Pasakė, kas išloš pandemijos sąskaita

Deimantė Gruodė
2020-05-14
„Vyriausybės ataskaita tikrai yra optimistinė, ypač socialinėje srityje ji turėtų būti gerokai savikritiškesnė“, - tiesiai šviesiai rėžė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas ir istorikas Algis Krupavičius, išklausęs ministro pirmininko šią savaitę pristatytą Vyriausybės veiklos ataskaitą.
Pasakė, kas išloš pandemijos sąskaita
„Sveikatos apsaugos ministras vargu ar galėtų būti sąrašo lyderis ir todėl, kad jo veikla bandant pažaboti pandemiją buvo ir yra vertinama prieštaringai“, - sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas ir istorikas Algis Krupavičius.

- Ar likote sužavėtas premjero antradienį pristatyta Vyriausybės ataskaita, pagal kurią esą visi rodikliai šauna į viršų?
-Tai - paskutinė dabartinės kadencijos Vyriausybės ataskaita Seime, kuri turėtų apibendrinti ne tik vienerių metų patirtį. Tie metai ir Lietuvai, ir Vyriausybei nebuvo blogi, nes ir bendrasis vidaus produktas didėjo, ir augimo tempai buvo vieni aukštesnių Europos Sąjungoje. Nedarbas po truputį mažėjo, bet ne tokiu tempu, kaip buvo tikimasi.
 
- Išgirdote ataskaitoje erzinančių dalykų?
- Erzina Vyriausybės nuolatinis kartojimas, kaip Lietuva pakilo „Doing business“ reitinge. Kodėl erzina? Priežastis paprasta: apklausa, pagal kurią sudaromas „Doing business“ reitingas, atliekama tik sostinėje. Puikiai žinome, kokie yra Vilniaus ir likusios Lietuvos skirtumai, koks yra regioninės plėtros netolygumas. Vyriausybė gi rodo apklausos rezultatus iš geriausiai besivystančio regiono, kas, švelniai tariant, yra nesąžininga.

Ataskaitoje išskirtos trys ašys. Pirmiausia – stiprinti valstybę, didinti gerovę ir pasitikėjimą. Jei vertintume per ekonominę prizmę, Lietuva tikrai tapo konkurencingesnė ir stipresnė šalis pasaulyje. Bet gerovės didinimo srityje Vyriausybei sekasi ženkliai prasčiau. Tą parodo objektyvūs rodikliai: tai - skurdo mastas ir socialinės atskirties dydis. „Eurostato“ statistika skelbia, kad skurdo rizika ir socialinės atskirties mastelis nemažėja, jis lieka įšalęs apie dvidešimt aštuonis procentus, vadinasi, per pastaruosius dvejus metus pažangos nebuvo.
Dar liūdnesnis vaizdas, jei pasižiūrėsime į pajamų nelygybę. Vyresnių 65 metų amžiaus grupėje net keturiasdešimt trys procentai žmonių atsiduria skurdo ir socialinės atskirties zonoje. Skaičiai neįkvepia optimizmo ir nerodo proveržio. Toliau yra skurdas tarp dirbančiųjų, kuris, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, padidėjęs aštuoniais procentais. Ir trečia dedamoji yra pasitikėjimas, kurį geriausiai galima pamatuoti žvelgiant į tai, kaip visuomenė vertina skirtingų ir svarbiausių institucijų vaidmenį. Jei palygintume pasitikėjimą Seimu, vadinasi, didele dalimi ir valdančiąja dauguma, šiais metais vasario mėnesį vadinamas ikikarantinis reitingas siekė apie dešimt procentų. Bet jis toks buvo nuo tada, kai baigėsi socialdemokratų koalicijos kadencija. Iš esmės žingsnio į priekį nepadaryta.
Dar blogesnis paveikslas, kai lyginame Vyriausybės reitingus. Prieš ketverius metus Vyriausybės reitingai siekė dvidešimt penkis procentus, o vasarį – dvidešimt du. Vadinasi, dviem trim procentais pasitikėjimas Vyriausybe sumažėjęs. Taip, dėl pandemijos vyksta reitingų augimas, bet jis yra paaiškinamas vienijimosi aplink valdžią fenomenu, kuris yra žinomas keletą dešimtmečių.
 
