„Agresyvus ir destruktyvus vaikų elgesys rodo tam tikrus nepatenkintus arba ne iki galo patenkintus jų poreikius“, – sako (iki)mokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams skirtos pozityvios tėvystės ugdymo programos „Neįtikėtini metai“ vadovė Marina Mažonienė. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė dr. Marija Jakubauskienė pastebi, jog suaugusiems diagnozuojami psichikos ir elgesio sutrikimai neretai pasireiškia dar nesulaukus pilnametystės. Tad verta skatinti vaikų bei paauglių psichinės sveikatos paslaugų plėtrą.
Nors iki 25 metų pasireiškia pusė visų psichikos ir elgesio sutrikimų, vaikų bei paauglių pacientų grupė vis tiek negauna pakankamai paslaugų.
Prevencija vėluoja
M.Mažonienė pasakoja, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvai (taip pat įtėviai ar globėjai) susiduria su rimtomis atžalų psichikos sveikatos problemomis. „Agresyvus ir destruktyvus vaikų elgesys rodo tam tikrus nepatenkintus arba ne iki galo patenkintus jų poreikius; atspindi tai, ką vaikai mato aplinkoje. Ypač maži vaikai kartoja ir modeliuoja matomą elgesį. Todėl šiam principui skiriame daug dėmesio“, – savaitraščiui pasakojo vadovė.
Ji teigia, kad šiandien ypač aktualią vaikų ir paauglių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemą suskubama spręsti tik po vartojimo fakto. Tačiau, pasak jos, prevencijos įdirbis galėtų prasidėti dar iki mokyklos suolo.
Tam pasitarnauja 16-oje Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos biurų taikomas amerikiečių profesorės Carolyn Webster-Stratton modelis „Neįtikėtini metai“ (angl. Incredible Years). Ši pozityvios tėvystės programa šalyje veikia nuo 2019 m., o jos įgyvendintojas – Higienos institutas.
„Grupėse (ikimokyklinukų – red. past.) nebūtinai kalbame apie narkotikus ar alkoholį. Pastebime, kaip svarbu, ką dedame į organizmą – kalbame apie mitybą, vitaminus, vaistus. Pavyzdžiui, mokiname, jog negalima išgerti bet kiek paracetamolio tablečių. Arba, kad negalime suvalgyti viso buteliuko skanių vitaminų-
meškiukų. Tai ir yra tam tikra prevencija“, – pasakojo M.Mažonienė.
Vaikų emocinės sveikatos problemos, anot jos, lieka tarsi kitų sričių dėmesio šešėlyje. „Mes, tėvai, žinome, ką turime daryti ir kur kreiptis, kai vaikai suserga vėjaraupiais ar gripu. Bet kur kreiptis, jeigu mano vaikas sunkiai užmiega arba jam nesiseka elgtis klasėje, kaip norėtųsi pedagogams ar tėvams? Tokios problemos kartais nuvertinamos ir tėvai net nežino, kur galėtų kreiptis“, – problemą savaitraščiui įvardijo M.Mažonienė.
Pasak jos, ugdant vaikus svarbus vaidmuo tenka suaugusiųjų komandiškumui. Į vaiko auginimą turėtų būtiaktyviai įtraukti abu tėvai, seneliai, kiti artimieji. „Kaip viena mama sakė: programa išmokė mane su vyru kartu taikyti metodus. Iki tol buvo bėda: vienas – draudžia, o kitas – leidžia“, – kalbėjo vadovė.
L.S. skaičius
181
- tiek, SAM duomenimis, 1 tūkst. vaikų vidutiniškai tenka psichikos sveikatos centrų teikiamų paslaugų, 1 tūkst. suaugusiųjų jų tenka 404.
Trūksta paslaugų
Dr. M.Jakubauskienė atkreipia dėmesį, kad beveik pusė suaugusiems nustatomų psichikos bei elgesio sutrikimų pasireiškia jiems dar nesulaukus pilnametystės.
