Pasakė, kas išloš pandemijos sąskaita

Deimantė Gruodė
2020-05-14
„Vyriausybės ataskaita tikrai yra optimistinė, ypač socialinėje srityje ji turėtų būti gerokai savikritiškesnė“, - tiesiai šviesiai rėžė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas ir istorikas Algis Krupavičius, išklausęs ministro pirmininko šią savaitę pristatytą Vyriausybės veiklos ataskaitą.
Pasakė, kas išloš pandemijos sąskaita
„Sveikatos apsaugos ministras vargu ar galėtų būti sąrašo lyderis ir todėl, kad jo veikla bandant pažaboti pandemiją buvo ir yra vertinama prieštaringai“, - sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas ir istorikas Algis Krupavičius.

- Ar likote sužavėtas premjero antradienį pristatyta Vyriausybės ataskaita, pagal kurią esą visi rodikliai šauna į viršų?
-Tai - paskutinė dabartinės kadencijos Vyriausybės ataskaita Seime, kuri turėtų apibendrinti ne tik vienerių metų patirtį. Tie metai ir Lietuvai, ir Vyriausybei nebuvo blogi, nes ir bendrasis vidaus produktas didėjo, ir augimo tempai buvo vieni aukštesnių Europos Sąjungoje. Nedarbas po truputį mažėjo, bet ne tokiu tempu, kaip buvo tikimasi.
 
- Išgirdote ataskaitoje erzinančių dalykų?
- Erzina Vyriausybės nuolatinis kartojimas, kaip Lietuva pakilo „Doing business“ reitinge. Kodėl erzina? Priežastis paprasta: apklausa, pagal kurią sudaromas „Doing business“ reitingas, atliekama tik sostinėje. Puikiai žinome, kokie yra Vilniaus ir likusios Lietuvos skirtumai, koks yra regioninės plėtros netolygumas. Vyriausybė gi rodo apklausos rezultatus iš geriausiai besivystančio regiono, kas, švelniai tariant, yra nesąžininga.

Ataskaitoje išskirtos trys ašys. Pirmiausia – stiprinti valstybę, didinti gerovę ir pasitikėjimą. Jei vertintume per ekonominę prizmę, Lietuva tikrai tapo konkurencingesnė ir stipresnė šalis pasaulyje. Bet gerovės didinimo srityje Vyriausybei sekasi ženkliai prasčiau. Tą parodo objektyvūs rodikliai: tai - skurdo mastas ir socialinės atskirties dydis. „Eurostato“ statistika skelbia, kad skurdo rizika ir socialinės atskirties mastelis nemažėja, jis lieka įšalęs apie dvidešimt aštuonis procentus, vadinasi, per pastaruosius dvejus metus pažangos nebuvo.
Dar liūdnesnis vaizdas, jei pasižiūrėsime į pajamų nelygybę. Vyresnių 65 metų amžiaus grupėje net keturiasdešimt trys procentai žmonių atsiduria skurdo ir socialinės atskirties zonoje. Skaičiai neįkvepia optimizmo ir nerodo proveržio. Toliau yra skurdas tarp dirbančiųjų, kuris, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, padidėjęs aštuoniais procentais. Ir trečia dedamoji yra pasitikėjimas, kurį geriausiai galima pamatuoti žvelgiant į tai, kaip visuomenė vertina skirtingų ir svarbiausių institucijų vaidmenį. Jei palygintume pasitikėjimą Seimu, vadinasi, didele dalimi ir valdančiąja dauguma, šiais metais vasario mėnesį vadinamas ikikarantinis reitingas siekė apie dešimt procentų. Bet jis toks buvo nuo tada, kai baigėsi socialdemokratų koalicijos kadencija. Iš esmės žingsnio į priekį nepadaryta.
Dar blogesnis paveikslas, kai lyginame Vyriausybės reitingus. Prieš ketverius metus Vyriausybės reitingai siekė dvidešimt penkis procentus, o vasarį – dvidešimt du. Vadinasi, dviem trim procentais pasitikėjimas Vyriausybe sumažėjęs. Taip, dėl pandemijos vyksta reitingų augimas, bet jis yra paaiškinamas vienijimosi aplink valdžią fenomenu, kuris yra žinomas keletą dešimtmečių.
 
