Remia pečius
„Advokatų tikriausiai nelies, kadangi praėjusią savaitę Vyriausybėje vyko aštrus posėdis, kur dalyvavo ir asociacijų atstovai, tad iš projekto buvo išimtas jiems nepalankus punktas dėl naikinimo. Rūmams įsižiebė viltis, kad nebėra pagrindo pakeitimams, kaip ministras ir Sveikatos reikalų komitetas gąsdina, jog visiems atimsime valstybės deleguotas funkcijas. Vyriausybė atsitraukia“, - sako Odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus.
Jeigu būtų keičiamas Viešojo administravimo įstatymas, pakeitimai paliestų daugelį asociacijų, įskaitant ir Odontologų rūmus. Iš Teisingumo ministerijos pusės apimtų notarus, advokatus, antstolius, iš Susisiekimo ministerijos – vežėjus, iš Kultūros ministerijos – autorius, iš Aplinkos ministerijos – architektus ir kt. Jų atstovai be kovos nesiruošia pasiduoti – asociacijos surėmė pečius ir jau paruošė raštą, kuriuo bus kreipiamasi tiek į prezidentą, tiek į parlamentarus.
 
„Pažiūrėsime, ar galima valstybėje daryti ką nori. Rūmams valstybė delegavo licencijavimo funkcijas prieš penkiolika metų, o kad jas vykdytumei, privalai turėti patalpas, darbuotojus, registrus, archyvus. Viską padarėme, kaip įstatymu ir ministro įsakymais buvo numatyta, o dabar mums sako: perduokite viską iki gegužės pirmosios. Palaukite! Valstybė delegavo funkcijas ir, jeigu nori jas atsiimti, pirma turi būti sprendžiamas klausimas, ar nereiks atlyginti Rūmų patirtas išlaidas, skirtas viešojo administravimo funkcijų vykdymui“, - klausia pirmininkas, neatmetantis galimybės, jog teisybės ieškos ir teisinėmis priemonėmis.
 
Psichologinis teroras
Paklausti apie savijautą, odontologai pasiguodė, kad negali ramiai dirbti, nes visą laiką jaučiasi it karo mūšyje.
„Psichologinis teroras, kurį ministras ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas vykdo dėl Rūmų, ne prastesnis nei gydymo įstaigose, kur nusižudo medikai. Ministras – psichiatras, o jo pavaldžiose įstaigose žudosi žmonės. Bent mes Rūmuose esame užgrūdinti – nieko nebijome. Nesižudysime, o kovosime! Gerai, atims valstybė mums deleguotas funkcijas, kurias Rūmams ir taip vykdyti yra nuostolinga... Keturi darbuotojai, patalpos, archyvai, registrai, posėdžiai. Deklaruojant licenciją odontologui nieko nereikia mokėti, įstaiga licenciją kartą gauna visam gyvenimui. O kiek odontologų kiekvienais metais baigia mokslus? Sakykime, du šimtai“, - sakė pirmininkas.
Kaip ne kartą yra akcentavęs, Rūmų vykdomas licencijavimas valstybei nekainuoja – tai padengiama iš odontologų nario mokesčio. Be to, yra griežtai laikomasi sveikatos apsaugos ministro nustatytų taisyklių, kaip išduoti licencijas, o Licencijavimo komisijose dirba ir ministro deleguoti asmenys. Ant licencijos parašą raito ne kas kitas, o ministras.
 
„Jeigu specialistas Rūmuose registruotose renginiuose pasitobulina, viskas suplaukia į mūsų sistemą ir užregistruojama, kiek valandų jis išklausė, kokiuose mokymuose ar renginiuose dalyvavo. Viskas suvedama į sistemą – jokio sertifikato nereikia. Licencijavimo komisija tiesiog gauna skaičius, kiek jis per penkerius metus tobulėjo, o Akreditavimo tarnyboje – popieriniai variantai, kurių mes atsisakėme prieš penkerius metus. Kaip ten atėję specialistai įrodys savo tobulinimąsi, neįsivaizduoju. Vietoj to, kad organizuotų ir skirtų lėšų specialistų tobulinimui, didins biurokratinį aparatą“, - stebisi pirmininkas.
Paklaustas, ar bandė dar kartą susitikti su sveikatos apsaugos ministru ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininke Asta Kubiliene akis į akį bei jiems išdėstyti argumentus, A.Šeikus mosteli ranka: „Beviltiška su jais kalbėtis, nes jie kalba tą patį per tą patį: kažkokie nario stojimo mokesčiai, neskaidrumai, didelės paslaugų kainos. Bet tegul pateikia bent vieną neskaidrumo faktą ar pasako kaip sureguliuoti paslaugų kainas“.
 
Vienas pagrindinių oponentų argumentų tariama skundų lavina.
„Skundų yra visose sistemose. Gal ir gerai, nes tai – demokratijos požymis. Kiek jie pasiteisina, kiek ne, kiti dalykai. Ministerijoje yra ikiteisminė institucija, tirianti skundus. Paklauskite, kiek Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija turėjo skundų iš odontologijos srities ir kiek iš kitur. Pamatysite, kad daugiausiai skundų ateina iš sveikatos apsaugos srities, kurią kuruoja Akreditavimo tarnyba.
Įdomu, kad Akreditavimo tarnyba dabar vykdydama licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą, jau neužtikrina teikiamų paslaugų teisėtumo, o tuo pačiu ir pacientų lūkesčių gauti kokybiškas paslaugas, pavyzdžiui, pats sveikatos apsaugos ministras kalba apie nelegaliai teikiamas paslaugas, gydant insultus. Kaip tuomet perėmus odontologines įstaigas, kurių yra apie 2400, tai yra dvigubai daugiau nei dabar Akreditavimo tarnyba prižiūri, du papildomi darbuotojai sugebės užtikrinti tinkamą paslaugų teikimą?“ – stebisi pirmininkas.
 
„Jaučiame spaudimą iš Seimo Sveikatos reikalų komiteto, kai teiki skaičius, faktus ir visiškai į juos nereaguojama, negirdima. Pavyzdžiui, dešimt kartų pasakai, kad Rūmuose nėra jokio stojimo mokesčio, vis tiek tas mokestis, jų įsitikinimu, egzistuoja. Tai – visiškas argumentų negirdėjimas. Jų pateikiami argumentai nepagrindžiami jokias faktais“, - sako Rūmų teisininkė Jūratė Goštautienė.
A.Šeikus, paklaustas, ar nujaučia, kada Seime vyks balsavimas, kuris nulems tolesnį jų institucijos likimą, pašmaikštauja: „Kaip aš sakau, Kūčių vakarą septintą valandą vakare ir susirinkus tik saviems „šeimos“ nariams“.

---

 
Nuomonės 
Lietuvos architektų rūmų laikinai pirmininko pareigas einantis Lukas Rekevičius:

- Mūsų nuomone, savivalda yra efektyvesnė ir yra arčiau profesine reguliuojama veikla užsiimančių specialistų, galinti efektyviau, lanksčiau, greičiau, jautriau reaguoti į iškilusias problemas negu ministerija, nesvarbu kuri – Aplinkos ar Sveikatos apsaugos.
Anksčiau mūsų specialistų atestavimą atliko Aplinkos ministerija. Esame asociacija, kuri turi savivaldą ne taip seniai – trejus metus. Pasikeitimas yra teigiamas vien dėl to, kad matome aiškius architektūros kokybės gerėjimo požymius. Atsirado tokie organai kaip Profesinės etikos taryba, kur yra tiriama, ar kolegos bandė pasukčiauti ar ne.
 
Anksčiau tokie klausimai ministerijoje niekada nebūdavo nagrinėjami. Siekiant, kad architektūros kokybė ir toliau kiltų, o kontrolė iš vidaus būtų efektyvi, manau, kad galių grąžinimas Aplinkos ministerijai mūsų atveju nevestų prie gero.
Mano nuomone, šis motyvas nėra matuojamas kaštų ir naudos analize, o yra labiau politinis, kad galią reikia koncentruoti vienose rankose, o ne paleisti iš jų. Mano supratimu, toks politinis sprendimas nėra labai demokratiškas ir nėra efektyvus. Kaip tik valstybė turi kaip įmanoma daugiau funkcijų perduoti arba asociacijoms, profesinėms savivaldoms, galų gale verslui. Daug ką galima administruoti nesemiant valstybės resursų ir nedidinant biudžetinio biurokratų aparato.
 
Draudimo brokerių rūmų direktorė Raminta Žimkutė:

- Siūlymams nepritariame ir tikimės, kad tiek mūsų asociacija, tiek kitos bus išgirstos, nes stipri savivalda visuomet buvo tiek mūsų, tiek valstybės siekis ir jau esame stipriai toli pažengę įgyvendindami mums pavestas funkcijas.
Viena svarbiausių ir naujausių Draudimo brokerių rūmų funkcijų – brokerių egzaminavimas. Tik praėjusiais metais ją mums delegavo Lietuvos bankų priežiūros tarnyba, anksčiau egzaminuodavusi draudimo brokerius. Taip pat turime Draudimo brokerių garbės teismo instituciją, kuri sprendžia galimų profesinės etikos pažeidimų klausimus.
Bet koks savivaldos griovimas yra ydingas, jis pakerta jau nusistovėjusią struktūrą ir kokybę – juolab kai visiškai neaiškūs nauji galimi modeliai bei jų veikimo būdai.
 
Auditorių rūmų direktorius Marius Lanskoronskis:

- Nematau prasmės peržiūrėti ir perimti tas viešąsias paslaugas ir daugeliu atveju net nelabai įmanoma. Kaip atrodo, kai asociacijos yra tarptautinių tinklų, pavyzdžiui, mes esame Europos buhalterių federacijos nariai. Kad būtum narys, turi atitikti reikalavimus: privalai būti ekspertizinė organizacija. Jeigu to nedarai, nelabai esi įdomus tarptautiniams tinklams.
Kai kalbi su auditoriais, kas jums geriau, kuomet Rūmai vykdo priežiūrą ar valstybė, patikina, kad Rūmai. Juolab įdėta daug įdirbio, tad minėti pakeitimai iš po kojų išmuštų pagrindą. Atėmus valstybės deleguotas funkcijas tiesiog lieka narių vienijimas – pusiau reikalinga, pusiau nereikalinga struktūra.

---

 
Komentaras
Ministro pirmininko patarėjas sveikatos klausimais Paulius Gradeckas:

- Šiuo metu LR vidaus reikalų ministerija yra pateikusi naują Viešojo administravimo įstatymo redakciją, kurioje, be geresnio viešųjų paslaugų reglamentavimo, yra nustatomas ir viešojo administravimo subjektų teisinis režimas. Tai yra viešojo administravimo funkcijas, kaip jas apibrėžia įstatymas, galės vykdyti tik valstybės ar savivaldybių įstaigos. Kadangi vis dar vyksta teisėkūros procesas, net neabejoju, kad įstatymo projektas, kurį patvirtins Vyriausybė, skirsis nuo to, kuris yra šiuo metu viešai prieinamas.
 
Bet Odontologijos praktikos įstatymo projektas ir jį lydintys projektai, kuris šiuo metu yra pateiktas Seimui, nepaisant to, kaip procesas pasibaigtų su Viešojo administravimo įstatymu, numato, kad odontologų licencijavimas yra perduodamas valstybės institucijai – Akreditavimo tarnybai. Būtent įstatymų leidėjas nusprendė suvienodinti tiek medicinos gydytojams, tiek ir odontologams licencijos išdavimo sąlygas ir licencijos išdavimo bei priežiūros instituciją.
Ar ši nauja sistema pasiteisins, bus galima vertinti tik priėmus ir įsigaliojus įstatymui – visgi tikiuosi, kad taip atsitikus Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldi tarnyba atsakingai vykdys šias funkcijas, neleis abejoti, pirmiausia naujiems klientams - specialistams ir įstaigoms - teikiamų paslaugų kokybe ir efektyvumu. Atsitikus priešingai, tai bus dar vienas valstybės diskreditavimas.

---

Tarp kitko
Lietuvos odontologų rūmai yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuris vienija gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus bei įgyvendina jų savivaldą. Rūmai vykdo valstybės deleguotas funkcijas. O jiems priklausantys nariai moka vadinamą nario mokestį – tai Rūmų visuotinio susirinkimo nustatyto dydžio įmoka, skirta Rūmų funkcijų įgyvendinimui. Gydytojas odontologas sumoka 58 eurus metams, dantų technikas – 43, burnos higienistas  - 17, gydytojo odontologo padėjėjas – 14. Pirmųjų metų Rūmų nario mokestis absolventams, tais pačiais einamaisiais metais baigusiems studijas ir pateikusiems prašymą tapti Rūmų nariais, perpus mažesnis.
Neskaitant licencijavimo, dar viena pagrindinių Rūmų funkcijų - derinant su švietimo institucijomis, organizuoti gydytojų odontologų, gydytojų odontologų specialistų, gydytojo odontologo padėjėjų, burnos higienistų bei dantų technikų profesinės kvalifikacijos tobulinimą.
Pagal Odontologų rūmų išduotas galiojančias odontologinės priežiūros įstaigų licencijas (2500 įstaigų), veiklą vykdo 166 mažųjų bendrijų (7 proc. bendro įstaigų skaičiaus), 926 individualios įmonės (37 proc. bendro įstaigų skaičiaus).
  

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!