„Paauglystė yra tas galimybių langas, kada galime taikyti intervencijas ir pagauti dar ne patologiniame lygmenyje esančius tam tikrus sutrikimus ar sunkumus“, – pabrėžė mokslininkė.
Psichikos sveikatos ir elgesio sutrikimų bei sunkumų, kuriuos patiria ypač jauni žmonės, priežastys dažniausiai yra už sveikatos apsaugos sistemos ribų.
„Psichikos sveikatą lemiantys veiksniai – mūsų gyvenama aplinka, darbas, mokykla, bendruomenė, finansinis saugumas, darbo bei mokymosi, ekonominės sąlygos, ankstyvos vaikystės patirtys. Veikiant būtent šiuos rizikos veiksnius, kalbame apie pirminę prevenciją“, – teigė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė dr. Marija Jakubauskienė.
Nepilnamečių psichikos sveikatos iššūkiai nagrinėti ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto Psichikos sveikatos pakomitečio posėdyje. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas teigia, kad ministeriją inicijuoti reikiamus pokyčius skatina augantis vaikų ir paauglių psichikos sveikatos sunkumų bei sutrikimų skaičius ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje.
„Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūra neturi aiškaus organizavimo modelio, kuris leistų ambulatoriniame lygyje teikti pakankamai ir lengvai prieinamų paslaugų. Pavyzdžiui, šiuo metu psichikos sveikatos centruose vaikų ir paauglių psichiatro pozicija yra papildoma, o ne privaloma“, – posėdžio metu pastebėjo SAM atstovas.
Be to, nors iki 25 metų pasireiškia pusė visų psichikos ir elgesio sutrikimų, vaikų bei paauglių pacientų grupė vis tiek negauna pakankamai paslaugų. „Suaugusieji gauna per du kartus daugiau visų psichikos sveikatos centro paslaugų nei vaikai ir paaugliai, kalbant apie gydytojo psichiatro paslaugas – tris kartus daugiau negu vaikai: tūkstančiui asmenų vaikai gauna vidutiniškai 181 paslaugą, o suaugusieji – 404“, – skaičius vardijo I.Rubikas.
SAM siūlo steigti vaikų ir paauglių psichiatro vadovaujamas savarankiškas daugiadalykes vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros komandas. Už atskirą vaikų ir paauglių prisirašymą galėtų būti skiriamas atskiras bazinis finansavimas.
Komentaras
Pasaulio sveikatos organizacijos biuro Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė:
- COVID-19 pandemija tarptautiniu mastu neigiamai veikė ypač jaunų žmonių psichikos gerovę. Greita duomenų peržiūra, kurią atliko PSO kolegos, parodė, kad bent 64 procentai jaunų žmonių pažymi žemą psichikos gerovės lygį. Mažiau nei pusė jų optimistiškai žiūri į ateitį. Ir nors daugelyje šalių savižudybių mažėja, kai kuriose šalyse jų ir savižalos daugėja, ypač tarp jaunų žmonių.
Psichikos sveikata yra itin svarbi asmens gyvenimo dalis, mat lemia gebėjimus priimti sprendimus, kurti santykius ir suprasti pasaulį. Vaikų ir paauglių gyvenimo įgūdžių ugdymas stiprina jų atsparumą rizikingam ir žalingam elgesiui. Vienas efektyviausių prevencijos priemonių – jaunuolių užimtumo skatinimas. Tiesa, vaikams ir paaugliams norisi daug ką išbandyti, todėl rizikingas elgesys gana paplitęs. Jo ištakos – šeimoje. Galbūt tai net ir savotiškas paauglių protestas.
Džiugu, kad Lietuvoje įgyvendinamos mokslu grįstos intervencijos. Programa „Neįtikėtini metai“ problemas sprendžia kompleksiškai. Ne tik vaikų, bet ir tėvų problemas. Galbūt todėl ši intervencija ir patraukli. Juk ypač mažesniems vaikams, paaugliams santykiai šeimoje yra ypač svarbūs.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: