Nesitestuoja ir nesiizoliuoja
Vienoje Europos valstybių dirbantis lietuvis Evaldas su kolegomis kas mėnesį parkeliauja į Lietuvą nuosavu transportu. „Prieš grįždamas ar jau grįžęs namo į Lietuvą turiu atlikti testą, užpildyti keleivio anketą, nurodyti vietos, kur karantinuosiuosi adresą“, – pasakoja dar nė vienos vakcinos dozės negavęs Evaldas.
 
„Tačiau Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) niekada nežino, kad aš grįžęs. Anketos nepildau ir niekada nesiizoliuoju. Elgiuosi lygiai taip, kaip ir čia gyvenantys: kur privaloma dėviu kaukę, einu į miestą. Iš pradžių, keliaudami su kolegomis namo, bijodavome patikrinimo. Pirmais kartais net važiuodavome per kažkokius miškelius. Bet pamatėme, kad pasienyje niekas tų mūsų testų netikrina ir dabar jau lekiame patogiausiu keliu“, – sako Evaldas.
 
Laisvas judėjimas
Paklausus apie patikrą prie sienų, NVSC atsakė, kad savo transportu atvykstantys keleiviai tikrinami Baltarusijos, Rusijos ir Lenkijos pasieniuose.  Sausumos keleivių kontrolė atliekama pasienio punktuose taikant atsitiktinę patikrą. Ją atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai, jiems talkina NVSC darbuotojai.
 

VSAT Komunikacijos skyriaus vedėjas Rokas Pukinskas teigia, kad Lietuvos pasienyje su Latvija ir Lenkija patikrinama mažiau nei 1 proc. sieną kertančio transporto. Šiuo metu vyksta laisvasis asmenų ir prekių judėjimas, o kontrolė – minimali: „Apribojimų per pandemijos laikotarpį buvo visokiausių ir jie būdavo gana dažnai keičiami, tačiau šiuo metu judėjimui per Lietuvos ir Latvijos bei Lenkijos sienas jų taikoma nėra.“

 
Piliečius įleisti privalo
R.Pukinskas teigia, kad į Lietuvą negalima neįsileisti savo piliečių, net jei jų pasas negalioja. Tas pats tinka ir kalbant apie neigiamą COVID-19 testą, kai asmuo savo transportu kerta sieną.
„Kontrolės nebuvimas nuo prievolės neatleidžia“, – teigė R.Pukinskas paklaustas, ar asmenys sergantys koronavirusu laisvai gali kristi sieną ir nepatikrinti judėti šalyje.
 
Deltą paplatins savi
Medicinos mokslų daktaras, profesorius, virusologas Saulius Čaplinskas teigia, kad pandemija dar nesibaigė ir jos pabaigą prognozuoti anksti. „Pasaulio mastu žmonių paskiepyta dar nedaug. Kadangi virusas plinta greitai, dažnos ir mutacijos. Kurios atmainos plinta greičiau, tos pradeda dominuoti. Tai matome vykstant ir su naująja Delta atmaina“, – teigė S.Čaplinskas.
 
Virusologas akcentuoja, kad pagrindinės valdymo priemonės lieka tos pačios – užkirsti kelią viruso įvežimui ir neleisti plisti šalies viduje.
Delta atmainos plitimo baiminamasi tarp migrantų, tačiau uždarose bendruomenėse gyvenantys ir testuojami migrantai mažiau pavojingi, nei galvojama. S.Čaplinskas patvirtina, kad kur kas didesnė rizika, kad naująją atmainą įsivešime ir paskleisime patys. „Jau vien ir dėl to, kad grįžtančių iš užsienio valstybių lietuvių, turistų apimtimi yra žymiai daugiau nei migrantų“, – teigia S.Čaplinskas.
 
Keleivio anketa – viena pagrindinių priemonių
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kokybės vadybos ir komunikacijos skyriaus patarėja Lina Grinytė-Jauniškienė teigia, kad keliautojų anketos COVID-19 pandemijos valdymui pasitelkta kaip viena pagrindinių priemonių: „Pagal Tarptautines sveikatos priežiūros taisykles naudojama daugelyje pasaulio šalių. [...] Ši priemonė yra pasitelkiama, siekiant suvaldyti pavojingų koronaviruso mutacijų išplitimą Lietuvoje, todėl atšaukti keleivio anketų neplanuojama.“
 
Nenori nepatogumų
S.Čaplinkskas mano, kad norint valdyti pandemiją, reikia nuoseklios komunikacijos, kadangi žmonių negalima priversti informuoti apie tai, ko jie nenori. „Epidemiologinio tyrimo galimybės prie ŽIV, AIDS ribotos, o čia tuo labiau. Man seniai buvo aišku, kad jos nueis niekais. Kad žmogus bendradarbiautų, reikia jam paaiškinti, kodėl to reikia“, – teigia S.Čaplinskas.
 
Evaldas gi pildyti keleivio anketos nemano ir toliau. „Kol netikrins, tikrai to ir nedarysiu. Lietuvoje irgi niekas nesitestuoja, norėdamas pasėdėti lauko kavinėje. Nenoriu mokėti už testus, patirti nepatogumus, izoliuotis užuot atostogavęs su šeima“, – aiškino vyras.
Jis teigė, kad vykdyti numatytų prievolių neplanuoja nei kiti drauge su juo dirbantys ir važinėjantis kolegos.
 
Įsisuks tarp neskiepytų
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Usonis teigia, kad iš užsienio grįžę virusą platinantys asmenys didžiausią grėsmę kelia neskiepytiems asmenis. „Naujoji Delta koronaviruso atmaina, kiek teko domėtis, yra bene aštuonis kartus greičiau plintanti nei pirmoji, kuria buvo susirgta Uhane. Ji ir plis tarp tų, kurie atidėlioja skiepus. Gera žinia, kad dvejomis dozėmis vakcinuoti asmenys yra nuo jos apsaugoti. Tiesa, mūsų šalyje ir pasaulyje plinta bloga tendencija atidėlioti antrą skiepą. To tikrai nederėtų daryti, kadangi nesusidaro pilnas imunitetas“, – įspėjo V.Usonis.
 
Tikrina oro ir jūrų uostus
Per gegužės mėnesį gauta užpildyta 141 723 keleivių anketų. NVSC specialistai atlieka atsitiktinę keleivių patikrą oro ir jūrų uostuose. „Beveik visi atvykstantys keleiviai turi QR kodus (t.y. atvyksta užpildę keleivio anketą) bei neigiamą tyrimo rezultatą įrodančius dokumentus. Iš gegužės mėnesį  patikrintų 55215 keleivių, anketos nebuvo užpildę apie 2,5 proc. keleivių, tyrimų neturėjo 0,22 proc. keleivių“, – teigė L.Grinytė-Jauniškienė.
 
Kas atvykdamas į Lietuvą privalo pateikti neigiamą COVID-19 tyrimą?
Neigiamą COVID-19 tyrimo rezultatą privalo turėti visi asmenys, į Lietuvą atvykstantys tarptautinio susisiekimo maršrutais, reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais visų rūšių transportu.
Keliautojai turi pateikti dokumentą, įrodantį, kad buvo atliktas SARS-CoV-2 PGR tyrimas ar antigeno testas, kuris yra neigiamas. Tyrimas turi būti atliktas ne anksčiau nei 72 val. laikotarpiu prieš atvykstant į Lietuvą.  Serologinis antikūnų tyrimų rezultatas atvykstant į Lietuvą nepripažįstamas.
Kad visi keleiviai turėtų neigiamą testą, privalo užtikrinti vežėjas ir/arba kelionių organizatorius. Keliaujantys asmenys be tinkamo dokumento į lėktuvą, keltą ar autobusą neturėtų būti įleidžiami.
 
Neigiamo testo rezultatų pateikti nereikia
Keliaujantiems savo transporto priemone – bus galima atlikti tyrimą ir atvykus į Lietuvą.
Ekipažų ir įgulų nariams, kurie vykdo keleivių vežimus tarptautinio susisiekimo maršrutais visų rūšių transporto priemonėmis.
Tranzitu per Lietuvą vykstantiems asmenims.
Asmenims, persirgusiems COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu ir nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 180 dienų iki grįžimo ar atvykimo į Lietuvą.
Asmenims, kurie yra pasiskiepiję vakcina, registruota Europos Sąjungos vaistinių preparatų registre pagal skiepijimo schemą.
Asmenims iki 16 metų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!