresnioji karta, kuri dirbo iš idėjos, dabar jau garbingo amžiaus. Nebeleidžia jiem dirbti sveikata ir pats sporto mokslas pasikeitė, atėjo naujos technologijos. Galim įrengti auksines sales, duoti sportininkui pačias geriausias sąlygas, bet be gero trenerio jis toli nenueis“, - įsitikinęs K.Smirnovas.
Komentaras
Nacionalinės sportininkų asociacijos prezidentas, penkiakovininkas, olimpietis Justinas Kinderis.
- Reikia, kad valstybė prisiimtų atsakomybę ir atsakytų už sportininkų rengimą. Centralizuotas rengimas, mano galva, būtų tikrai geresnis. Be centro esam jau treti metai ir rezultatai kalba patys už save. Mažėja olimpiečių ir medalių skaičius. Nemanau, kad tai yra vien tik medicinos klausimas. Vadyba federacijoms atiduota tam tinkamai nepasiruošus. Padaryta klaida, kuri tęsiasi iki dabar. Norime dalyvauti kuriant naują centrą, kad būtų atsižvelgta ir į mūsų norus. Metai bėga, bet sprendimų nėra. Mažoms federacijoms sudėtinga paruošti jaunimą, olimpiečius, išlaikyti darbuotojus ir išsiųsti sportininkus į stovyklas. Kenčia rezultatai, kenčia sportininkas, galų gale ir pati federacija. Visiems aišku, kad reikia naujo sporto medicinos centro. Dabar diskusija yra tik dėlto, koks jis turi būti. Reikia visuotinio sutarimo, nes paskui kalbėsime, kaip pasiruošti jau ne Paryžiaus, bet Los Andželo olimpiadai. Gana trypčioti vietoje.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: