- Sausį atšventėte penkiasdešimties metų jubiliejų. Su kokiomis nuotaikomis jį pasitikote, turbūt turėjote progą prisiminti ir pasidžiaugti nuveiktais darbais?
- Jei atvirai, sutikau santūriai, komandiruotėje. Kai pasižiūri į metus, atrodo, vaje, kiek daug! Tačiau kai pagalvoji, kaip jautiesi ir kaip žiūri pasaulį – visai nedera su tuo skaičiumi. Nuveiktų darbų sąrašo, kuris skatintų keltis į aukštybes, tikrai nematau. Tačiau su keletu bičiulių turėjome malonų susitikimą, kurio metu sulaukiau nuoširdžių sveikinimų. Labiausiai ir didžiuojuosi gražiais, ilgalaikiais santykiais su žmonėmis.
 
- O ko niekada per šiuos metus nedarėte? Apie ką dar svajojate?
- Tikiuosi, kad nesugadinau kam nors gyvenimo, o dėl svajonių... Sunkus klausimas. Pirmiausia, apie ką svajoju aš ir mano aplinkiniai, – nepatirti karo. Turbūt niekas neįsivaizdavome, kad galime sulaukti to, kas dabar vyksta. Antra, norėtųsi sveikatos sau ir aplinkiniams, nes visiems skauda širdį matant ligas, netektis, išgyvenimus.
 
- Bendraujate su rinkėjais, kokius rūpesčius jie išsako?
- Man įstrigo vyresnio amžiaus medikų, kurie jau nepraktikuoja, žodžiai: baisu, taip dar nėra buvę, kad būtų šitaip sunku patekti pas specialistus. Jie neįsivaizduoja, ką daro kiti, nes juos gelbsti pažįstamas ratas. Sutinku, kad kartais be pagrindo nepasitikima vien šeimos gydytojo nuomone, bet kad patekti pas specialistus sudėtinga – tai tikrai.
 
- Tai liudija ir nutįsusios eilės prie Klaipėdos universiteto ligonės. Ministras teigia padėjęs išspręsti problemą, kaip manote – tikrai?
- Ministras užgesino gaisrą Klaipėdoje, bet tai – ne sisteminis sprendimas, panašių problemų dar turėsime. Mane sukrėtė ta situacija – nieko panašaus netikėjau ir ypač Klaipėdoje, kur medikų tikrai neturėtų trūkti. Užklausiau A.Dulkio, per socialdemokratus bičiulius susisiekiau su ligonine, bandžiau išsiaiškinti, kas vyksta.
Beje, apie tai prieš gerus metu kalbėjo jaunieji medikai, eilių tema rudenį teko bendrauti su ministru ir jis tikino, kad iki naujųjų problema išsispręs, bet akivaizdu, kad nelabai. O Klaipėdos universiteto ligoninės laikinasis vadovas Jonas Sąlyga komentavo, kad tai buvo tik 20 minučių problema, kol atsidarė registratūra.
Nežinau, ką ministerija darys dėl šių problemų – girdėjau ir tokias kalbas, kad gal vertėtų nukreipiant pas specialistą neleisti pasirinkti pagal pavardę, gal tai padėtų, kitas momentas, siūlė, kad žmonės negalėtų rinktis šeimos gydytojo. Ir vienas, ir kitas sprendimas prastas.
 
- Kita aktualija – įtarimai Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui...
- Dėl kaltinimų opozicinių frakcijų susitikime nekalbėjome, nes tai ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tačiau domina aplinkybės, iš kurių galima daryti prielaidą, kad informacija buvo nutekinta. Ar kas nors neįspėjo Bartoševičiaus apie tai, kas jam gresia, kad jis taip netikėtai atsisakė Seimo nario mandato? Nes tiek Seimo pirmininkės pasisakymai, tiek prokurores komentaras „išvadas darykite patys“ kelia klausimų ir norėtųsi, kad į juos būtų atsakyta.
Taip pat galvojame ir apie galimas aukas, ar viskas tvarkoje su jų apsauga? Apskritai Lietuvoje registruota ne tiek mažai smurto, seksualinio išnaudojimo atvejų, o kiek neregistruota... Žinau, kad kolegos yra paruošę įstatymo projektus, susijusius su aukų apsauga, advokatavimu...
 