- Dabar premjeras ragina dėkoti medikams, o dar ne taip seniai siūlė išvažiuoti. Nejuokinga?
- Tokio nenuoseklumo šios kadencijos Seime ir Vyriausybėje matėme tikrai ne vieną ir ne du kartus. Situacija keičiasi, kada politikai retoriką kreipia kartais visiškai į priešingą kryptį, negu kalbėjo prieš tai.
 
- Ar realu, kad sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ves Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą rinkimuose?
- Manau, kad tai - nerealu. Sakyčiau, Valstiečių-žaliųjų sąjungoje yra tik du nariai - premjeras Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis, kaip partijos vadovas, - kurie galėtų tai daryti. Sveikatos apsaugos ministras vargu ar galėtų būti sąrašo lyderis ir todėl, kad jo veikla bandant pažaboti pandemiją buvo ir yra vertinama prieštaringai.
Vienas elementarus faktas: Lietuva skaičiuoja išleidusi bene aštuoniasdešimt milijonų eurų apsaugos priemonėms įsigyti. Kovo pradžioje Vyriausybė svarstė galimą pandemijos protrūkį ir pasirengimą jai. Tuo metu sveikatos apsaugos ministras posėdyje prašė įsigyti priemonių už tris šimtus tūkstančių eurų. Vien tokie faktai rodo, kad trūko adekvataus vertinimo, suvokimo, kuria kryptimi ir kokiu greičiu situacija vystosi. Pandemijos pradžioje ypač trūko testavimo priemonių, nepakako apsaugos priemonių medikams. O kur dar visuomenės dezinformavimas: iš pradžių ministras aiškino, kad kaukės yra nereikalingos, po to jo retorika pasisuko į kitą pusę, kad be kaukių nebegalima išeiti. Faktai rodo, jog kai kuriuose srityse ministras elgėsi teisingai, pasisakydamas už griežtas karantino priemones, kitose srityse pridarė mažų mažiausiai klaidų.
 

- Kas išloš pandemijos sąskaita per rinkimus?
- Kol kas vienareikšmiškai laimi pagrindinė valdančioji partija – Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Partijos reitingas galbūt ir nekyla, kaip jos lyderiai įsivaizduotų, bet auga ministro pirmininko teigiamas vertinimas. Tam yra pagrindo, nes ministras pirmininkas tikrai gal kiek miegodamas, bet pagrindinius sprendimus krizės akivaizdoje priėmė teisingus. Be to, krizės valdytojo amplua, kuomet krizės sąlygomis reikia ir hierarchinės tvarkos, ir įsakmaus tono, premjerui, buvusiam statutiniam pareigūnui, tiko. Valdančiųjų galimybės ateityje priklausys nuo pokyčių darbotvarkėje ir kaip pavyks spręsti socialines bei ekonomines krizės pasekmes, ar verslui parama bus laiku suteikta, ar neturėsime kokio nors reikšmingesnio nedarbo augimo, kaip seksis surinkti mokesčius ir kaip keisis šalies finansinė situacija. 

Dosjė
Algis Krupavičius gimė 1961 m. rugsėjo 13 d. Ožkasviliuose, Marijampolės rajone.
 
1979–1984 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. 

1986–1989 m. SSRS mokslų akademijos Pasaulinės ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto aspirantas. 1989 m. istorijos mokslų kandidatas.
Nuo 1989 m. Kauno technologijos universiteto (KTU) dėstytojas, 1999-2015 m. KTU Politikos ir viešojo administravimo instituto (nuo 2014 m. Viešosios politikos ir administravimo instituto) direktorius.
Nuo 1992 m. dar ir Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, nuo 2015 m. Socialinių mokslų fakulteto dekanas.
Nuo 2001 m. KTU Socialinių mokslų fakulteto profesorius.
Nuo 1994 m. atlieka tyrimus Karaliaus koledže (Londonas), Londono universitete. 1995–1996 m. dėstė Šiaurės vakarų (Northwestern) universitete (Čikaga).
1991–1995 m. Lietuvos politologų asociacijos prezidentas.
Nuo 2003 m. Europos rinkimų studijos atstovybės Lietuvoje direktorius, Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, nuo 2004 m. Lietuvos aukštojo mokslo tarybos narys. 
Nuo 2015 m. Kauno mero Visvaldo Matijošaičio visuomeninis patarėjas viešosios politikos ir administravimo klausimams, nuo 2016 m. LR Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio visuomeninis patarėjas vidaus politikos, švietimo ir mokslo klausimams. 


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris