Trūksta logikos
 
Finansavimo klausimai – viena opiausių problemų šalies rajonų ligoninėse. Vienas pagrindinių skundų – sutarčių su VLK sudarymo skirtumai. Apskaičiuotos sumos, kaip teigia ligoninių vadovai, neaišku kuo grįstos. „Dvejus metus analizuoju, kaip apskritai atsirado VLK sutarčių su rajonų ligoninėmis sumos, bandau rasti kokią nors logiką ir žinot, gaunu keistą dalyką: Kėdainiai turi 45 tūkstančius gyventojų, bet pagal sutartį vienam žmogui tenkanti suma siekia 280 eurų. Druskininkuose yra daug mažiau gyventojų, jų suma vienam žmogui siekia daugiau nei 500 eurų. Nagrinėjau visus rajonus ir supratau, kad gyventojų skaičius čia nieko nelemia. Man trūksta logikos, kaip taip atsitiko, kad sutartys su rajonų ligoninėmis labai skirtingos?“ – stebėjosi Kėdainių ligoninės direktorė Asta Šakickienė, apgailestaudama, kad visiškai neatsižvelgiama į rajono gyventojų skaičių.
 
Diskusijoje dalyvavęs VLK generalinis direktorius Gytis Bendorius atviravo, esą ir jam paslaptis, kaip yra formuojamos sutartys su gydymo įstaigomis.
 
„Yra 70/30 taisyklė. Imama 70 procentų buvusios sutarties ir 30 procentų buvusio fakto. Tai tiesiog yra būdas suskaičiuoti. Stabilioje ekonomikoje viskas būtų tvarkoje, nes tai neleidžia kažkam per daug iššokti. Bet sutinku, kad ten nėra teisybės, ir manau, kad reikėtų sugalvoti, kaip teisingiau padaryti“, – su išsakyta problema sutiko G.Bendorius.
 
Nors rajonų ligoninės gyrė sprendimą, kad VLK už suteiktas paslaugas su gydymo įstaigomis atsiskaito ne kas pusmetį, o jau kas ketvirtį metų – esą, tai gerokai palengvino biudžetų planavimus, visgi lėšos už suteiktas viršsutartines gydymo paslaugas, ligoninių atstovų tikinimu, yra nepakankamos ir kartais net neracionaliai skaičiuojamos.
 
Mat 100 proc. viršutartinės paslaugos dažniausiai dengiamos regioninėms arba į klasterius patenkančioms gydymo įstaigoms. Rajonų ligoninėse teikiamos hospitalizacijos paslaugos patenka į menkiausiai apmokamą eilutę: jeigu jos viršija numatytas sutartyje apimtis, VLK apmoka tik 30 proc. viršsutartinių stacionaro paslaugų išlaidų.
 
„Negali onkologiniai ligoniai pas mus patekti, nes mes viršijame numatytas stacionaro paslaugų apimtis. Taip pat vemiantys, viduriuojantys kiekvieną dieną važiuoja į stacionarą – mes negalime jų paguldyti. Tokios sistemos mums ne labai tinka ir galbūt būtų galima tam tikras ligas atskirti“, – komentavo Kėdainių rajono ligoninės direktorė.
 
„Pabandykite kas nors duonos kasdienės nusipirkti už 30 procentų kainos. Niekam nepavyks, bet ta viduramžių baudžiava tęsiasi. Niekas juk tų pacientų specialiai negaudo su tinklais, kad atsivestų į ligoninę. Yra ligos, jos patenka į indikacijų spektrą, pacientas gauna paslaugas, bet jų neapmoka. Tai iš ko jas apmokėti“, – antrino Jonavos ligoninės direktorius bei Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas Gediminas Ramanauskas.
 
Pasak Kėdainių ligoninės direktorės, nepakankamai finansuojama ir echoskopija. Vienos paslaugos įkainis – 27 eurai, tiek mokama už kiekvieną echoskopiją, neatsižvelgiant į ligos sudėtingumą ir tyrimo trukmę. Pats tyrimas diagnostikoje ypač dažnai naudojamas, sutartos echoskopijos paslaugų normos nuolat viršijamos, o virš sutarties atliktos echoskopijos VLK apmokamos tik 70 proc.
 
VLK direktorius pripažino, kad viršsutartinių stacionaro paslaugų ir apskritai paslaugų grupavimo ir atsiskaitymo už suteiktas viršsutartines paslaugas tvarka taip pat yra taisytinos.
 
Nežino, kaip užbaigti metus

„Šiandien esame pasiekę tą vietą, kai daugelis ligoninių yra dideliame finansiniame minuse ir nežino, kaip užbaigti metus. Vadinasi, esame nesudėlioję akcentų, kur ir kokios paslaugos galėtų būti teikiamos. Kaip minėjo VLK direktorius, panašu, kad mes pinigų turime, bet šie ne būtinai eina toms paslaugoms, kurios iš tikrųjų yra reikalingos“, – kalbėjo Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas.

 
Liūdnos nuotaikos vyrauja ir Anykščiuose. „Aš dešimt metų sugebėjau subalansuoti ligoninės finansus. Iš regiono perėjau į rajoną ir dabar nebesugebu“, – antrino Anykščių rajono savivaldybės ligoninės direktorius Dalius Drunga, pabrėždamas, kad 24 valandas per parą užtikrinti sklandų ligoninės darbą ir išmokėti medikams algas su dabar numatytu VLK finansavimu –sudėtinga.
 
Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas išskyrė dvi Vakarų Lietuvos ligoninėms aktualias problemas: onkologinių ligonių nesavalaikis gydymas bei diagnostinės įrangos atnaujinimo iššūkiai. Problema ta, kad įrangą rajonų ligoninės turi atnaujinti iš savo skylėto biudžeto. Neatnaujinus įrangos negalima pacientams teikti prevencinėse vėžio programose numatytų paslaugų. Galutinis rezultatas – pacientas šeimos gydytojo kabinetą pasiekia sulaukęs ketvirtos vėžio stadijos, jo gydymui skiriamos milžiniškos lėšos, tačiau pasveikimo tikimybė ypač menka.
 
„Manau, kad čia slepiasi didieji pinigai medicinoje, galėtume sutaupyti dešimtis milijonų eurų, jeigu būtų prevencija ir konsultacijos rajonuose. Dabar mes rašom vaistus, yra slauga, paliatyvinės paslaugos ir verdame pasekmėse“, – atsiduso R.Sakalauskas.
 
Pasiūlė dirbtinį intelektą
 
Kritikos iš rajono ligoninių vadovų sulaukta ir dėl medikams tenkančių darbo krūvių neapibrėžtumo. Nors rajonų ligoninės dažnai buvo kritikuojamos, esą dėl mažėjančio pacientų skaičiaus jų medikai darbo metu kone poilsiauja, pastarosios demonstruoja skaičius ir klausia, kaip realiai pasiekti valdžios užbrėžtą 450 pacientų konsultacijų per mėnesį skaičių. Pavyzdžiui, Kėdainiuose, per mėnesį kokybiškai vienas gydytojas gali suteikti 280 konsultacijų, jei pacientui skiria bent po 20 minučių ir darbo pabaigoje pasilieka valandą paciento duomenų ir anamnezės suvedimui į elektroninę sistemą.
 
VLK direktorius aiškino, kad rajonuose pasiekiamas 280 konsultacijų per mėnesį skaičius nelaikytinas geru. „Vokiškas standartas yra 20 minučių konsultacija naujam pacientui ir 15 minučių – pakartotinė konsultacija. Popierius privačiose gydymo įstaigose rašo dirbtinis intelektas, verčia iš kalbos į tekstą. Jokių slaugytojų, jokių papildomų valandų po darbo. Aiškiai yra vietų, kur galima optimizuoti“, – dėmesį atkreipė G.Bendorius.
 
Ligoninių vadovai sutartinai tvirtino, kad dirbtinio intelekto įrangą ir diegimo paslaugas gydymo įstaigos iš savų biudžetų vargiai įpirks, juolab kad ir dabar išlaidos IT paslaugoms dažnai yra kosminės. „Mokėdavom už internetą kelis šimtus eurų, dabar – kelis tūkstančius. Jis saugus, bet tai kainuoja įstaigoms“, – akcentavo Anykščių rajono savivaldybės ligoninės direktorius.
 
Rajono ligoninių ir savivaldybių vadovų nuomone, į dirbtinio intelekto įrankius ir jų diegimą turėtų būti investuojama ir valstybiniu lygmeniu, organizuojami centralizuoti pirkimai.
 
Gydymas pavirto bizniu
 
Neapibrėžti gydytojų krūviai, o kartu ir atlyginimų netolygumai rajono ligonines stumia į paraštes, dėl gydytojo specialisto joms tenka kovoti ne tik su privačiu sektoriumi, bet ir su regioninėmis gydymo įstaigomis.
 
„Mes turime programų, kur gydytojui, jeigu jis atvyksta į rajoną, sumokame 30 tūkstančių eurų. Gydytojams nebeaktuali ta suma, jie neima jos. Pavyzdžiui, neurologas gauna 7,5 tūkstančio eurų „į rankas“. Ligoninės direktorius sakė, kad dar bandė derėtis...Aš net neklausiau – žinau, į kurią pusę susiderėjo. Tai čia vieno etato dalis, bet jeigu jis dar dirbs daugiau, jei budės... Kalbame apie kosminius skaičius. O kai ateina slaugytoja ir prašo pakelti atlyginimą 50 eurų, ligoninės vadovas nebeturi iš ko“, – situaciją iliustravo Tauragės rajono meras D.Kaminskas.
 
Tiesa ir tai, kad dažnas medikas dirba keliose šalies gydymo įstaigose, jo darbo krūvis siekia du etatus ir daugiau. Nuo etatų skaičiaus tiesiogiai priklauso gydytojo darbo kokybė, tačiau ligoninių vadovai skundžiasi, kad šiandien realiai niekas netikrina, keliose darbovietėse ir kokiu krūviu dirba gydytojas.
 
„Nėra normalu, kai gydytojas, kuris dirba Tauragės ligoninėje, kartu važiuoja atlikti operacijos į greta esančią ligoninę, nes ten jam moka procentą nuo VLK įkainio. Jis vienoje ligoninėje reikalauja gero, maksimalaus atlyginimo, bet kai kalba apie pinigų uždirbimą, jau varo ten, kur jam sumoka daugiau. Čia yra nenormalu. Čia yra nebe gydymas, o biznis, piktnaudžiavimas. Kalbame apie šimtus milijonų eurų per metus, bet tyla iš visų institucijų, iš Valstybės kontrolės“, – piktinosi Tauragės rajono meras.
 
Sveikatos apsaugos ministrė M.Jakubauskienė patikino žinanti realią situaciją. Pasak jos, šiuo metu ministerijos darbo grupėse ieškoma būdų, kaip sureguliuoti medikų darbo užmokesčio bei darbo krūvių klausimus, siekiama standartizuoti gydymo paslaugoms keliamus reikalavimus. Kartu ministrė pabrėžė, kad visos išsakytos įžvalgos yra taiklios, dėl jų diskusijos vyksta ne tik Sveikatos apsaugos ministerijos lygmeniu, dėl didesnio finansavimo deramasi ir su kitomis ministerijomis.
 
„Vyksta intensyvios, aistringos, net karingomis galime pavadinti, diskusijos su Finansų ministerija – įtraukėme ir premjerę. Turime po kelis susitikimus per dieną. VLK vadovas turbūt neišeina iš Finansų ministerijos. Deramės dėl didesnio finansavimo sveikatai, literaliai kovodami ir rinkdamiesi tarp sveikatos ir betono“, – tikino M.Jakubauskienė.
 

---

Komentaras
 
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas doc. dr. Kęstutis Štaras:
 
- Mano patirtis rodo, kad po tokių susitikimų rezultatai būna, bet jie minimalūs. Valdžios atstovų susitikimo su Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga metu kalbėjome apie vartojamų paslaugų indeksą regionuose. Išgirdau šiandien iš VLK direktoriaus, kad jie vertins paslaugų vartojimą savivaldybių lygmenyje. Tokiu būdu turėsime galimybę pritraukti kai kuriuos gydytojus specialistus į periferiją.
 
Šiandien situacija, pavyzdžiui, Širvintose, yra tokia, kad mes turime odontologą, kuris turi burnos chirurgo licenciją, bet VLK nesudaro sutarties, kadangi regione burnos chirurgo paslaugų vartojimas yra pakankamas. Todėl Širvintose mūsų specialistas negali pacientams ištraukti danties ar atlikti kitų chirurginių manipuliacijų – tokius pacientus turi siųsti į Žalgirio kliniką. Ši situacija negera, ypač mūsų pacientams, nes jiems dėl paslaugos reikia važiuoti į Vilnių, kai reikiamą paslaugą galėtų gauti vietoje.
 
Kai bus peržiūrėtos paslaugų vartojimo apimtys nebe regionų, o savivaldybių ribose, tikiuosi, kad bus sudarytos sutartys kitiems metams, pagal kurias galėsime savo pacientams teikti paslaugas, kurių jie šiandien negauna.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!