- Dabar premjeras ragina dėkoti medikams, o dar ne taip seniai siūlė išvažiuoti. Nejuokinga?
- Tokio nenuoseklumo šios kadencijos Seime ir Vyriausybėje matėme tikrai ne vieną ir ne du kartus. Situacija keičiasi, kada politikai retoriką kreipia kartais visiškai į priešingą kryptį, negu kalbėjo prieš tai.
 
- Ar realu, kad sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ves Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą rinkimuose?
- Manau, kad tai - nerealu. Sakyčiau, Valstiečių-žaliųjų sąjungoje yra tik du nariai - premjeras Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis, kaip partijos vadovas, - kurie galėtų tai daryti. Sveikatos apsaugos ministras vargu ar galėtų būti sąrašo lyderis ir todėl, kad jo veikla bandant pažaboti pandemiją buvo ir yra vertinama prieštaringai.
Vienas elementarus faktas: Lietuva skaičiuoja išleidusi bene aštuoniasdešimt milijonų eurų apsaugos priemonėms įsigyti. Kovo pradžioje Vyriausybė svarstė galimą pandemijos protrūkį ir pasirengimą jai. Tuo metu sveikatos apsaugos ministras posėdyje prašė įsigyti priemonių už tris šimtus tūkstančių eurų. Vien tokie faktai rodo, kad trūko adekvataus vertinimo, suvokimo, kuria kryptimi ir kokiu greičiu situacija vystosi. Pandemijos pradžioje ypač trūko testavimo priemonių, nepakako apsaugos priemonių medikams. O kur dar visuomenės dezinformavimas: iš pradžių ministras aiškino, kad kaukės yra nereikalingos, po to jo retorika pasisuko į kitą pusę, kad be kaukių nebegalima išeiti. Faktai rodo, jog kai kuriuose srityse ministras elgėsi teisingai, pasisakydamas už griežtas karantino priemones, kitose srityse pridarė mažų mažiausiai klaidų.
 

- Kas išloš pandemijos sąskaita per rinkimus?
- Kol kas vienareikšmiškai laimi pagrindinė valdančioji partija – Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Partijos reitingas galbūt ir nekyla, kaip jos lyderiai įsivaizduotų, bet auga ministro pirmininko teigiamas vertinimas. Tam yra pagrindo, nes ministras pirmininkas tikrai gal kiek miegodamas, bet pagrindinius sprendimus krizės akivaizdoje priėmė teisingus. Be to, krizės valdytojo amplua, kuomet krizės sąlygomis reikia ir hierarchinės tvarkos, ir įsakmaus tono, premjerui, buvusiam statutiniam pareigūnui, tiko. Valdančiųjų galimybės ateityje priklausys nuo pokyčių darbotvarkėje ir kaip pavyks spręsti socialines bei ekonomines krizės pasekmes, ar verslui parama bus laiku suteikta, ar neturėsime kokio nors reikšmingesnio nedarbo augimo, kaip seksis surinkti mokesčius ir kaip keisis šalies finansinė situacija. 

Dosjė
Algis Krupavičius gimė 1961 m. rugsėjo 13 d. Ožkasviliuose, Marijampolės rajone.
 
1979–1984 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. 

1986–1989 m. SSRS mokslų akademijos Pasaulinės ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto aspirantas. 1989 m. istorijos mokslų kandidatas.
Nuo 1989 m. Kauno technologijos universiteto (KTU) dėstytojas, 1999-2015 m. KTU Politikos ir viešojo administravimo instituto (nuo 2014 m. Viešosios politikos ir administravimo instituto) direktorius.
Nuo 1992 m. dar ir Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, nuo 2015 m. Socialinių mokslų fakulteto dekanas.
Nuo 2001 m. KTU Socialinių mokslų fakulteto profesorius.
Nuo 1994 m. atlieka tyrimus Karaliaus koledže (Londonas), Londono universitete. 1995–1996 m. dėstė Šiaurės vakarų (Northwestern) universitete (Čikaga).
1991–1995 m. Lietuvos politologų asociacijos prezidentas.
Nuo 2003 m. Europos rinkimų studijos atstovybės Lietuvoje direktorius, Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, nuo 2004 m. Lietuvos aukštojo mokslo tarybos narys. 
Nuo 2015 m. Kauno mero Visvaldo Matijošaičio visuomeninis patarėjas viešosios politikos ir administravimo klausimams, nuo 2016 m. LR Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio visuomeninis patarėjas vidaus politikos, švietimo ir mokslo klausimams. 


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Žmonės po organų transplantacijų pasmerkti mirčiai: gyvybiškai svarbių vaistų priemokos drastiškai išaugo, generikų – nėra

    Žmonės po organų transplantacijų pasmerkti mirčiai: gyvybiškai svarbių vaistų priemokos drastiškai išaugo, generikų – nėra

    Pacientams po organų transplantacijos atstovaujanti Lietuvos asociacija „Gyvastis“ dar nuo šių metų kovo mėnesi...
    Antanas Gvazdaitis: „Baisu sulaukti užleistų pacientų antplūdžio“

    Antanas Gvazdaitis: „Baisu sulaukti užleistų pacientų antplūdžio“

    Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos vadovas, doc. dr. gydytojas neurochirurgas Antanas Gvazdaitis (68 m....

    Budinti vaistinė


    „Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą

    „Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą

    Šaltuoju metu dažniau sergama peršalimo ligomis, pagrindinio šalies vaistinių tinklo „Eurovaistinė&ldqu...
    Vaistinės skambina pavojaus varpais: regionuose trūksta daugiau nei 140-ties kvalifikuotų vaistininkų

    Vaistinės skambina pavojaus varpais: regionuose trūksta daugiau nei 140-ties kvalifikuotų vaistininkų

    Pasaulyje ir Lietuvoje siaučiant COVID-19 pandemijai, į papildomas fronto linijas kartu su medikais stojančių vaistininkų ima krit...

    Sveika šeima


    Spa namuose. Pradėkite nuo kūno žemėlapio

    Užkardą grožio centrams uždėjęs kranktinas, SPA ritualus verčia susikurti namuose. Jei skirtingos veido zonos daugeliui ne naujiena, kūno odos žemėlapis, ko gero, pažįstamas tik grožio specialistams.

    Sveikatos horoskopas


    Lapkričio 23 - 29 d.

    Avi­nas
    Pir­ma­die­nį ri­bo­ki­te ka­vos ir juo­do­sios ar­ba­tos kie­kį, dau­giau ger­ki­te van­dens. Ant­ra­die­nį jau­si­tės žva­lūs ir ku­pi­ni tei­gia­mų emo­ci­jų. Penk­ta­die­nį bus jaut­rūs re­gos or­ga­nai. Savaitgalį stiprinkite imuninę sistemą.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kinija: pandemija plinta per šaldytą produkciją?

    Nuo pandemijos pradžios Kinija kaip įmanydama mėgina eliminuoti koronavirusą iš šalies, tačiau nedidelių židinių vis dar pasitaiko. Pastaruoju metu - dažniausiai įmonėse, kurios importuoja šaldyto maisto produkciją iš užsienio. Kinijos mokslininkai kelia versiją, kad koronavirusas gali plisti per ša...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas?
    Agnė Gaižauskienė Ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas?
    Kiekvienam teks nuvykti...
    Henrikas Vaitiekūnas Kiekvienam teks nuvykti...
    Leonardas Cohenas ir jausmai
    Palmira Rudalevičienė Leonardas Cohenas ir jausmai

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica