Nori jungtis funkciniu būdu
„Norisi eiti evoliuciniu keliu. Esame permainų žmonės, bet atsargūs“, – dėsto Kaišiadorių PSPC vadovė, kai susėdame pasikalbėti, kokia jų nuotaika sveikatos priežiūros tinklo pertvarkos akivaizdoje.
 

„Mes, dirbantys šį darbą, matome geriau nei ministerija, įžvelgiame trukdžius. Matome, kokia politinė situacija valstybėje, todėl tuos pinigus, kuriuos gautume už tinklo pertvarką, galbūt jau reikės atiduoti ne pastatų statybai, o tankų pirkimui“, – be užuolankų kalba Kaišiadorių PSPC direktorė Virginija Dranginienė.

 
Savivaldybės pavaldume esanti Kaišiadorių PSPC ir dar keturios gydymo įstaigos savivaldybės Sveikatos komitetui, merui, darbo grupei neatsisakė dalyvauti reformoje, bet išreiškė norą steigiant sveikatos centrą jungtis funkciniu būdu. Kaip aiškina Kaišiadorių PSPC direktorė, pradžioje rajono gydymo įstaigoms buvo numatyta pertvarkoje dalyvauti jungiantis į sveikatos centrą struktūriškai. Pradinėse diskusijose tokio jungimo pagrindinis argumentas buvo neva išsaugotas terapinio profilio aktyvaus gydymo stacionaras. „Deja, SAM pateiktose skaidrėse terapinio profilio stacionaras funkcionuos tik pereinamuoju laikotarpiu, vėliau jis bus uždarytas. Nenumatoma skirti lėšų ir skubios pagalbos bei intensyvios terapijos paslaugoms plėtoti“ – sako V.Dranginienė.
 
Direktorės nuomone, pertvarkai reikia ruoštis atsakingai, matyti ne vien finansinį suinteresuotumą.
„Apeliuojame ne tik į mūsų nuostatas bei patirtį, bet daug skaitėme ir domėjomės, kas vyksta Lietuvoje, kaip žvelgiama į pertvarką. Nors ministerija buvo organizavusi keletą nuotolinių susitikimų su savivaldybių vadovais ir jų gydytojais, ASPĮ vadovais, komunikavimas nesuteikė išsamios informacijos apie pertvarkos proceso sklandų vykdymą, finansavimą, o svarbiausia – žmogiškųjų išteklių užtikrinimą.
 
Valstybės kontrolė, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai nurodė, kad kils chaosas, procesai vyksta nenuosekliai, Lietuvos medikų sąjūdis pateikė 24 pastabas dėl dokumentų neatitikties teisės aktams“, – vardija vadovė primindama, kad pasirinkimo laisvė ir atsakomybė – savivaldybių rankose, bet būtina tartis su gydymo įstaigomis prieš priimant svarbius sprendimus. Be to, V.Dranginienė atkreipė dėmesį ir į tai, kad SAM rekomenduoja steigti sveikatos centrus struktūriniu principu tik tose savivaldybėse, kuriose gyvena 10-21 tūkst. gyventojų ir kuriose ASPĮ dirba nuostolingai. Kaišiadorių rajone gyventojų daugiau nei 29 tūkst., o 2022 m. gydymo įstaigos baigė be finansinio minuso.  
 
Pasak pašnekovės, galiausiai žvilgsnis nukrypo ir į būsimos pertvarkos dalyvių finansavimą: buvo paminėti 800 mln. eurų ES lėšų, rajono gydymo įstaigų lėšų poreikis siekė 10 mln. eurų. Deja, Kaišiadorių rajonui numatoma skirti vos 1,8 mln. eurų.
 
„Reformoje, be Kaišiadorių ligoninės, šešių savivaldybės viešųjų ASPĮ, partnerystės pagrindais dalyvauti bus kviečiamos dar kone devynios privačios gydymo įstaigos, kurios turi sutartis su teritorine ligonių kasa. Joms taip pat teks ką nors pasiūlyti. Kas lieka? – retoriškai klausė ji. – Be to, paraiškas finansavimui teiksime tik po reformos, o vykdant struktūrinį sveikatos centro steigimą Kaišiadorių savivaldybei teks surasti bene milijoną eurų.“
 
Maža to, gydymo įstaiga įžvelgia ir grėsmę prarasti į rajoną atvykstančius dirbti gydytojus, slaugytojus, kineziterapeutus. Gali tekti atsisveikinti su pensinio amžiaus medicinos darbuotojais, turinčiais ilgametį stažą dabartinėse darbovietėse ir apsisprendusiais nutraukti darbo sutartis, pasinaudojant ilgalaikio darbo vienoje darbovietėje SODROS išmokomis.
 
„Didėtų rizika prarasti medikus bei krūvis likusiems įstaigoje medicinos darbuotojams, ilgėtų eilės prie gydytojų kabinetų, automatiškai augtų ir gyventojų nepasitenkinimas dėl sumažėjusio paslaugų prieinamumo. Išlieka neaiškus ir pacientų srautų valdymas. Jei jis bus toks, kaip išaiškino Savivaldybių asociacijos posėdyje dalyvavęs teisininkas, bus chaosas, nes pacientas blaškysis po rajono šeimos gydytojų kabinetus, ieškodamas „greito talono“, vieną kartą jis bus Kaišiadoryse, kitą – Kruonyje ir pan. Daug auklių – vaikas be galvos“, – teigė V.Dranginienė.
 
Vadovė atvira – jaučiasi lyg pakliuvusi į spąstus. Mat prieš dvejus metus, kai apie sveikatos tinklo pertvarką dar tik diskutuota su minimalia informacija (Aprašas pasirodė tik šių metų gegužės 22 d. ), meras orientavo jungtis struktūriškai. Tuo metu kalbėta, kad bus uždaromas ligoninės Vidaus ligų skyrius, o jungiantis struktūriškai jį pavyks išsaugoti. Dabar nuostatos jau kitos.
 
„Neramino skubėjimas, kuriuo savivaldybės ragintos apsispręsti dėl reformos. Štai, pasirodžius sveikatos centrui priskiriamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo tvarkos aprašui gegužės 22dieną ieškojau Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 29 straipsnio, 4 dalies 3 punkto. Sveikatos sistemos įstatyme papildymo LNSS įstaigų nomenklatūroje nauju juridiniu vienetu – sveikatos centru – nieko neradau. Taip, papildymai buvo priimti, bet teisės aktų registre jie pasirodė tik šių metų rugpjūčio 1-ąją“, – kaip apžaidė gydymo įstaigas, kalba vadovė.
 
Tarp įstaigų dings konkurencija
Dar viena grėsmė, kurią įžvelgia V.Dranginienė struktūriniu būdu susijungus gydymo įstaigoms į vieną katilą, – sveikos konkurencijos tarp įstaigų dingimas. Ką čia slėpti – su tuo ir noras būti veržlesniems.
 
„Geografinis išsidėstymas, susisiekimas, kvalifikuotas, malonus personalas, įranga, šeimos gydytojo komandos plėtra, naujai teikiamos paslaugos leidžia pacientams rinktis, skatina sveikai konkuruoti, o susijungus nebebūtų su kuo konkuruoti. Na, nebent su privačiomis gydymo įstaigomis. Žinoma, čia nekalbu apie mažų savivaldybių mažas gydymo įstaigas – joms galimai verta jungtis į centrą struktūriškai“, – kalba vadovė. Bet ir didesnėse savivaldybėse esant norui steigėjas gali lanksčiai priimti sprendimą jungtis dviem trims ASPĮ, o nenorinčioms jungtis struktūriškai stiprioms ASPĮ suteikti galimybę prisijungti prie centro veiklos bendradarbiavimo sutartimis.
 
Svarbus pertvarkos klausimas – suteikti kuo daugiau paslaugų vietoje. Nors, pastebi V.Dranginienė, viešai deklaruojama apie „pacientų, vykstančių konsultuotis kitur, susigrąžinimą“, nepaisant to, kai kurie specialistai rajonuose konsultuoja tik vieną kartą per savaitę ar mėnesį: „Tai kaip pertvarkos šviesoje bus vykdomas pacientų susigrąžinimas? Pacientai niekada neišvyks svetur, jei vietoje dirbs geri, kvalifikuoti, kasdien konsultuojantys medikai.
 
Žinoma, be permainų niekada nebus judėjimo, bet svarbu, kad joms būtų gerai pasiruošta, suprantamai išaiškinta, savalaikiai pagrįsta teisiniais dokumentais, išvengiant medikų visuomenės susipriešinimo, mobinginių diskusijų, pacientų nusivylimo ir svarbiausia – turima su kuo eiti į tas pertvarkas. Viso to pagrindas – žmogiškieji ištekliai. Nuo to ir reikėjo pradėti, juk apie artėjančią medikų stygiaus problemą jau kalbėjo ne viena ir ne dvi vyriausybės.“
 
Siekia stiprinti slaugos paslaugas namuose
Kad ir gyvena reformų sūkuryje, Kaišiadorių PSPC toliau kryptingai keliauja į priekį – gerina paslaugas. Jau dabar galvojama apie kitų metų sausį, kai bus išplėstos slaugytojų kompetencijos ribos, ilginamas įstaigos darbo laikas, peržiūrima patalpų infrastruktūra, toliau teikiamos išankstinės pacientų registracijos paslaugos, vykdomos profilaktinės sveikatos programos... Plečiamos ir ambulatorinės paslaugos namuose, kurios sulaukia ypač didelio susidomėjimo. Tam šiuo metu paskirta 2,75 slaugytojų etato, įsigyti keturi automobiliai. Specialistės, prižiūrinčios rajono gyventojus, kaip bitės dirba nuo ryto iki vakaro, aptarnauja visų savivaldybės pavaldume esančių ASPĮ pacientus, kurių dabar yra per 200.
 
„Pacientų poreikis gauti šias paslaugas auga sparčiai. Orientuojamės į pačios sunkiausios būklės pacientus, nes visko neaprėpiame“, – pasakoja V.Dranginienė. Mat rajono įstaigai gauti slaugytoją – kaip adatą šieno kupetoje rasti. Darbo skelbimas, rodos, visą amžių kabo.
 
Mums bekalbant apie slaugos namuose paslaugų poreikį ir naudą, direktorės kabinete suskamba telefonas – pasigirsta slaugomos namuose pacientės padėka už slaugytojos darbą. Moteris pasidžiaugė, kad puikiai gydomos ilgai negijusios opos.
 
Padėką pelniusi slaugytoja Žydrūnė Janonienė įsitikinusi, jog mobiliosios slaugytojos darbas – ne kiekvienam. Esi nuolatiniame lėkime. Paskui save tempiesi ir dvylikos kilogramų sveriantį medicinos krepšį. Dvylika pacientų tądien jau aplankiusi slaugytoja sakė dar ne pabaiga – prieš akis laukia dar keli vizitai. Paslaugos įvairios: nuo pragulų tvarkymo iki pagalbos namuose akliesiems.
 
„Apsilankymas pas pacientą gali trukti ir gerą valandą. Pragulas išplauti, sutvarstyti, pašildyti specialia spinduline lempa. Gydyti jas tenka nuo kelių mėnesių ar metų. Vienas užgydai, kitos atsiveria“, – su darbo specifika supažindina slaugytoja. Jei pacientas ypač sunkios būklės, pas jį vykstama ir dviese. Nepaisant sunkumų, Ž.Janonienė sako, kad darbas jai patinka ir atneša emocinį pasitenkinimą, kai mato sveikstančius pacientus, šildo ir padėkos.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!