- Praėjusią savaitę šešiolika GMP stočių oficialiai perėjo į valstybės rankas. Kaip vertinate šios reformos eigą?
- Vienoj Dzūkijos savivaldybėje stotis buvo tiek nustekenta, kad neturėjo defibriliatoriaus ir skolinosi iš kito rajono savivaldybės. Aišku viena, kad greitosios pagalbos stočių aprūpinimas įranga, personalu – skirtingas, todėl vienos sistemos įvedimas spręstų kai kuriuos klausimus. Centrinė GMP būstinė bus Kaune, apie juos žinau tik gerus atsiliepimus ir jei tokia tvarka bus visoje Lietuvoje – pretenzijų neturiu. Bet kai kuriose savivaldybėse priimant reformos sprendimus buvo prievartinis jungimas, nes jei savivaldybė investuoja į turtą, o jį reikia perduoti valstybei, logiška, kad ne visi lieka patenkinti. Kita rizikinga vieta – pavėžėjimo paslauga, kuri dar pametės nemažai iššūkių. Neramu ir dėl GMP pasiekiamumo Vilniuje, ypač per piką. 
 
- Kokias svarbias iniciatyvas norėtumėte įgyvendinti pavasario sesijoje?
- Gruodį teko naujos pareigos – tapau frakcijos seniūne, taigi laukia ir naujų darbų. Ruošiame naujus įstatymo projektus, yra jau registruotų, norėčiau, kad pavyktų įgyvendinti idėją dėl laisvos apmokamos dienos, skirtos prevencinių programų atlikimui. Bus ir kiti nauji projektai. Tačiau kai esi opozicijoje, supranti, kad valdantieji praleidžia projektą pateikimo stadijoje, bet retai kada jis nueina toliau. Finišą pasiekia paprastesni projektai, kurie nesukelia emocijų, bet mes vis tiek nenuleidžiame rankų.
Reikia padirbėti dėl elektros energijos sutarčių, nes žmonės pateko į spąstus, o ir valstybei kainuoja kompensacijos, norėtųsi mažinti skurdo lygį, raginame Vyriausybę priimti sprendimą dėl lengvatų, PVM mažesnio tarifo taikymo, bet ji negirdi. Valstybės tarnybos pertvarka taip pat skausmingai liečia daug žmonių, bus mūšių dėl sveikatos reikalų, nes trūksta medikų, sprendimų nėra, o reforma ant popieriaus atrodo geriau, nei kai reikės taikyti praktiškai. Didžiulė problema su inovatyviais vaistais. Lietuvoje yra 8, o Vokietijoje – 44 inovatyvūs vaistai nuo onkologinių ligų. Toks atotrūkis liūdina. Juolab kad priežastis, kaip įvardijama, yra ta, jog nėra kam šių vaistų vertinti...
 
- Esate kaunietė, dirbote mero Visvaldo Matijošaičio patarėja. Jei reikėtų rinktis tarp komiteto kolegos Aurelijaus Verygos ir dabartinio Kauno mero, už ką balsuotumėte?
- Kadangi esu socialdemokratė, man galvoti nereikia – turime jauną ir partyrusį kandidatą Darių Razmislevičių. Jei jau liktų jūsų minėti kandidatai, balsuoti eičiau, bet su skaudama širdimi. Nebūtų lengva apsispręsti, kai supranti, kiek daug miestui reiškia meras.

---

 
Dosjė
Orinta Leiputė (g. 1973 m. sausio 19 d., Kaunas)
2000 m. Lietuvos sporto universitetas, edukologijos mokslų magistrė, prieš tai įgavo bakalauro laipsnį KU, karjerą pradėjo baigusi Marijampolės aukštesniąją pedagoginę muzikos mokykloje, ikimokyklinio ugdymo pedagogiką.
Dirbo mokytoja, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, lektore Lietuvos sporto universitete ir kt. 
Nuo 2017 m. Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotoja.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!