- Šiemet kaip tik trisdešimt metų, kai įstojote į Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungą. Daug metų jūsų karjera sukasi beveik vien politiniame lauke. Kuo patraukė ši sritis?
 
- Visada buvau visuomeniška, tačiau politika susidomėjau ne iš karto. Artimųjų, kas pakviestų, rodytų pavyzdį, nebuvo. Pagal išsilavinimą esu švietimietė, dirbau ugdymo ir globos centre, kur patekdavo vaikai, likę be tėvų globos. Mačiau neteisybės, norėjosi padėti, keisti situaciją, socializuoti vaikus, todėl įsitraukėme į vienos NVO veiklą, kuri bendravo su Socialdemokratinio jaunimo sąjunga. Taip mažais žingsneliais ir atėjau į politiką.
 
- Sunku nuo naujoko partijoje pakilti iki sąrašo viršūnės?
 
- Konkurencija yra. Bet šoktelti galimybių irgi. Jei politinė jėga, partija susikuria vienam veiksmui ar konkretiems rinkimams, ta karjera greitesnė. Kai partija tradicinė, laiko reikia daugiau, bet aktyviems žmonėms galimybių visada yra. Savo partijos reglamentuose turime tam tikras išimtis, kvotas jaunimui ir moterims.
 
- Artėjant rinkimams visi pranašauja jums pergalę. Klausote šių kalbų vylingai ar labiau baiminatės, kad jos pakenks?
 
- Vieni taip kalba vertindami žmonių nuotaikas, nusivylimą esamomis politinėmis jėgomis, o kiti sąmoningai pučia miglą į akis, esą nereikia dirbti, stengtis, nes ir taip perspektyvos geros.
Mačiau ne vienus rinkimus ir yra buvę, kad išvakarėse reitingai aukščiausi, o kitos dienos rezultatas – liūdnas. Tad pasitikėti vyraujančia nuomone tikrai neverta, tačiau jau supratome, kad neverta su ja ir ginčytis.
Debatuojant iš valdančiųjų girdime „būsit valdžioje, padarysite“. Jie jau permeta atsakomybę. Tačiau dar gali atsirasti ir naujų politinių jėgų, įvykti visokių skandalų.
 
- Vienas jų – partijai smūgiu tapęs Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus eliminavimas.
 
- Tai – skaudi tema. Galutinis rezultatas parodys, kas šioje situacijoje teisus, kas nukentėjęs. Klaidų, aišku, padaryta, bet mes matome dvigubus standartus.
 
- Pamažu į pabaigą eina darbas komitete. Kaip jį apibūdintumėte? Pavyko susiklijuoti su kitų partijų nariais siekiant bendrų rezultatų?
 
- Buvo be galo įdomus darbas. Pirmiausia dėl to, kad man sveikatos sektorius yra visiškai nauja sritis. Informacijos kiekiai didžiuliai, žinoma, vienaip ji pateikiama valdantiesiems, kurie jos natūraliai gaudavo daugiau, kitaip – opozicijai.
Opozicijoje turėjome pokalbių kanalą, kur diskutuodavome ir prieš balsuodami sudėtingesniais klausimais, kur mus pasiekdavo skirtingos patirtys, informacija.
Opozicijos siūlomi parlamentinės kontrolės klausimai būdavo įtraukiami, dėl to skųstis negalėtume, dėl sprendimų – kitas dalykas. Na, o ministras komitete lankėsi... užtektų rankos pirštų skaičiuoti kiek.
 
- Kokie balsavimai buvo sudėtingiausi jums?
 
- Turbūt susiję su farmacija, nes skaičiavimo metodikos tikrai pakankamai sudėtingos. Juolab kad gaudavome visokių raštų iš įvairų asociacijų, organizacijų...
 
- Konservatoriai su liberalais vis garsiau kalba, kad pacientams reikia įvesti priemokas, tai yra norėdami gauti sveikatos priežiūros paslaugas jie turėtų sumokėti ir valstybinėse įstaigose. Pritariate?
 
- Mes, socialdemokratai, nepritariame priemokoms, tikrai šių idėjų nepalaikome. Jei paslaugos finansuojamos valstybės lėšomis, primokėti už jas piliečiams nereikėtų.
Konservatoriai mano kitaip. Per pastaruosius dvejus trejus metus matome daug išdygusių privačių klinikų, kurios pritraukia sveikesnius pacientus. Turime aštuoniolika merų ir matome, kiek jiems kainuoja jėgų pritraukti medikus į valstybinę įstaigą, kad užtikrintų skyriaus ar įstaigos funkcionavimą.
 
- Kaip tuomet spręsti finansų trūkumą?
 
- Pirmiausia reikia peržiūrėti, kad racionaliau veiktų esama sistema. Matėme, jog iki šiol Valstybinė ligonių kasa net neturėjo sankcijų piktnaudžiaujančioms PSDF lėšomis įstaigoms ir vos galėdavo jas susigrąžinti.
Mokesčių reformos rėmuose turėjo būti įvertinta sveikatos draudimo įmoka už valstybės draudžiamus asmenis, kuri mažesnė nei dirbančių pagal darbo sutartis. Ir jei vaikai serga rečiau, tai valstybės draudžiami vyresnio amžiaus asmenys tikrai dažni gydymo įstaigų klientai.
Galbūt apskritai galima mažinti valstybės draudžiamų asmenų grupę ir peržiūrėti, ar kai kurie asmenys negali sumokėti sveikatos draudimo patys.
 
- Kokie socialdemokratų planai sveikatos sistemai?
 
- Po šitų šešių reformų, kurios dabar vyksta vienu metu, turbūt reiktų stabtelti ir įvertinti, kurie veiksmai duoda efektą, kurie galbūt pasiteisina, o kurių vertėtų atsisakyti.
Sistemos ašis turi būti pacientas ir šeimos gydytojo komanda. Spręstume medikų rengimo klausimus, kad neliktų jų trūkumo, peržiūrėtume perteklinio darbuotojų skaičiaus reikalaujančius reglamentus, atskiriant gydomąjį darbą nuo administracinio.
Ieškotume sprendimų dėl eilių, nes ministro išgirta stebuklingoji švieslentė efekto nedavė.
 
- Ar teisingai supratau – atsisakytumėte kai kurių reformos sprendinių?
 
- Sunku pasakyti dėl atsisakymo, bet per prievartą sveikatos centrai neturėtų būti steigiami. Dalis savivaldybių steigimo būdą pasirinko tik dėl lėšų ne visiškai įvertindami vietos poreikius.
Reikia įvertinti paslaugų prieinamumą, nes periferijoje jis mažas, o didžiosios ligoninės – užgrūstos.
Pavėžėjimu gali naudotis siauras ratas žmonių, kurie gerokai vyresnio amžiaus, turi negalią, stokoja lėšų. Tačiau jei užsidaro skyrius, nuvažiuoti į kitą savivaldybę yra problema ir mamai su vaiku. Bet teisės pavėžėjimui ji neturi.
 
- Turite aiškius lyderius sveikatos sektoriui, jei pavyks laimėti rinkimus?
 
- Jų daug, būtų sudėtinga išvardinti. Tai mūsų partijos Sveikatos apsaugos komitetas, kuriam vadovauja Nerija Stasiulienė, turinti darbo patirtį ministerijoje, partijos sąraše ne vienas medikas, penketuke buvęs ministras, didžiulę patirtį sukaupę gydymo įstaigų vadovai... Tikrai turėsime ką pasiūlyti į rimtus postus laimėję rinkimus.

---

 
Dosjė
Orinta Leiputė (g. 1973 m. sausio 19 d. Kaune) baigė pedagogikos mokslus, LSU įgijo edukologijos mokslų magistro laipsnį. Dvylika metų dirbo LSU lektore.
1994 m. įstojo į Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungą, 2009–2017 m. tapo partijos Kauno m. skyriaus pirmininkė, nuo 2017 m. partijos pirmininko pavaduotoja.
2007-2012 Kauno miesto savivaldybės tarybos narė
2012-2019 m. dirbo Kauno mero pavaduotojos, patarėjos pareigose.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!