Ne visada pagalvoja apie vėžį

Nacionalinio vėžio instituto gydytojas onkologas Vytautas Čepulis teigia, jog būtų neprošal labiau šviesti odontologus, kad šie išmoktų atpažinti ar įtarti tokią klastingą ligą, kaip burnos vėžys.
„Dažnai jie paprasčiausiai neįvertina situacijos. Būna, kad pradeda gydyti arba rauti dantis praktiškai „iš naviko“, nepadarę papildomų tyrimų. Bet negalima kaltinti vien tik odontologų, nes dažniausiai patys pacientai per vėlai kreipiasi į specialistus“, - pastebi gydytojas onkologas V.Čepulis.
Lietuvoje, anot gydytojo, nustatoma apie 75-80 proc. užleistų (trečios, ketvirtos stadijos) burnos vėžio atvejų. Tai yra labai blogas rezultatas.
„Odontologas, jeigu jis turi onkologinį budrumą, iš karto įtaria, kad negyjanti opelė arba žaizdelė paciento burnoje gali būti onkologinė liga. Jeigu per dvi savaites žaizda neužgyja, reikia įtarti vėžį. Jei jis bent pagalvos, ar tai kartais ne vėžys, siųs pacientą išsitirti. Bet kas blogiausiai – kad nepagalvoja...
Todėl reikia, kad odontologai gyvai pamatytų burnos vėžio atvejus. Tai, ką jie išmoksta iš knygelių, paveikslėlių – vienas dalykas. Bet, kai jie pabūna įstaigoje, kurioje yra gydomi onkologiniai pacientai ir gyvai pamato vėžinius susirgimus, - visai kas kita.
Visada priimame jaunus specialistus - odontologus, kurie tikrai domisi onkologinėmis ligomis. Stengiamės juos apmokyti. Džiaugiamės, kai mums atsiunčia pacientus, kuriems įtaria burnos vėžį. Jiems nebūtina nustatyti diagnozės. Svarbiausia - įtarti“, - teigia V.Čepulis.
 
Sunku prisikviesti onkologus
Odontologų rūmų vadovas Alvydas Šeikus palaiko glaudesnį onkologų ir odontologų bendradarbiavimą. „Akcentuojame šiuos dalykus, nes jie yra labai aktualūs. Kada odontologai turėtų įtarti naviką rentgeno nuotraukose? Pirminė burnos vėžio diagnostika, navikiniai burnos gleivinės pažeidimai, ką turėtų žinoti gydytojas odontologas, seilių liaukų navikų diagnostika ir gydymo principai, piktybinės burnos gleivinės ligos, odontologų vaidmuo diagnostikoje, gydyme ir komplikacijų profilaktikoje, radiacinė sauga sergant onkologinėmis ligomis... Matote, kiek daug temų, ir mums buvo labai sunku prisikviesti onkologus, kad jie paskaitytų pranešimus. Todėl mes ir pasisakome už bendradarbiavimą“, - sako A.Šeikus.
 
Nežinai - siųsk pas specialistą

Anot Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vyriausiosios gydytojos prof. Alinos Pūrienės, odontologų ir onkologų bendradarbiavimas pakankamai glaudus. Didžiausia problema – kad patys pacientai nelinkę tikrintis dėl burnos vėžio galimybės.
„Norime paskelbti burnos vėžio dieną. Ministrė nusprendė, kad tai galėtų būti vasario mėnuo. Burnos vėžys - sunkiai atpažįstamas ir Lietuvoje nustatoma daug užleistų šios ligos formų, nes žmonės kreipiasi labai vėlai, neateina gydytis laiku ir paskui užleistų stadijų burnos vėžio gydymas labai sudėtingas tiek gydytojams, tiek pačiam žmogui. Aš manau, kad burnos vėžys yra rimta tema, apie kurią turėtume daugiau kalbėti. Džiaugiuosi, kad ministrė sutiko, jog organizuotume kartu šią burnos vėžio dieną“, - sakė profesorė.
Ar odontologai pakankamai gerai apmokyti pažinti burnos vėžį?
„Ruošiant odontologus gal ir nėra labai daug mokoma apie kiekvieną vėžio rūšį. Bet tema universitete tikrai yra dėstoma. Turėtų būti ir tam tikras odontologų budrumas: jeigu tu nesupranti, siųsk pas išmanančius specialistus.
Dabar burnos vėžio akcijai mėginsime sukviesti, kad prisijungtų odontologinės sveikatos priežiūros įstaigos ir išmanantys specialistai tikrintų žmones, kokie pakitimai yra jų burnose.
Kodėl mes turime daug apleistų burnos vėžio stadijų? Jei dantį naktį paskaudėjo, kitą dieną gali ar negali - skuba pas odontologą. O kai nieko neskauda, vangiai ir tikrinasi. Manau, kad burnos vėžio diena padėtų atkreipti dėmesį į sveikatą. Reikia visiems (tiek pacientams, tiek gydytojams) priminti, kad burnoje gali būti ne tik dantų problemos, ne tik ėduonis, perodonto ligos, bet taip ir vėžys“, - įspėja A.Pūrienė.

---

 
 Komentaras
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos vadovas prof. habil. dr. Ričardas Kubilius:

- Odontologams per metus keletą kartų vyksta konferencijos, netgi pernai buvo suorganizuota tarptautinė konferencija būtent burnos vėžio klausimais.
Kalbėta ir apie pirminę diagnostiką, ikinavikines ligas. Manau, kad jeigu odontologai pamato kokius nors pakitimus paciento burnos gleivinėje, tikrai siunčia pacientą konsultacijos pas specialistą.
Taip pat vienas studijų semestras universitete yra skirtas būtent onkologijai. Man atrodo, kad pusė metų pažinti ir žinoti, kaip elgtis ir kokios taktikos laikytis - pakankama. Svarbiausia – kad odontologas neliktų abejingas ir pastebėjęs bet kokius pakitimus burnos gleivinėje, liežuvyje, siųstų pacientą pas specialistą.
Ko gero, žinių odontologams gal ir netrūksta. Nebent dėl  skubėjimo, kada ir matydamas pakitimus, jis galbūt nenusiunčia paciento specialistų konsultacijai. Bet aš tuo abejoju. Mes visada akcentuojame: jeigu nežinai - siųsk konsultacijos. Konsultantai nuspręs, ką toliau daryti.